Inkvizicija
Viduramžiais inkvizicija buvo teisinė Katalikų bažnyčios kovos su erezija priemonė. Ji vykdė du pagrindinius uždavinius. Pirma, ji sudarydavo sąrašą (indeksą) išleistų knygų, uždraustų dėl erezijos. Tikintiesiems buvo draudžiama skaityti tokias knygas. Antra, ji persekiojo asmenis, laikomus kaltais dėl erezijos.
Vėlesnės inkvizicijos versijos turėjo teisę naudoti kankinimus arba grasinimus kankinimais, kad išgautų prisipažinimus ir religinius atsivertimus. Ji turėjo teisę įsakyti vykdyti mirties bausmes. Standartinis būdas buvo eretikus sudeginti gyvus arba viešai užmušti. Tikrąjį veiksmą atlikdavo civilinė valdžia.
Pilnas inkvizicijos pavadinimas buvo Katalikų Bažnyčios Šventoji tikėjimo skelbimo kongregacija (lot. Sacra Congregatio de Propaganda Fide). Ji buvo plėtojama etapais. Pirmoji nuolatinė inkvizicija buvo įsteigta 1229 m. Jai vadovavo dominikonai Romoje. 1478 m. Ferdinandas II Aragonietis ir Kastilijos karalienė Izabelė I įsteigė Ispanijos inkviziciją.
1542 m. popiežius Paulius III įsteigė Šventosios inkvizicijos kongregaciją - tribunolą, kuriame dirbo kardinolai ir kiti pareigūnai. Ši kongregacija prižiūrėjo kitose šalyse veikiančias vietines inkvizicijas, taip pat tyrė svarbias bylas iš Italijos. Garsiausia jos nagrinėta byla buvo Galileo Galilėjaus byla 1633 m.
Žodis "inkvizicija" kilęs iš lotynų kalbos quaerere. Tai reiškia kreiptis, užduoti klausimą.
Pedro Berruguete, Šventasis Dominykas vadovauja "Auto da Fe" (apie 1495 m.) (portugališkai "Tikėjimo aktas").
Šiame paveiksle Francisco de Goya įsivaizduoja inkviziciją. Jis buvo pieštas 1812-1819 m.
Susiję puslapiai
- Giordano Bruno
- Galileo Galilėjus
- Index Librorum Prohibitorum
- Ispanijos inkvizicija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo inkvizicija?
A: Inkvizicija buvo teisinė Katalikų Bažnyčios atstovė prieš ereziją viduramžiais. Ji sudarė sąrašą (indeksą) išleistų knygų, kurios buvo uždraustos dėl erezijos, ir persekiojo asmenis, laikomus kaltais dėl erezijos. Vėlesnės versijos turėjo teisę naudoti kankinimus arba grasinti kankinimais, kad išgautų prisipažinimus ir religinį atsivertimą, taip pat įsakyti vykdyti mirties bausmes.
K: Ką ji darė?
A: Inkvizicija sudarė sąrašą (indeksą) išleistų knygų, kurios buvo uždraustos dėl erezijos, ir persekiojo asmenis, laikomus kaltais dėl erezijos. Vėlesnės versijos turėjo teisę naudoti kankinimus arba grasinimus kankinimais, kad išgautų prisipažinimus ir religinį atsivertimą, taip pat įsakyti vykdyti mirties bausmes.
K: Kada ji buvo įsteigta?
A: Pirmąją nuolatinę inkviziciją 1229 m. Romoje įsteigė dominikonai. 1478 m. Ferdinandas II Aragonietis ir Kastilijos karalienė Izabelė I įsteigė Ispanijos inkviziciją, o 1542 m. popiežius Paulius III įsteigė Šventosios inkvizicijos kongregaciją - tribunolą, kuriame dirbo kardinolai ir kiti pareigūnai.
K: Koks yra pilnas jos pavadinimas?
A: Pilnas šios versijos pavadinimas yra Šventoji tikėjimo skelbimo kongregacija (lot. Sacra Congregatio de Propaganda Fide).
K: Kaip ji bausdavo eretikus?
A: Eretikai paprastai buvo baudžiami sudeginant juos gyvus arba viešai uždusinant; tačiau šiuos veiksmus atlikdavo civilinės valdžios institucijos, o ne tiesiogiai su pačia inkvizicija susiję nariai.
K: Kas nagrinėjo Galileo Galilėjaus bylą?
A: Galileo Galilėjaus bylą nagrinėjo Šventosios inkvizicijos kongregacijos, kurią 1542 m. įsteigė popiežius Paulius III, nariai.
K:Ką reiškia "inkvizicija"?
A:Žodis "inkvizicija" kilęs iš lotynų kalbos quaerere, kuris reiškia "kreiptis" arba "užduoti klausimą".
