Meteorų sprogimų ryšiui
Meteorų sprogimų ryšiui naudojamos radijo bangos, kurios atsispindi nuo jonizuotų meteorų pėdsakų, kai jie patenka į Žemės atmosferą. Jis taip pat vadinamas meteorų sklaidos ryšiu.
Meteorai - tai kosmose plūduriuojantys uolienų gabalai. Į Žemės atmosferą visada patenka meteorai. Paprastai jie sudega atmosferoje. Keli labai dideli, kurie nukrenta į Žemę, vadinami meteoritais. Dauguma meteorų tėra maži dulkelių taškeliai. Kai jie patenka į atmosferą, dėl oro trinties atsirandanti šiluma išplėšia elektronus. Taip susidaro jonizuotas pėdsakas. Šis pėdsakas gali atspindėti radijo bangas taip pat, kaip ir laidas.
Meteorai, kurie naudojami meteorų sprogimų ryšiui palaikyti, sudaro nuo vienos tūkstantosios iki vienos šimtosios gramo dalies. Mažesni meteorai yra per silpni, kad juos būtų galima naudoti. Didesni yra nepakankamai dažni.
Jonizuotas pėdsakas gali tęstis kelias sekundes. Per šį laiką tarp dviejų radijo ryšio stočių gali būti siunčiami pranešimai. Pranešimai bus perduodami labai greitai: maždaug 200 kartų greičiau nei įprastu trumpųjų bangų radijo ryšiu. Meteorito sprogimo metu teletaikomoji mašinėlė gali įvesti kelias teksto eilutes. Dvi stotys, norinčios bendrauti, turės būti nuolat pasirengusios, nes niekada nežinos, kada įvyks kitas ryšio sprogimas. Joms gali tekti panaudoti kelis meteorų pliūpsnius, kol bus gautas visas pranešimas. Dažnai siųstuvai būna pritvirtinti prie plūdurų jūroje.
Meteorų sprogimo ryšys pirmą kartą plačiai pradėtas naudoti šeštajame dešimtmetyje. Jis buvo ypač naudingas kariniams ryšiams, nes imtuvas negalėjo tiksliai nustatyti, iš kurios pusės atėjo pranešimas. Taip buvo todėl, kad pranešimas pakeliui atsispindėdavo, taigi jis keliavo ne tiesia linija (t. y. paprastu didžiuoju apskritimu aplink Žemės kreivę).
XX a. pabaigoje pradėjus naudoti ryšių palydovus, meteoritų sprogimų ryšys tapo retas.
Meteorų sklaidos sklaida pagal SNOTEL metodą
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra meteorų lietus?
A: Ryšys per meteorų lietų - tai radijo ryšio būdas, kai radijo bangos atsispindi nuo jonizuotų meteorų pėdsakų, susidariusių jiems patekus į Žemės atmosferą. Jis taip pat žinomas kaip meteorų sprogimo ryšys.
K: Kas yra meteoritai?
Atsakymas: Meteorai - tai kosmose plūduriuojantys uolienų gabalai. Paprastai jie sudega atmosferoje, tačiau didesni gabalai, nukritę į Žemę, vadinami meteoritais. Dauguma meteoritų tėra mažytės dulkių dalelės.
K: Kaip veikia meteorų lietaus ryšys?
A: Meteoritams patekus į atmosferą, dėl oro trinties atsirandanti šiluma atima elektronus ir sukuria jonizuotą pėdsaką. Šis takas gali atspindėti radijo bangas taip pat, kaip ir laidas, todėl pranešimai tarp dviejų radijo stočių gali būti siunčiami labai dideliu greičiu (maždaug 200 kartų greičiau nei įprastomis trumpųjų bangų radijo bangomis). Abi stotys turi būti nuolat budrios, nes niekada nežino, kada bus gautas kitas pranešimų srautas.
K. Kokio dydžio turi būti meteorų sprogimai, kad būtų galima siųsti pranešimus?
A: Meteorų sprogimo pranešimams naudojami meteorai turi būti nuo tūkstantosios iki šimtosios gramo dalies - mažesni meteorai yra per silpni, kad juos būtų galima naudoti, o didesnių meteorų pasitaiko nepakankamai dažnai.
K: Kiek laiko išlieka jonizuotas pėdsakas?
A: Jonizuotas takelis gali trukti kelias sekundes, per kurias gali būti siunčiami pranešimai tarp dviejų radijo stočių.
K: Kada pirmą kartą buvo pradėtas plačiai naudoti meteoritų takų ryšys?
A.: Meteorų lietus pirmą kartą plačiai pradėtas naudoti XX a. šeštajame dešimtmetyje ir buvo ypač naudingas kariniams ryšiams, nes jie nesklinda tiesia linija (t. y. jie skrieja dideliu ratu aplink Žemės skliautą).
K: Kodėl šiandien rečiau bendraujama su meteorų lietumi?
A: XX a. pabaigoje pradėjus naudoti ryšių palydovus, meteorų lietus šiandien yra retesnis, nes dėl kitų technologijų jie nebėra tokie reikalingi.
