Fotografinis filmas (fotojuosta) — apibrėžimas, rūšys ir ryškinimas

Fotojuosta – tai specialiai paruoštas plastiko lakštas arba popierinė medžiaga, ant kurios uždėta šviesai jautri emulsija ir naudojama nuotraukoms užfiksuoti. Plastiko pagrindas (dažniausiai acetato arba poliesterio) su emulsija tampa jautrus šviesai, todėl veikiant šviesos spinduliams emulsijoje užrašomas nematomas (latentinis) vaizdas. Paprastai fotojuosta parduodama apsaugotuose kanistruose arba popierinėse pakuotėse, kad nebūtų veikiama aplinkinės šviesos.

Standartinė 35 mm juosta dažniausiai turi 36 kadrų, nors pasitaiko ir 24 arba 40 kadrų ritinėlių. Kiti formatų pavyzdžiai – 120/220 (medaus formato), lapeliai (pvz., 4×5, 8×10 colių) ir mažesni arba specialūs formato sprendimai (110, APS). Kiek kadrų tilps juostoje priklauso nuo formato ir fotoaparato mechanikos.

Juostos konstrukcija ir tipai

Pagrindas: plastikas (acetatas arba poliesteris) arba popierius (kai kuriuose senesniuose arba specialiuose formatuose).
Anti-halation sluoksnis: apsaugo nuo atspindžių ir pagerina vaizdo aštrumą.
Emulsija: sidabro halogenido kristalai (juodai baltuose filmuose) arba sluoksniai, jautrūs skirtingoms spalvoms (spalvotuose filmuose).
Apsauginis sluoksnis: padengia emulsiją nuo mechaninio pažeidimo.

Pagal paskirtį ir cheminę konstrukciją fotojuostos skirstomos į:

Juodai–balta (B/W): tradiciniai filmai, kuriuose spalvų nėra — vaizdas gaunamas sidabro atvaizdu. Ryškinami grynai B/W procesais.
Spalvotos negative (C-41): dažniausiai naudojamos spalvotoms nuotraukoms (negatyvams). Po ryškinimo gaunamas atvirkštinis spalvotas neigiamas.
Reversal / diapozityvinės (E-6): iš karto gaunamas teigiamas vaizdas (diafragmos juostos, skirtos tiesioginiams diapoziotiams ir skaidriems vaizdams).
Infraraudonos ir specialiosios: jautrios specifiniams bangų ilgiams (pvz., infraraudonajai šviesai) arba turi didelį kontrastą specialiems efektams.
Panchromatinės vs ortochromatinės: pagal spektrinį jautrumą (panchromatinės jautrios visoms matomoms spalvoms, ortochromatinės – ne rožinei/raudonai spektro daliai).

Jautris (ISO) ir savybės

Fotojuostos jautrumas nurodomas skaitmeniniu ISO (anksčiau ASA). Kuo didesnis ISO skaičius, tuo jautresnė juosta ir mažiau šviesos reikia ekspozicijai, tačiau didesnis ISO reiškia ir didesnę grūdėtumą (grain) bei mažesnį detalumą. Be to, skiriasi kontrastas, dinaminis diapazonas ir ekspozicijos tolerancija (latitude).

Filmo ryškinimas (filmo apdorojimas)

Po ekspozicijos latentinis vaizdas ant emulsijos tampa matomas tik po cheminio apdorojimo. Tai vadinama filmo ryškinimu arba filmo apdorojimu. Pagrindiniai procesai:

Juodai–balti filmai: ryškinimas (developer), sustabdymas (stop bath arba vanduo), fiksavimas (fixer), kruopštus išplovimas, džiovinimas. Galima naudoti skalavimo tirpalą (wetting agent) prieš džiovinimą.
Spalvoti (C-41): turi standartizuotą cheminį ciklą (ryškinimas, blukiojinimas, fiksavimas, plovimas); laboratorijos dažniausiai atlieka automatiškai.
Diapozityviniai (E-6): sudėtingesnis daugiažingsnis procesas, skirtas gauti teigiamą (pozityvinį) vaizdą.

Ryškinimo temperatūra, laikas ir cheminiai koncentratai yra labai svarbūs — paklaidos gali pakeisti kontrastą, spalvas ir bendrą rezultatą. Fotografai kartais naudoja push arba pull techniką (keičia ryškinimo laiką), kad padidintų ar sumažintų efektyvų jautrumą.

Dirbant su filmais: praktiški patarimai

Juostą atidarinėkite tik tamsoje arba specialiame tamsiame kambaryje (kai kurie 120 ritinėliai gali būti keičiamas silpnai apšviestame kambaryje pagal instrukcijas).
Laikykite kuo vėsiau ir sausesnėje vietoje; ilgesniam saugojimui – šaldytuvas (išorinėje dalyje) arba šaldiklis (ilgalaikei saugojimui), bet prieš naudojimą palikite atšilti iki kambario temperatūros, kad nesusidarytų kondensatas.
Patikrinkite galiojimo datas – pasibaigęs filmas gali prarasti jautrumą arba spalvinę neutralumą.
Venkite stiprių vibracijų ir aštrių sulenkimų – tai gali pažeisti emulsiją.

