Kas yra meteoras, meteoroidas ir meteoritas — apibrėžimas ir skirtumai

Meteoras – tai ryški šviesos juosta danguje, kurią matome, kai mažas kosminis kūnas įžengia į Žemę ir pradeda sparčiai trintis su atmosfera. Dažnai jį vadina krintančia žvaigžde; labai ryškus meteorų reiškinys vadinamas bolidu. Meteoras yra reiškinys danguje, o ne pats uolienos gabalas — jei jo dalis išgyvena skriejimą per atmosferą ir nukrenta į Žemę, tai vadinama meteoritu. Kai meteoritas yra pakankamai didelis, jis gali palikti žemėje smūgio krateriu.

Kuo skiriasi meteoroidas, meteoras ir meteoritas?

• Meteoroidas – tai mažas kosminis kūnas, uoliena ar dulkė, esanti kosmose ir dar nepatekusi į Žemės atmosferą, arba tokio dydžio fragmentas, kuris skrieja tarp planetų.
• Meteoras – švytėjimas ir jonizacijos sūkuriai, kuriuos mes matome, kai meteoroidas greitai įžengia į atmosferą ir dėl trinties įkaista.
• Meteoritas – meteoroido arba meteoro dalis, kuri išgyvena perėjimą per atmosferą ir nukrenta ant paviršiaus.

Uoliena, kuri dar nėra patekusi į atmosferą, vadinama meteoroidu. Meteoroidai gali būti įvairaus dydžio – nuo mikrometrų dydžio dulkių iki kelių metrų skersmens akmenų. Daugelis kilę iš asteroidų, dalis – iš kometų (ypač meteorų lietų metu). Kai meteoroidai patenka į Žemės atmosferą, jų greitis gali siekti kelių–dešimčių km/s; dažnai tai yra daugiau nei Žemės pabėgimo greitį, kuris yra (pvz., Žemės pabėgimo greitis ≈ 11,2 km/s). Tokie greičiai atitinka dešimtis kartų garso greičio (pvz., apie 40 Machų priklausomai nuo aplinkybių), todėl meteoroidas įkaista, supančios oro dalelės jonizuojamos ir matome švytėjimą – meteoro.

Meteorai skiriasi nuo kometų ar asteroidų, tačiau kai kurie meteoroidai — ypač tie, susiję su meteorų lietumi, yra iš kometų iškritusios dulkių dalelės. Meteorų lietai atsiranda, kai Žemė pereina per kometos ar asteroido paliktą dulkėtą taką; tuomet vienu metu dangaus rutulyje gali būti daug panašių trajektorijų turinčių meteorų.

Meteoritų tipai ir sudėtis

Meteoritai pagal sudėtį dažniausiai skirstomi į:

• Akmeniniai (stony) – daugiausia sudaryti iš silikatinių mineralų; į šią grupę patenka chondritai (turintys mažų kiaušinių pavidalo darinukų – kondrulių) ir achondritai (be kondrulių, panašūs į uolienas, susidariusias planetose).
• Anglies turintys chondritai (carbonaceous chondrites) – šios rūšies chondritai turi daug anglies, organinių junginių ir vandens junginių, todėl mokslininkams ypač vertingi, aiškinant Saulės sistemos pradžią.
• Stony‑iron (akmens‑geležies) – mišriniai meteoritai, turintys tiek silikatų, tiek geležies‑nikelio metalo; pavyzdžiai – pallasitai.
• Geležiniai (iron‑nickel) – daugiausia sudaryti iš geležies ir nikelio, tvirti, tankūs, dažnai lengvai atpažįstami dėl magnetizmo ir metalo tekstūros.

Kodėl meteoras švyti ir kodėl dažnai subyra?

Dėl didelio greičio ir trinties į orą meteoroido paviršius labai įkaista; išgaravusios medžiagos ir jonizuotas oras sukuria švytinčią plazmos uodegą. Dėl šio šiluminio krūvio meteoroidas dažnai suskyla į gabalus arba visiškai sudega. Kartais lieka storesnė, pluta primenanti išlydyta išorė (fusion crust) – tai vienas iš požymių, kad rastas akmuo gali būti meteoritas.

Pavojai ir istorija

Saulės sistemos ankstyvajame vystymosi etape (Vėlyvojo sunkiųjų bombardavimų) į Žemę ir kitas planetas smarkiai krito daug meteoritų. Šiandien meteoritai kartais sužaloja žmones ir padaro materialinės žalos; ryškiausias pastarųjų dešimtmečių pavyzdys yra 2013 m. Rusijoje įvykęs meteoras (Čeljabinsko įvykis), kuris sukėlė sprogimo bangą ir sužeidė šimtus žmonių. Didesnių smūgių poveikis geologinei ir biologinei istorijai yra reikšmingas: dideli uolų smūgiai galėjo būti susiję su kai kuriais masiniais išmirimų, o tai turėjo pasekmių evoliucijos eigai (žr. K/T išmirimo įvykį; išmirimo įvykių sąrašas; Čiksulubo krateris).

