Kepler-22b yra ekstrasolinė planeta, skriejanti aplink G tipo žvaigždę Kepler-22. Ji yra maždaug už 600 šviesmečių nuo Žemės, Cygnus žvaigždyne. Ją aptiko NASA Keplerio kosminis teleskopas. Tai taip pat pirmoji žinoma planeta, skriejanti aplink į Saulę panašios žvaigždės gyvenamąją zoną.
Pirmasis "Kepler-22b" tranzitas priešais Saulę šeimininkę buvo stebimas trečiąją "Kepler" mokslinės veiklos dieną 2009 m. viduryje. Trečiasis "Kepler-22b" tranzitas aptiktas 2010 m. pabaigoje. Spitzerio kosminis teleskopas pateikė daugiau duomenų, kurie patvirtino Kepler-22b tranzitus. 2011 m. gruodžio 5 d. paskelbta, kad Kepler-22b egzistuoja.
Atranka ir patvirtinimas
Kepler-22b rasta tranzito metodu: teleskopas Kepler fiksavo reguliarius žvaigždės šviesos blukimus, kuriuos sukelia planeta praeidama priešais savo žvaigždę. Dėl to aptikto mažo, bet periodiško šviesos slopinimo mokslininkai susekė kelis tranzitus ir išanalizavo signalą, o vėliau atlikti papildomi stebėjimai (tarp jų ir Spitzerio) padėjo atmesti klaidinančias hipotezes ir patvirtinti egzoplanetos egzistavimą.
Fizinės savybės
- Orbita ir periodas: planeta skrieja aplink savo žvaigždę per maždaug 290 dienų, todėl jos orbitinis periodas yra artimas Žemės metų trukmei.
- Atstumas nuo Žemės: apie 600 šviesmečių, todėl tiesioginiai tyrimai sunkūs ir reikalauja jautrių instrumentų.
- Dydis: Kepler-22b spindulys yra žymiai didesnis už Žemės — maždaug 2–2,5 karto didesnis už Žemės spindulį, todėl ją dažnai klasifikuoja kaip superžemę arba mini-Neptūną.
- Masė: tiksli masė nėra nustatyta — radialinių greičių stebėjimai leido nustatyti tik viršutinę ribą. Dėl to nežinoma, ar Kepler-22b yra kieta uolinė planeta, ar dujinis/gleivinis pasaulis su storu atmosferos sluoksniu.
- Žvaigždė šeimininkė: Kepler-22 yra G tipo žvaigždė, panaši į Saulę, tačiau kiek mažesnė ir šiek tiek vėsesnė. Tai lemia, kad Kepler-22b gauna apytiksliai panašų spinduliavimą kaip Žemė iš Saulės.
Gyvenamoji zona ir galimas gyvybingumas
Kepler-22b yra apibrėžiama kaip esanti žvaigždės gyvenamojoje zonoje — tai reiškia, kad jos vidutinė saulės spinduliuotė galėtų leisti esant tinkamoms atmosferos sąlygoms egzistuoti skystam vandeniui planetos paviršiuje. Tačiau tai nereiškia, kad planeta tikrai yra gyvenama:
- Jei Kepler-22b turi storą vandeningą ar dujinę atmosferą, paviršiaus sąlygos gali būti labai skirtingos nuo Žemės (aukštas slėgis, intensyvus šiltnamio efektas).
- Jeigu tai būtų uolinė planeta> su plona atmosfera, tuomet galimybė egzistavimui būtų didesnė — bet masės ir atmosferos sudėtis lieka nežinomos.
- Dėl atstumo ir planetos dydžio tiesiogiai tirti paviršiaus ar atmosferos sąlygas kol kas sudėtinga.
Tolesni tyrimai ir reikšmė
Kepler-22b yra svarbus atradimas todėl, kad buvo vienas pirmųjų Kepler misijos atrastų kandidatų, esančių gyvenamojoje zonoje aplink Saulės tipo žvaigždę — tai pagilino supratimą apie tai, kiek daug panašių sistemų gali egzistuoti galaktikoje. Norint geriau suprasti Kepler-22b prigimtį, reikalingi tolimesni stebėjimai:
- Spektroskopiniai stebėjimai galėtų riboti atmosferos sudėtį, tačiau dėl didelio atstumo tai yra sudėtinga užduotis.
- Ateities teleskopai ir instrumentai (pvz., jautresni kosminiai infraraudonųjų spindulių teleskopai) teoriniu požiūriu galėtų bandyti aptikti atmosferos požymius, tačiau praktiniai apribojimai lieka reikšmingi.
Santrauka
Kepler-22b — tai reikšmingas ir intriguojantis egzoplanetų atradimas: ji tikrai egzistuoja ir skrieja gyvenamojoje zonoje aplink Saulės tipo žvaigždę, tačiau dėl neaiškios masės ir atmosferos sudėties jos paviršiaus bei gyvybės sąlygos lieka neaiškios. Atradimas parodė, kad Keplerio misija gali rasti planetas, kurios savo orbitomis ir spinduliavimu primena Žemę, tačiau kiekvienai tokiai planetai būtini išsamūs tolimesni tyrimai, kad būtų galima spręsti apie tikrąjį jos potencialą gyvybei.