Formatų ir panaudojimo pavyzdžiai

35 mm (35 mm): plačiausiai paplitęs formatas, daugelyje ritinėlių – 24, 36 arba 40 kadrų.
Medium format (120/220): didesnis negatyvas, geresnė raiška ir mažesnis grūdėtumas, populiarus portretų ir komercinėje fotografijoje.
Lapeliniai (sheet film): didžiausia raiška – naudojami studijose, kraštovaizdžių ir architektūros fotografijoje.
Specialūs formatai: kino juosta, APS, 110 ir kt.

Po ryškinimo: kopijavimas ir skenavimas

Po apdorojimo neigiamus filmus galima spausdinti tamsioje patalpoje ant fotopopieriaus arba skenuoti specialiais filmo skeneriais ir redaguoti skaitmeniniu būdu. Diapozityvai dažnai naudojami tiesioginiam projekcijai ar skenavimui aukšta kokybe.

Apibendrinant: fotojuosta – tai daugiasluoksnė, šviesai jautri medžiaga, kuri skirta fiksuoti vaizdus analoginiu būdu. Renkantis juostą verta atsižvelgti į formatą, jautrumą (ISO), spalvinę charakteristiką ir planuojamą apdorojimo metodą, o po užfiksavimo laikytis tinkamos chemijos bei saugojimo taisyklių, kad gauti rezultatai būtų stabilūs ir kokybiški.

Neišsivysčiusi "Arista" juodai balta juosta, ISO 125/22°.

Naudoja

Plėvelę galima naudoti tik vieną kartą. Po to jos negalima naudoti dar kartą (jei netyčia naudojama dar kartą, susidaro artefaktas, vadinamas daugkartine ekspozicija). Nenaudojama juosta turi būti uždengta nuo šviesos, kitaip ji įrašys bet kokią į ją patekusią šviesą. Dėl to ji taps nenaudinga nuotraukai įrašyti. Filmas tiekiamas skardinėje, vadinamoje kanistru, kad būtų uždengtas nuo šviesos spindulių.

Filmui reikia tinkamo šviesos kiekio, kad būtų galima padaryti nuotrauką. Jei vaizdas bus per šviesus arba per tamsus, jis nebus teisingai įrašytas. Kuo ilgiau juosta įrašinėja, tuo daugiau šviesos ji gauna. Jei tai, kas fotografuojama, yra šviesu, tai bus įrašyta greičiau. Jei tai tamsiau, juostai įrašyti reikės daugiau laiko.

Filmai, kuriems reikia mažiau laiko vaizdui užfiksuoti, vadinami "greitesniais" filmais. Skirtingo greičio filmai žymimi ISO numeriu. Kuo didesnis skaičius, tuo greitesnės juostos. Filmai gali sukurti vaizdą tik esant fokusuotai šviesai. Jei nėra lęšio, kuris fokusuotų šviesą, juosta taps balta tik dėl to, kad gaus tik šviesą. Jei vietoj 100 naudojama 200, o ne 100 ISO lygio juosta, tos pačios scenos nuotraukai užfiksuoti prireiks tik perpus mažiau laiko.

ISO skaičių pavyzdžiai: ISO 50, ISO 100, IS0 200, ISO 400, ISO 800 ir ISO 1600. ISO skaičius kartais vadinamas "ASA skaičiumi" arba "filmo greičiu". Kai ISO skaičius yra mažas, pavyzdžiui, ISO 50, filmas ilgai įrašinėja vaizdą. Tai vadinama lėta juosta. Tai reiškia, kad užraktas turi būti ilgai atidarytas. Kai ISO skaičius yra didelis, pavyzdžiui, ISO 800, nuotrauka padaroma per labai trumpą laiką. Tai greita juosta. Tai reiškia, kad užraktas turi greitai atsidaryti ir užsidaryti.

Prieš išrandant fotojuostą, fotografavimui buvo naudojamos stiklinės sausos plokštės. XXI amžiuje daugumoje fotoaparatų juostos nebenaudojamos.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra fotojuosta?

A: Fotojuosta - tai šviesai jautrus plastiko lakštas, naudojamas vaizdams įrašyti.

K: Kaip vaizdas įrašomas į fotojuostą?

A: Vaizdas fotojuostoje įrašomas, kai plastikas yra veikiamas šviesos.

K: Kaip fotojuosta apsaugoma nuo šviesos?

A: Fotojuostos laikomos mažose dėžutėse, kurios apsaugo jas nuo šviesos.

K: Kaip vadinamas procesas, kurio metu vaizdai juostoje tampa matomi?

A: Procesas, kurio metu juostoje esančios nuotraukos tampa matomos, vadinamas juostos ryškinimu arba jos apdorojimu.

K: Kas vyksta su eksponuota juosta ją apdorojant?

A: Apdorojus juostą, eksponuota juosta nebėra jautri šviesai.

K: Kokios yra kelios skirtingos filmų rūšys?

A: Egzistuoja kelios skirtingos filmų rūšys: filmai, kuriems eksponuoti reikia daugiau šviesos nei kitiems, tik juodai balti filmai ir filmai, galintys įrašyti infraraudonąją šviesą.

K: Kokie yra keli skirtingi fotojuostų dydžiai?

A: Kai kurie skirtingi fotojuostų dydžiai: 35 milimetrų juostos (dažniausiai naudojamas dydis), juostos metalinėse skardinėse arba kanistruose, juostos popieriniuose įpakavimuose arba atskiruose lapuose.