Paranoja: kas tai, simptomai, priežastys ir gydymas

Paranoja yra psichikos sveikatos būklė, kuri paveikia žmogaus mintis. Paranoja sergantis žmogus vadinamas paranojiku. Paranoja - tai mąstymo procesas, kuriam didelę įtaką daro nerimas ar baimė, dažnai iki iracionalumo ir iliuzijų. Tokios baimės ir įsitikinimai gali būti stiprūs, ilgalaikiai ir trukdyti kasdienei veiklai.

Paranojiko mąstymą formuoja baimė ir nerimas. Pavyzdžiui, asmuo gali bijoti, kad kiti žmonės "nori jį pagauti" arba planuoja jam pakenkti. Jie gali manyti, kad juos stebi vaizdo kameros arba kad juos seka tam tikra grupė (pavyzdžiui, policija arba CŽV). Jie taip pat gali manyti, kad kiti žmonės gali kontroliuoti jų mintis arba naudoti magiją, kad jiems pakenktų. Net jei kitiems šios baimės atrodo keistos ar absurdiškos, paranojos kamuojamam žmogui jos atrodo labai realios. Jie tikrai tiki, kad jiems gresia pavojus.

Paranoja skiriasi nuo fobijų. Fobijos atveju žmogus jaučia iracionalią baimę, tačiau dėl šios baimės nieko nekaltina. Paranojiškas žmogus dažnai pateikia melagingus kaltinimus ir sako, kad kažkas buvo padaryta tyčia, nors tai buvo tik atsitiktinumas arba nelaimingas atsitikimas.

Jei žmogus iš tiesų yra paranojikas, jo baimių negalima paaiškinti bendrais įsitikinimais, pavyzdžiui, religija. Pavyzdžiui, kai kuriose religijose teigiama, kad žmonės gali naudoti magiją, kad pakenktų kitiems. Taigi asmeniui, išpažįstančiam vieną iš šių religijų, neturėtų būti diagnozuojama paranoja vien dėl to, kad jis turi tokį įsitikinimą. Kad jam būtų diagnozuota paranoja, jis turėtų turėti ir kitų paranojiškų įsitikinimų, kurių negalima paaiškinti religiniais įsitikinimais.

Labai dažnai paranoja sergantys žmonės turi ir kitų mąstymo ar nuotaikos sutrikimų. Paranoja gali būti šizofrenijos, bipolinio sutrikimo ir kitų psichikos ligų simptomas.

Simptomai

Stiprus įsitikinimas, kad kiti nori pakenkti, apgauti arba persekioti.
Nuolatinis įtarumas ir nepasitikėjimas artimaisiais, kolegomis ar aplinkiniais.
Interpretacijos, kad neutralūs įvykiai turi paslėptą neigiamą prasmę.
Socialinis atsiskyrimas, agresyvumas ar gynybinis elgesys.
Perdėtas budrumas (hipervigilancija), miego sutrikimai, koncentracijos problemos.
Galimi klaidingi prisiminimai, haliucinacijos arba kiti psichozės požymiai (kai paranoja yra dalis sunkesnio sutrikimo).

Priežastys

Paranojos atsiradimą lemia veiksnių derinys. Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai:

Genetinė polinkis ir šeiminė anamnezė psichikos sutrikimų.
Biologiniai pokyčiai smegenyse, pavyzdžiui, neurotransmiterių disbalansas.
Traumos, ypač ankstyvos vaikystės patirtys, netektys ar lėtinis stresas.
Narkotikų arba alkoholio vartojimas (pvz., amfetaminai, kanapės gali sukelti arba sustiprinti paranojiškas idėjas).
Ligos, pavyzdžiui, neurologinės ligos, tam tikri infekciniai arba metaboliniai sutrikimai.

Diagnozė ir skirtumai

Diagnozę nustato kvalifikuotas psichikos sveikatos specialistas, įvertinęs simptomų pobūdį, trukmę ir poveikį kasdienei veiklai. Svarbu atmesti kultūrinius ar religinės tradicijos leistinus įsitikinimus bei organines priežastis (pvz., fizines ligas, vaistų ar medžiagų sukeltus sutrikimus).

Skirtumai, kuriuos paprastai įvertina gydytojas:

Paranoidinis asmenybės sutrikimas — ilgalaikė asmenybės bruožų sankaupa: bendras nepasitikėjimas, priešinimasis, tačiau be aiškių psichozės elementų.
Fobijos — yra specifinė baimė be kaltinimų kitų žmonių atžvilgiu.
Psichozės sindromai (pvz., šizofrenija) — paranojiniai įsitikinimai gali būti vienas iš simptomų, dažnai kartu su haliucinacijomis.

Gydymas

Paranojos gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo. Dažniausios gydymo kryptys:

Psichoterapija: kognityvinė elgesio terapija (KET) pritaikyta psichozėms gali padėti mažinti įsitikinimų griežtumą, gerinti adaptacines strategijas ir mažinti nerimą. Taip pat naudinga palaikomoji terapija ir šeimos konsultacijos.
Medikamentai: antipsichotikai (neuroleptikai) gali sumažinti persecutorinius įsitikinimus ir susijusius simptomus. Tačiau vaistų paskyrimą ir parinkimą turi atlikti psichiatras, atsižvelgdamas į galimas nepageidaujamas reakcijas.
Gydymas priklausomybės atvejais: jei paranoją skatina medžiagų vartojimas, svarbu gydyti priklausomybę.
Krizės intervencijos: ūmiems atvejams, kai yra pavojus sau ar kitiems, reikalingas skubus įvertinimas, galimas hospitalizavimas ir intensyvus gydymas.

