50 ryškiausių atskirų žvaigždžių, matomų iš Žemės pagal regimąjį spindesį
Atraskite 50 ryškiausių atskirų žvaigždžių, matomų iš Žemės pagal regimąjį spindesį — išsamus sąrašas su ryškiausių naktinio dangaus vardais ir šviesumo duomenimis.
Žemiau pateikiama 50 ryškiausių atskirų žvaigždžių pagal jų vidutinį regimąjį spindesį regimajame spektre, matomą iš Žemės.
Plika akimi giedrą tamsią naktį, toli nuo miestų ir šviesų, plika akimi matoma apie 9000 žvaigždžių. Tai nėra tas pats, kas plika akimi matomų ryškiausių žvaigždžių sąrašas, nes artimos dvinarės ar daugialypės žvaigždžių sistemos atrodys kaip viena žvaigždė, ryškesnė už atskiras sudedamąsias dalis. Dvinarės sistemos Alfa Kentauro regimoji šviesa yra -0,27, tačiau ryškiausia atskira žvaigždė yra Alfa Kentauro A, kurios regimoji šviesa, kaip nurodyta šiame sąraše, yra -0,01. Taigi Alfa Kentauro dvinarė žvaigždė yra trečia ryškiausia žvaigždė naktiniame danguje, o ryškiausia jos sudedamoji dalis Alfa Kentauro A yra ketvirta ryškiausia atskira žvaigždė.
Kaip sudarytas sąrašas
Šis sąrašas tvarkomas pagal vidutinį regimąjį spindesį matomą regimajame (V) spektre — dažniausiai naudojamą fotometrinę sistemą žvaigždžių ryškumui palyginti. Regimasis spindesys (angl. apparent magnitude) apibūdina, kaip ryški žvaigždė atrodo iš Žemės, ir jis priklauso tiek nuo žvaigždės intrinsinio» šviesumo (spindulio) ir atstumo iki Žemės, tiek nuo tarpinių efektų, pavyzdžiui, atmosferos ar tarpžvaigždinės dulkių slopinimo.
Magnitudžių skalėje mažesni (netgi neigiami) skaičiai reiškia ryškesnes žvaigždes. Pvz., labai ryškios žvaigždės kaip Sirijus turi neigiamą spindesį. Plika akimi įprastas ribinis spindesys švariomis sąlygomis yra apie +6m; miesto šviesos šią ribą gerokai sumažina.
Kriterijai ir apribojimai
- Sąraše figūruoja atskirų žvaigždžių (sudėtinių sistemų komponentų) vidutiniai V‑juostos spindesiai — daugižvaigždės sistemos nevertinamos kaip vienas objektas.
- Neįtraukiami planetos ar Saulė; kalbama apie naktinį dangaus vaizdą.
- Kiti duomenys dažnai gaunami iš astrometrinių ir fotometrinių katalogų (pvz., Hipparcos, Tycho ir vėlesni tyrimai). Magnitudės nurodomos kaip vidurkis arba tipiška reikšmė, kai žvaigždė yra kintamoji — žinoma kintamumo amplitude gali būti pažymėta papildomame stulpelyje sąraše.
Kodėl dvinarės ir daugialypės sistemos skaičiuojamos kitaip
Kai dvi arba daugiau žvaigždžių yra tokios arti viena kitos, kad Žemės stebėtojui jos atrodo kaip viena šviesi taškas, jų bendra šviesa susumuojama ir tas taškas gali būti ryškesnis už kiekvieną komponentą atskirai. Tačiau sąraše siekiama išryškinti atskiras žvaigždes, todėl dvinarės sistemos komponentai vertinami atskirai, ne kaip vienas objektas. Tai paaiškina jūsų pateiktą Alfa Kentauro pavyzdį: dvinarės sistemos bendras spindesys (-0,27) skiriasi nuo atskiros jos dalies Alfa Kentauro A spindesio (-0,01).
Apšvietimas, šviesos tarša ir kintamumas
Reikėtų atsižvelgti, kad tikroji stebimo ryškumo patirtis priklauso nuo:
- Atmosferos sąlygų (matomumas, debesuotumas, aukštis virš horizonto). Kuo arčiau horizonto, tuo didesnis atmosferos poveikis ir slopinimas.
- Šviesos taršos ir vietinių šviesos šaltinių — miesto aplinkoje net kai kurios gana ryškios žvaigždės gali būti sunkiai matomos.
- Kintamųjų žvaigždžių. Kai kurios ryškios žvaigždės (pvz., Betelgeizė, Antares) kinta ryškumu ir jų vieta sąraše gali kisti priklausomai nuo laiko; todėl naudojamos vidutinės arba ilgos trukmės fotometrijos reikšmės.
- Tarpžvaigždinis slopinimas — dulkės ir dujos tarp mūsų ir žvaigždžių gali prislopinti šviesą, ypač tolimesnių objektų atvejais.
Praktiniai pastebėjimai
Jei planuojate stebėti šias žvaigždes:
- Išbandykite stebėjimą toli nuo miesto šviesų ir gerą matomumo naktį.
- Naudokite žvaigždžių žemėlapį arba planetariumų programėles, kurios padės identifikuoti objektus pagal datą ir vietovę.
- Atkreipkite dėmesį į metų laikus: kai kurios ryškios žvaigždės matomos tik tam tikrais mėnesiais ir geografinėmis platumomis.
Šis sąrašas pateikia tvarką pagal vidutinį V‑juostos regimąjį spindesį — tai leidžia palyginti žvaigždžių matomumą plačioje stebėjimo auditorijoje, bet individualūs stebėjimai gali skirtis dėl minėtų priežasčių.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Ką mums rodo toliau pateiktas sąrašas?
Atsakymas: Toliau pateiktame sąraše nurodytos 50 ryškiausių atskirų žvaigždžių pagal jų vidutines regimąsias žvaigždes regimajame spektre, matomas iš Žemės.
K: Kiek žvaigždžių matoma plika akimi giedrą tamsią naktį?
Atsakymas: Giedrą tamsią naktį, toli nuo miestų ir šviesų, plika akimi matoma apie 9000 žvaigždžių.
K: Ar žemiau pateiktas sąrašas sutampa su plika akimi matomų ryškiausių žvaigždžių sąrašu?
Atsakymas: Ne, toliau pateiktas sąrašas nėra toks pat kaip plika akimi matomų ryškiausių žvaigždžių sąrašas, nes artimos dvinarės ar daugialypės žvaigždžių sistemos atrodys kaip viena žvaigždė, ryškesnė už atskiras sudedamąsias dalis.
K: Kokia yra regimoji Alfa Kentauro žvaigždės žvaigždė?
A: Alfa Kentauro dvinarės sistemos regimoji žvaigždžių šviesa yra -0,27.
K: Kokia yra ryškiausia atskira žvaigždė Alfa Kentauro žvaigždyne?
A: Ryškiausia atskira žvaigždė Alfa Kentauro žvaigždyne yra Alfa Kentauro A, kurios regimoji žvaigždė yra -0,01.
K: Kokią vietą tarp ryškiausių žvaigždžių naktiniame danguje užima Alfa Kentauro žvaigždė?
A: Alfa Kentauro žvaigždė yra trečia pagal ryškumą žvaigždė naktiniame danguje.
K: Ar Alfa Kentauro A yra ryškiausia atskira žvaigždė naktiniame danguje?
A: Ne, Alfa Kentauro A yra ketvirta ryškiausia atskira žvaigždė naktiniame danguje.
Ieškoti