Kaip atpažinti meteoritus ir ką daryti radus?

• Dažniausi požymiai: tamsi, blizgi išlydyta pluta (fusion crust), regmaglyptai (įdubimai paviršiuje), didesnis tankis nei įprastų uolienų, magnetiškumas (dėl geležies‑nikelio kiekio).
• Ne visi rasti tamsūs akmenys yra meteoritai – daug vietinių uolienų ir pramoninių nuosėdų gali atrodyti panašiai. Patikrinimui kreipkitės į artimiausią muziejų, geologijos ar universitetinį skyrių.
• Jei randate ką nors, ką įtariate esant meteoritu, svarbu dokumentuoti radimo vietą (koordinatės), laikyti radinį nepažeistą ir nedelsiant susisiekti su specialistais; meteoritas turi didelę mokslinę vertę ir dažnai galioja nacionaliniai ar vietiniai teisės aktai dėl jų tvarkymo.

Stebėjimas ir mokslinė reikšmė

Stebint meteorų trajektorijas, ryškumus ir radus meteoritus, mokslininkai gali atsekti jų orbitas, nustatyti kilmės vietas Saulės sistemoje ir tirti medžiagų sudėtį. Tai padeda suprasti, kaip formavosi planetos, kur atsirado organinės medžiagos bei vanduo, ir kokia yra potenciali poveikio rizika ateityje. Meteorų stebėjimui naudojami tiek vizualūs stebėjimai ir foto‑/vaizdo įrašai, tiek radaro ir specializuotos kamerų tinklai.

Apibendrinant: meteoroidas yra kosminis kūnas erdvėje, meteoras – jo švytėjimas praskriejant per atmosferą, o meteoritas – tai, kas lieka nukritus ant žemės. Visi trys terminai apjungia skirtingas tą patį įvykį sudarančias fazes ir turi didelę reikšmę tiek mokslui, tiek praktiniam žmonių saugumui.

Meteoritų tipai

Chondritai

Chondritai yra akmeniniai (nemetaliniai) meteoritai, kurių amžius siekia Saulės sistemos amžių: 4,55 mlrd. metų. Juose kartais būna aminorūgščių ir kitų organinių molekulių.

Jos nebuvo pakeistos dėl tirpimo ar kitų trikdžių. Jie susidarė, kai įvairios dulkės ir smulkūs grūdeliai, buvę ankstyvojoje Saulės sistemoje, akreavo ir suformavo primityvius asteroidus. Jie yra dažniausia į Žemę nukritusių meteoritų rūšis: jie sudaro apie 85 arba 86 proc. visų meteoritų.

Jų tyrimai leidžia sužinoti apie Saulės sistemos kilmę ir amžių, organinių junginių sintezę, gyvybės atsiradimą ar vandens buvimą Žemėje. Chondritus nuo geležies meteoritų galima atskirti pagal mažą geležies ir nikelio kiekį.

Achondritai

Apie 8 proc. meteoritų turi lydymosi ir rekristalizacijos požymių. Jie labiau primena bazaltą ar granitą.

Geležies meteoritai

Geležies meteoritai - tai meteoritai, pagaminti iš geležies ir nikelio lydinio. Jie sudaro apie 6 proc. visų meteoritų. Jie gaunami iš ankstyvųjų mažų protoplanetų vidinių branduolių. Geležies meteorituose randama geležis buvo vienas ankstyviausių tinkamos naudoti geležies šaltinių, dar prieš žmonėms išrandant lydymą. Tai reiškė geležies amžiaus pradžią. Geležinių meteoritų lengva rasti, nes vietinė geležis yra reta.

Siderolitai

Siderolitai - tai akmeniniai geležies meteoritai, kuriuose geležies ir silikatų dalys yra beveik lygios. Jie gana reti: tik apie 1 proc. visų meteoritų yra siderolitai.

NWA 869 chondrito (L4-6 tipas) pavyzdys su chondrulių ir metalo dribsnių fragmentais


Murnpeowie meteoritas, geležies meteoritas


Eskelio meteorito gabalėlis, kuriame matyti meteorinės geležies ir silikatų mišinys, būdingas akmeniniams geležies siderolitams

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra meteoras?

K: Kas nutinka, kai meteoritas patenka į Žemės atmosferą?

K. Kuo skiriasi meteorai, kometos ir asteroidai?

K: Kokių rūšių yra meteoritų?

K: Kada įvyko dauguma meteoritų smūgių?

K: Kiek žalos pastaruoju metu padarė meteoritų smūgiai?

Paieška pagal raidę