Kepler-62e: superžemė egzoplaneta gyvenamojoje zonoje
Kepler-62e — superžemė egzoplaneta gyvenamojoje zonoje. Galimas vandenynų pasaulis su debesuotu, drėgnu klimatu; potencialas gyvybei ir skysto vandens paieškoms.
"Kepler-62e" yra superžemė egzoplaneta, kuri skrieja gyvenamojoje zonoje aplink žvaigždę "Kepler-62". Ji yra už daugiau kaip 1200 šviesmečių nuo mūsų, Lyros žvaigždyno kryptimi. Ją 2013 m. atrado Keplerio kosminė observatorija.
Planeta yra maždaug 160 % didesnė už Žemę ir beveik 450 % sunkesnė. Tai reiškia, kad ji yra superžemė. Kepler-62e yra gyvenamojoje zonoje, t. y. zonoje aplink žvaigždę, kurioje planetos temperatūra gali palaikyti skystą vandenį. Tai galimas vandenynų pasaulis, kuriame gali būti debesuotas dangus ir šiltas bei drėgnas oras.
Pagrindiniai parametrai
- Spindulys: apie 1,61 Žemės spindulio (t. y. ~160 % Žemės).
- Masė: nėra tiesiogiai išmatuota radijalinių greičių metodu; iš modelių ji gali būti maždaug kelių Žemės masių (apytiksliai ~3–5 M⊕, dažnai cituojama ~4,5× Žemės masė). Masės vertė labai priklauso nuo prielaidos apie planetos sudėtį.
- Orbita: orbitoje aplink Kepler-62 planeta užtrunka apie 122 dienas; ji yra arčiau savo žvaigždės nei Žemė prie Saulės, tačiau žvaigždė Kepler-62 yra vėsesnė ir silpnesnė už Saulę, todėl planeta vis tiek patenka į gyvenamąją zoną.
- Atstumas nuo Žemės: daugiau kaip 1200 šviesmečių, todėl tiesioginiai stebėjimai ir atmosfera analizė yra sudėtingi.
- Sistemos kontekstas: Kepler-62 turi kelias planetas; iš jų Kepler-62e ir Kepler-62f laikomos gyvenamosios zonos kandidatais.
Atranka ir tyrimų metodai
Kepler-62e buvo atrasta naudojant tranzito metodą: Keplerio teleskopas fiksavo periodinį žvaigždės šviesos sumažėjimą, kai planeta praeidavo priešais žvaigždę. Kadangi Kepler-62 yra palyginti silpnai šviečianti ir nutolusi, radijalinių greičių (doplerio) matavimai, kurie leistų tiesiogiai nustatyti masę, iki šiol yra nepakankamai tikslūs. Dėl to planetos masė ir vidinė sandara vertinamos modelių ir statistinių prielaidų pagrindu.
Gyvybės ir gyvybingumo galimybės
Nors Kepler-62e randasi žvaigždės gyvenamojoje zonoje, tai nereiškia, kad planetoje tikrai yra gyvenimas. Svarbiausi neaiškumai:
- Atmosfera: nežinoma jos sudėtis ir storis — nuo plonos, Žemės tipo atmosferos iki storos, tirštos atmosferos su šiltnamio efektu. Atmosferos buvimas ir sudėtis lemia paviršiaus temperatūrą ir ar vanduo gali būti skystas.
- Sudėtis: jei planeta turi didelį kieki volatiliųjų medžiagų, ji gali būti vandenynų pasaulis arba turėti storą ledukų sluoksnį po pluta. Jei tai akmenuota superžemė, paviršius gali būti uolėtas.
- Žvaigždės aktyvumas: Kepler-62 yra vėsesnė už Saulę, tačiau spinduliavimas ir žvaigždės išsiveržimai gali paveikti atmosferos stabilumą ir biochemines sąlygas.
- Atstumas ir stebėjimo ribotumai: dėl didelio nutolimo šiuolaikiniais teleskopais sunku tiesiogiai tirti atmosferos signalus ar ieškoti biosignatūrų.
Ateities galimybės
Kepler-62e yra įdomus kandidatas habitabilumo tyrimams, tačiau praktiškai jo atmosferos tyrimas reikalautų kur kas jautresnių instrumentų ir didesnių teleskopų nei dabar plačiai naudojami. Nors tokie tolimi Keplerio atradimai padeda suprasti, kaip dažnai Galaktikoje gali būti planetų gyvenamosiose zonose, tik artimesni ir šviesesni sistemos objektai bus prieinami detalesnei atmosferos chemijai ir galimų biosignatūrų paieškai.

Kepler-62e išvaizdos koncepcija
Ieškoti