Kada kreiptis pagalbos

Jei įsitikinimai trukdo dirbti, palaikyti santykius arba sutrikdo įprastą gyvenimą.
Jeigu žmogus tampa agresyvus, kalba apie galimą kerštą arba egzistuoja realus pavojus sau ar kitiems.
Pastebėjus staigų elgesio pokytį, intensyvų nerimą, miego praradimą ar haliucinacijas.

Patarimai artimiesiems

Rodykite empatiją: pripažinkite žmogaus baimę, bet venkite tiesioginių ginčų ar esmės neigimo — tai gali tik sustiprinti pasipriešinimą.
Skatinkite kreiptis į specialistą: pasiūlykite pagalbą ieškant gydytojo arba lydėkite į vizitą.
Užtikrinkite saugumą: jei yra grėsmė smurtu, kreipkitės į skubią pagalbą.
Ribokite medžiagų vartojimą: jei įtariate, kad narkotikai arba alkoholio vartojimas blogina būklę, padėkite rasti gydymo galimybes priklausomybei.

Prevencija ir kasdienė savipagalba

Valdykite stresą: taisyklingas miegas, fizinis aktyvumas, atsipalaidavimo pratimai gali mažinti nerimą.
Venkite psichoaktyvių medžiagų, kurios gali skatinti paranojiškas idėjas.
Mokykitės atpažinti ankstyvuosius simptomus ir anksti kreiptis pagalbos.
Sąmoningumo ir kognityvinių įgūdžių lavinimas gali padėti geriau atpažinti klaidingas mintis.

Prognozė

Prognozė priklauso nuo priežasties, ankstyvo gydymo ir asmens palaikymo tinklo. Kai kuriais atvejais, ypač kai paranoja susijusi su lėtine psichine liga, simptomai gali būti ilgalaikiai, tačiau tinkamai gydant daugeliu atvejų būklė gerėja ir žmogus gali grįžti prie įprastų veiklų.

Kasdienėje kalboje žmonės gali vartoti žodį "paranojiškas", turėdami omenyje įprastesnius rūpesčius. Pavyzdžiui, kas nors gali pavadinti draugą paranojiku, nes jis mano, kad mokytojas jo nekenčia. Tačiau tik profesionalus įvertinimas gali nustatyti, ar tai jau klinikinė paranoja, reikalaujanti gydymo.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra paranoja?

A: Paranoja yra psichikos sveikatos būklė, kuri paveikia žmogaus mintis. Jai būdingas nerimastingas arba baimę keliantis mąstymas, dažnai iki iracionalumo ir iliuzijų.

K: Kuo paranoja skiriasi nuo fobijų?

A: Fobijos atveju žmogus jaučia iracionalią baimę, tačiau dėl šios baimės nieko nekaltina. Paranojikas dažnai pateikia melagingus kaltinimus ir sako, kad kažkas buvo padaryta tyčia, nors tai buvo tik atsitiktinumas ar nelaimingas atsitikimas.

Klausimas: Ar religiniai įsitikinimai gali būti painiojami su paranoja?

Atsakymas: Jei žmogus iš tikrųjų yra paranojikas, jo baimės neturi būti paaiškinamos bendrais įsitikinimais, pavyzdžiui, religija. Pavyzdžiui, kai kurios religijos teigia, kad žmonės gali naudoti magiją, kad pakenktų kitiems, todėl asmeniui, išpažįstančiam vieną iš šių religijų, neturėtų būti diagnozuojama paranoja vien dėl to, kad jis turi tokį įsitikinimą. Kad būtų galima diagnozuoti paranoją, jie taip pat turėtų turėti kitų paranojiškų įsitikinimų, kurių negalima paaiškinti religiniais įsitikinimais.

Klausimas: Ar yra kitų psichikos ligų, susijusių su paranoja?

A: Labai dažnai paranoja sergantys žmonės turi ir kitų mąstymo ar nuotaikos sutrikimų. Paranoja gali būti šizofrenijos, bipolinio sutrikimo ir kitų psichikos ligų simptomas.

K: Ar normalu, kad žmonės kasdienėje kalboje vartoja terminą "paranojikas"?

Atsakymas: Taip, kasdienėje kalboje žmonės gali vartoti žodį "paranojiškas", norėdami išreikšti įprastesnius rūpesčius, pavyzdžiui, manyti, kad kažkas jų nekenčia, net jei jie patys tuo netiki.

K: Kokie yra paranojiško mąstymo pavyzdžiai?

A: Paranojiško mąstymo pavyzdžiai: tikėjimas, kad kiti žmonės nori juos sučiupti arba planuoja jiems pakenkti; tikėjimas, kad juos stebi vaizdo kameros; tikėjimas, kad tam tikros grupės (pvz., policija arba CŽV) juos seka; tikėjimas, kad kiti žmonės gali kontroliuoti jų mintis arba naudoti magiją, kad jiems pakenktų.