Buboninis maras

Skirtingos tos pačios ligos rūšys

Yra įvairių Buboninio maro rūšių. Dažniausiai ligą platina tam tikros rūšies blusos, gyvenančios ant žiurkių. Tuomet yra inkubacinis laikotarpis, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki maždaug septynių dienų.

Septiceminis maras

Sepsis įvyksta, kai bakterija patenka į kraują ir jame susidaro mažyčiai krešuliai.

Pneumoninis maras

Taip atsitinka, kai bakterija gali patekti į plaučius. Apie 95 % visų šia forma sergančių žmonių miršta. Inkubacinis laikotarpis trunka tik vieną ar dvi dienas.

Abortinė forma

Tai pati nekenksmingiausia forma. Ji sukelia nedidelį karščiavimą. Po to yra antikūnų, kurie ilgą laiką apsaugo nuo visų formų.

Istorija

Pirmoji užregistruota epidemija buvo Rytų Romos imperijoje (Bizantijos imperijoje), ji buvo pavadinta Justiniano maru pagal imperatoriaus Justiniano I, kuris buvo užsikrėtęs, bet išgyveno dėl intensyvaus gydymo, pavardę. Nuo pandemijos mirė maždaug nuo 25 mln. (VI a. protrūkis) iki 50 mln. žmonių (pasikartojimas per du šimtmečius).

1300 m. ši epidemija užklupo Azijos, Šiaurės Afrikos ir Europos dalis. Europoje nuo jos mirė beveik trečdalis žmonių. Kitaip nei katastrofos, kurios sutelkia bendruomenes, ši epidemija buvo tokia baisi, kad palaužė žmonių pasitikėjimą vieni kitais. To meto italų rašytojas Giovanni Boccaccio ją aprašė: "Ši rykštė įskiepijo tokį didelį siaubą vyrų ir moterų širdyse, kad broliai paliko brolius, dėdės - sūnėnus, seserys - brolius, o žmonos daugeliu atvejų paliko savo vyrus. Bet dar blogiau,... tėvai ir motinos atsisakė slaugyti ir padėti savo vaikams".

Vietiniai maro protrūkiai skirstomi į tris maro pandemijas, dėl kurių pradžios ir pabaigos datų bei kai kurių protrūkių priskyrimo kuriai nors pandemijai dar diskutuojama. Šios pandemijos buvo:

• pirmoji maro pandemija nuo 541 m. iki maždaug 750 m., išplitusi iš Egipto į Viduržemio jūros regioną (nuo Justiniano maro) ir šiaurės vakarų Europą.
• antroji maro pandemija nuo ~1331 m. iki ~1855 m., išplitusi iš Vidurinės Azijos į Viduržemio jūros regioną ir Europą (pradedant Juodąja mirtimi), taip pat tikriausiai ir į Kiniją.
• trečioji maro pandemija 1855-1960 m., išplitusi iš Kinijos į įvairias pasaulio vietas, ypač Indiją ir JAV vakarinę pakrantę.

Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 600 maro atvejų. 2017 m. daugiausiai atvejų užregistruota Kongo Demokratinėje Respublikoje, Madagaskare ir Peru.

Maru užsikrėtusių gyvūnų pasiskirstymas 1998 m.

Vektorius

Y. pestis pernešimas per blusas yra gerai žinomas. Blusos yra užkrato pernešėjos. Blusos užsikrečia bakterijomis maitindamosi užsikrėtusiu gyvūnu, dažniausiai graužiku. Blusos virškinamajame trakte bakterijas sulaiko keli baltymai. Tai svarbu Y. pestis išgyvenimui blusose.

Šiuolaikinė istorija

XX amžiuje kai kuriose šalyse buvo atliekami bakterijų, sukeliančių buboninį marą, tyrimai. Jie atliko tyrimus, siekdami ją panaudoti biologiniam karui.

Šių bakterijų mėginiai yra kruopščiai kontroliuojami. Dėl jos kyla daug paranojos (baimės). Dr. Thomas C. Butleris, šio organizmo ekspertas iš JAV, 2003 m. spalį FTB buvo apkaltintas įvairiais nusikaltimais. Tai įvyko po to, kai jis pareiškė, kad pametė Yersinia pestis mėginius. Tai bakterija, sukelianti buboninį marą. FTB mėginių nerado. Jie nežino, kas jiems nutiko.