Čiksulubo krateris: 66 mln. metų meteoro smūgis ir dinozaurų išnykimas
Čiksulubo krateris: 66 mln. metų meteoro smūgis, sukėlęs dinozaurų išnykimą — geologiniai įrodymai, tyrimai ir kraterio rekonstrukcija.
Čiksulubo krateris yra viena didžiausių ir geriausiai ištirtų smūginių struktūrų Žemėje. Dauguma mokslininkų laiko pagrįsta, kad Čiksulubo kraterį padarė didelis kosminis kūnas — meteoras arba asteroidas — ir kad šis smūgis turėjo lemiamą įtaką daugelio gyvūnų, įskaitant ne paukščių dinozaurų, išnykimui. Dalis kraterio yra ant Jukatano pusiasalio žemės, o dalis – po Meksikos įlankos vandeniu (Meksikoje).
Dydis, amžius ir kilmė
Čiksulubo kraterio skersmuo vertinamas maždaug apie 150–180 km — pagal tai jis priskiriamas prie didžiausių žinomų smūginių kraterių. Krateris buvo aptiktas naftos žvalgybinių duomenų pagalba XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje, kai naftos ieškotojai pastebėjo neįprastą struktūrą ir gravitacines anomalijas.
Datavimas: gausūs geochronologiniai tyrimai rodo, kad smūgis įvyko maždaug prieš 66 mln. metų (Kreidos ir Paleogeno sandūroje). Šis laikas sutampa su masiniu išmirimu, vadinamu K–Pg (anksčiau K–T) riba.
Smūgio užtaisas ir jo poveikis
Kraterį sukūręs bolidas buvo įvertintas maždaug 10–15 km skersmens. Susidūrimo metu įvyko momentinė energia, kuria prilygsta milijonams branduolinių sprogimų, išmetusi didžiulius uolienų kiekius į atmosferą. Poveikio mechanizmai, patvirtinti geologiniais ir modeliais, apima:
- stebuklingą uolienų išmetimą ir pelenų debesį, uždengusį Saulės šviesą — ilgalaikė tamsa ir atšalimas („impact winter“);
- degimus ir plačius miškų gaisrus dėl karščio ir dalelių kritimo;
- kolosalias cunamių bangas, kurie nukentėjo vandenynų pakrantes;
- atmosferos chemines reakcijas (pvz., sieros aerosolų ir rūgščių lietų), sukėlusias rūgštinimą ir ekologinius trikdžius.
Geologiniai įrodymai
Kraterio smūginę kilmę patvirtina keli svarbūs požymiai: sukrėstas (šokinis) kvarcas, plačiai paplitę stikliniai smėliukai ir sferulės (tektitai bei smūginės spherulės), taip pat aiškios gravitacinės anomalijos kraterio rajone. Lokaliai aptinkama smūginė brekčia, geochemijos požymiai ir izotopų duomenys parodo, kad šios uolienos atitinka Kreidos periodo pabaigą — ne prieš 6 mln., o prieš maždaug 66 mln. metų.
Tyrimai, gręžiniai ir konsensusas
Per pastaruosius dešimtmečius atlikta daugybė paleontologijos, geochemijos, klimato modeliavimų, geofizikos ir sedimentologijos tyrimų. 2010 m. 41 tarptautinis ekspertas iš 33 institucijų peržiūrėjo 20 metų duomenis ir padarė išvadą, kad Čiksulubo smūgis buvo pagrindinė priežastis masinių išmirimų per K–Pg ribą, įskaitant dinozaurų išnykimą. Be to, 2016 m. tarptautinė gręžimų ekspedicija išgręžė kraterio piką (peak ring) ir tiesiogiai analizavo uolienas: šie gręžiniai davė tiesioginius įrodymus apie ekstremalias sąlygas, susijusias su smūgiu.
Ryšys su platesniais įvykiais
Yra hipotezių, kad bolidas galėjo būti susijęs su ankstesniais Saulės sistemos dinaminių įvykių fragmentais (pvz., didesnio objekto skilimo prieš šimtus milijonų metų), tačiau pagrindinis mokslinis dėmesys skirtas tiesioginiam 66 mln. metų senumo smūgiui ir jo pasekmėms. Šis įvykis – ryškus pavyzdys, kaip kosminė nelaimė gali sukelti planetos masto ekologinius pokyčius.
