Antrinis šaltinis: apibrėžimas, reikšmė ir pavyzdžiai

Antrinis šaltinis: apibrėžimas, reikšmė ir pavyzdžiai — sužinokite, kaip antriniai šaltiniai interpretuoja ir cituoja pirminius šaltinius; praktinis vadovas studentams ir tyrėjams.

Autorius: Leandro Alegsa

Antrinis šaltinis - tai dokumentas arba įrašas, kuriame rašoma arba kalbama apie informaciją, kuri yra vienu žingsniu nutolusi nuo pirminio šaltinio.

Antrinis šaltinis priklauso nuo pirminio šaltinio arba pirminio informacijos šaltinio. Antriniai šaltiniai interpretuoja, vertina arba aptaria pirminiuose šaltiniuose rastą informaciją. Istoriografijoje antrinis šaltinis yra mokslininko parašyta studija tam tikra tema. Antriniai šaltiniai dažnai cituoja pirminius šaltinius ir kitus antrinius šaltinius. Juose retai cituojami tretiniai šaltiniai.

Ką reiškia „vienu žingsniu nutolusi“?

Fraze „vienu žingsniu nutolusi“ pabrėžiama, kad antrinis šaltinis nėra tiesioginis informacijos ar duomenų autentiškas šaltinis — jis remiasi tuo, kas pirmąkart pateikta arba užfiksuota pirminiame šaltinyje. Kitaip sakant, antrinis šaltinis apdoroja, aiškina arba sujungia informaciją, kurią pirmą kartą sukūrė arba užfiksavo kas nors kitas.

Pagrindinės antrinių šaltinių savybės

  • Remiasi pirminiais duomenimis: analizuoja, interpretuoja arba aptaria pirminius šaltinius.
  • Analizė ir interpretacija: pateikiama autoriaus požiūris, kontekstas, palyginimai ar teorinė analizė.
  • Cituoja kitus šaltinius: paprastai turi nuorodas į pirminius šaltinius ir (kartais) į kitus antrinius darbus.
  • Gali būti recenzuoti: daug akademinių antrinių šaltinių pereina recenzavimo procesą, kas didina jų patikimumą.
  • Skirtingi lygiai: kai kurie antriniai šaltiniai (pvz., apžvalginiai moksliniai straipsniai, metaanalizės) glaudžiai apibendrina pirminius duomenis, o kiti — labiau interpretatyvūs (pvz., istorinės monografijos).

Pavyzdžiai

  • Moksliniai straipsniai, aptariantys ir interpretuojantys pirminių tyrimų rezultatus (ypač apžvalginiai straipsniai).
  • Istorikai rašomos studijos ir monografijos, kur autorius analizuoja archyvinius dokumentus.
  • Vadovėliai ir kursų apžvalgos, apibendrinančios žinias tam tikroje srityje.
  • Žinių apžvalgos (review articles) ir metaanalizės medicinoje ir socialiniuose moksluose.
  • Populiariosios žiniasklaidos straipsniai, kuriuose aprašomi moksliniai atradimai remiantis originaliais tyrimais.

Pastaba: klasifikacija gali priklausyti nuo disciplinos. Pavyzdžiui, enciklopedijos ir žodynai dažnai laikomi tretiniais šaltiniais, nes jie glaustai santrumpina informaciją iš antrinių ir pirminių šaltinių.

Skirtumas tarp pirminio, antrinio ir tretinio šaltinio

  • Pirminis šaltinis: originalus duomenų arba informacijos šaltinis (pavyzdžiui, archyvinis dokumentas, originalus tyrimas, interviu, statistiniai duomenys).
  • Antrinis šaltinis: analizė, interpretacija arba aptarimas, paremtas pirminiais duomenimis.
  • Tretinis šaltinis: santrauka arba konspektas, kuris apibendrina informaciją iš pirminių ir antrinių šaltinių (pvz., enciklopedijos, kai kurie vadovėliai).

Kaip naudoti antrinius šaltinius ir vertinti jų patikimumą

  • Patikrinkite nuorodas: geras antrinis šaltinis aiškiai nurodo, kokiais pirminiais duomenimis remiasi.
  • Įvertinkite autorių kompetenciją ir leidinio kokybę (pvz., ar tai recenzuojamas žurnalas).
  • Ieškokite šaltinio objektyvumo — ar pateikiami keli požiūriai, ar dominuoja vienas šaltinis ar interpretacija.
  • Jeigu įmanoma, pasitikrinkite originalius (pirminius) šaltinius — ypač jei remiatės esminiais faktais ar duomenimis.
  • Skirkite apžvalginius (review) darbus ir originalius tyrimus — apžvalgai padeda gauti kontekstą, bet originalūs tyrimai suteikia detalesnius duomenis.

Citavimo praktika

Jei cituojate idėjas ar interpretacijas, kurias radote antriniame šaltinyje, cituokite tą antrinį šaltinį. Jeigu neskaitėte originalaus (pirminio) šaltinio, turėtumėte aiškiai pažymėti, kad cituojate iš antrojo šaltinio (tai vadinama antriniu citavimu). Tačiau, kai įmanoma, geriau rasti ir cituoti pirminį šaltinį, ypač akademiniuose darbuose.

Santrauka

Antrinis šaltinis yra svarbus moksle, humanitariniuose ir socialiniuose tyrimuose, nes jis suteikia interpretaciją, apibendrina kontekstą ir padeda orientuotis plačioje informacijų gausoje. Tačiau svarbu atskirti antrinę analizę nuo pirminių duomenų ir patikrinti pateikiamų teiginių patikimumą remiantis nuorodomis ir šaltinių kokybe.

Pavyzdys

Antrinis šaltinis būtų knyga apie XIII a. politiką, o Magna Carta - pirminis šaltinis. Daugelyje antrinių šaltinių naudojamos išsamios citatos išnašose arba baigiamosiose pastabose.

Teisėtas naudojimas

Pagrindinis antrinių šaltinių naudojimas teisėje yra teisės aiškinimas. Jie taip pat paaiškina teisines sąvokas. Jie naudojami įstatymams analizuoti ir aprašyti, taip pat jiems komentuoti. Teismų sprendimai ir kvalifikuotų ekspertų nuomonės yra antriniai šaltiniai.

Susiję puslapiai

  • Šaltinio tekstas
  • Pirminis šaltinis
  • Tretinis šaltinis


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3