Fotojuosta
Fotojuosta - tai plastiko lakštas, naudojamas nuotraukoms įrašyti. Plastikas specialiai apdorotas, todėl yra jautrus šviesai. Taip, veikiant šviesai, galima užfiksuoti nematomą vaizdą. Įprasta fotojuosta tiekiama mažose dėžutėse (kanistruose), kurios apsaugo ją nuo šviesos. Įprastoje fotojuostoje galima išsaugoti iki 40 nuotraukų.
Įrašius visas nuotraukas, juosta turi būti specialiai chemiškai apdorota. Tai vadinama filmo ryškinimu arba filmo apdorojimu. Dėl šio apdorojimo nuotraukos tampa matomos (jas galima įžiūrėti), o eksponuota juosta nebėra jautri šviesai.
Egzistuoja įvairių rūšių filmai. Vienoms jų eksponuoti reikia daugiau šviesos nei kitoms. Kai kurios yra tik juodai baltos, jose nėra spalvų. Taip pat yra specialių juostų, kurios gali įrašyti infraraudonąją šviesą.
Filmai taip pat būna įvairių dydžių. Dažniausiai naudojama 35 milimetrų juosta yra metalinėse skardinėse arba kanistruose, tačiau yra ir kitų fotoaparatų juostų, kurios yra popierinėse pakuotėse arba atskiruose lapuose.
Neišsivysčiusi "Arista" juodai balta juosta, ISO 125/22°.
Naudoja
Plėvelę galima naudoti tik vieną kartą. Po to jos negalima naudoti dar kartą (jei netyčia naudojama dar kartą, susidaro artefaktas, vadinamas daugkartine ekspozicija). Nenaudojama juosta turi būti uždengta nuo šviesos, kitaip ji įrašys bet kokią į ją patekusią šviesą. Dėl to ji taps nenaudinga nuotraukai įrašyti. Filmas tiekiamas skardinėje, vadinamoje kanistru, kad būtų uždengtas nuo šviesos spindulių.
Filmui reikia tinkamo šviesos kiekio, kad būtų galima padaryti nuotrauką. Jei vaizdas bus per šviesus arba per tamsus, jis nebus teisingai įrašytas. Kuo ilgiau juosta įrašinėja, tuo daugiau šviesos ji gauna. Jei tai, kas fotografuojama, yra šviesu, tai bus įrašyta greičiau. Jei tai tamsiau, juostai įrašyti reikės daugiau laiko.
Filmai, kuriems reikia mažiau laiko vaizdui užfiksuoti, vadinami "greitesniais" filmais. Skirtingo greičio filmai žymimi ISO numeriu. Kuo didesnis skaičius, tuo greitesnės juostos. Filmai gali sukurti vaizdą tik esant fokusuotai šviesai. Jei nėra lęšio, kuris fokusuotų šviesą, juosta taps balta tik dėl to, kad gaus tik šviesą. Jei vietoj 100 naudojama 200, o ne 100 ISO lygio juosta, tos pačios scenos nuotraukai užfiksuoti prireiks tik perpus mažiau laiko.
ISO skaičių pavyzdžiai: ISO 50, ISO 100, IS0 200, ISO 400, ISO 800 ir ISO 1600. ISO skaičius kartais vadinamas "ASA skaičiumi" arba "filmo greičiu". Kai ISO skaičius yra mažas, pavyzdžiui, ISO 50, filmas ilgai įrašinėja vaizdą. Tai vadinama lėta juosta. Tai reiškia, kad užraktas turi būti ilgai atidarytas. Kai ISO skaičius yra didelis, pavyzdžiui, ISO 800, nuotrauka padaroma per labai trumpą laiką. Tai greita juosta. Tai reiškia, kad užraktas turi greitai atsidaryti ir užsidaryti.
Prieš išrandant fotojuostą, fotografavimui buvo naudojamos stiklinės sausos plokštės. XXI amžiuje daugumoje fotoaparatų juostos nebenaudojamos.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra fotojuosta?
A: Fotojuosta - tai šviesai jautrus plastiko lakštas, naudojamas vaizdams įrašyti.
K: Kaip vaizdas įrašomas į fotojuostą?
A: Vaizdas fotojuostoje įrašomas, kai plastikas yra veikiamas šviesos.
K: Kaip fotojuosta apsaugoma nuo šviesos?
A: Fotojuostos laikomos mažose dėžutėse, kurios apsaugo jas nuo šviesos.
K: Kaip vadinamas procesas, kurio metu vaizdai juostoje tampa matomi?
A: Procesas, kurio metu juostoje esančios nuotraukos tampa matomos, vadinamas juostos ryškinimu arba jos apdorojimu.
K: Kas vyksta su eksponuota juosta ją apdorojant?
A: Apdorojus juostą, eksponuota juosta nebėra jautri šviesai.
K: Kokios yra kelios skirtingos filmų rūšys?
A: Egzistuoja kelios skirtingos filmų rūšys: filmai, kuriems eksponuoti reikia daugiau šviesos nei kitiems, tik juodai balti filmai ir filmai, galintys įrašyti infraraudonąją šviesą.
K: Kokie yra keli skirtingi fotojuostų dydžiai?
A: Kai kurie skirtingi fotojuostų dydžiai: 35 milimetrų juostos (dažniausiai naudojamas dydis), juostos metalinėse skardinėse arba kanistruose, juostos popieriniuose įpakavimuose arba atskiruose lapuose.