Ką tai reiškia gyvybei?
Smūgis ir jo pasekmės sutrikdė maisto grandines tiek sausumoje, tiek vandenynuose, todėl daug grupių išnyko arba stipriai sumažėjo. Nors kai kurios grupės (pvz., paukščiai, mamaliai, daug augalų ir jūrinių organizmų) išgyveno ir vėliau radikaliai evoliucionavo, ne paukštiniai dinozaurai praktiškai išnyko.
Čiksulubo krateris išlieka intensyvių tyrimų objektu: mokslininkai toliau atlieka gręžinius, analizuoja uolienas ir tobulina klimato bei ekologinius modelius, kad tiksliau suprastų, kaip vienas smūgis galėjo pakeisti Žemės gyvenimą.
Čiksulubo smūgio struktūros gravitacijos anomalijų žemėlapis. Pakrantės linija pažymėta balta linija. Įspūdinga koncentriškų bruožų serija atskleidžia kraterio vietą. Baltais taškais pažymėtos vandeniu užpildytos įgriuvos regiono kalkakmenio uolienose.
Poveikio įrodymai
Mokslininkai rado asteroido smūgio iškritų įrodymų. Šiaurės Dakotoje atliktų kasinėjimų metu aptiktos žuvų ir medžių fosilijos, kurios buvo apipurkštos iš dangaus nukritusiomis akmeninėmis, stiklinėmis dalelėmis. Nuosėdos taip pat liudija, kad jas užliejo vanduo. Tai lėmė milžiniškas jūros bangavimas, kurį sukėlė smūgis.
Susiję puslapiai
- K/T išnykimas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Čiksulubo krateris?
A: Čiksulubo krateris yra didelis meteorito krateris, iš dalies esantis Jukatano pusiasalyje Meksikoje, iš dalies po vandeniu. Jo skersmuo yra daugiau kaip 180 km (110 mylių), todėl jis yra trečias pagal dydį patvirtintas smūginis krateris Žemėje.
K: Kada buvo atrastas Čiksulubo krateris?
A: Čiksulubo kraterį XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje atrado naftos ieškotojai.
K: Kokio dydžio buvo bolidas, suformavęs kraterį?
A: Kraterį suformavęs bolidas buvo mažiausiai 10 km skersmens.
K: Kokie įrodymai rodo, kad ši smūginė struktūra atsirado prieš 66 mln. metų?
A: Įrodymai, kad ši smūginė struktūra datuojama prieš 66 mln. metų, yra sukrėstas kvarcas, gravitacinė anomalija ir aplinkinėse vietovėse rasti tektitai. Be to, uolienų amžius ir izotopų analizė taip pat rodo, kad ši struktūra atsirado prieš 66 mln. metų.
Klausimas: Ar ekspertai peržiūrėjo turimus įrodymus, kad nustatytų, ar šis smūgis sukėlė masinį išmirimą per K-T ribą?
Atsakymas: Taip, 2010 m. kovo mėn. 41 tarptautinis ekspertas iš 33 institucijų peržiūrėjo turimus įrodymus, apimančius 20 metų duomenis, ir padarė išvadą, kad šis smūgis Čiksulube sukėlė masinį išmirimą per K-T ribą, įskaitant dinozaurų išmirimą.
K: Kaip mokslininkai atkūrė tai, kas įvyko prieš 66 mln. metų?
A: Mokslininkai galėjo atkurti, kas įvyko prieš 66 mln. metų, išgręžę likusį dubenį ir išanalizavę jo uolienas.
K: Su kokiu įvykiu greičiausiai sutampa ši smūgio struktūra? A: Ši smūgio struktūra greičiausiai sutampa su kreidos ir terciaro išnykimo įvykiu, dėl kurio apie 65 mln. m. pr. m. e. išnyko daugybė rūšių, įskaitant dinozaurus.
Ieškoti