Paranoja
Paranoja yra psichikos sveikatos būklė, kuri paveikia žmogaus mintis. Paranoja sergantis žmogus vadinamas paranojiku. Paranoja - tai mąstymo procesas, kuriam didelę įtaką daro nerimas ar baimė, dažnai iki iracionalumo ir iliuzijų.
Paranojiko mąstymą formuoja baimė ir nerimas. Pavyzdžiui, asmuo gali bijoti, kad kiti žmonės "nori jį pagauti" arba planuoja jam pakenkti. Jie gali manyti, kad juos stebi vaizdo kameros arba kad juos seka tam tikra grupė (pavyzdžiui, policija arba CŽV). Jie taip pat gali manyti, kad kiti žmonės gali kontroliuoti jų mintis arba naudoti magiją, kad jiems pakenktų. Net jei kitiems šios baimės atrodo keistos ar absurdiškos, paranojos kamuojamam žmogui jos atrodo labai realios. Jie tikrai tiki, kad jiems gresia pavojus.
Paranoja skiriasi nuo fobijų. Fobijos atveju žmogus jaučia iracionalią baimę, tačiau dėl šios baimės nieko nekaltina. Paranojiškas žmogus dažnai pateikia melagingus kaltinimus ir sako, kad kažkas buvo padaryta tyčia, nors tai buvo tik atsitiktinumas arba nelaimingas atsitikimas.
Jei žmogus iš tiesų yra paranojikas, jo baimių negalima paaiškinti bendrais įsitikinimais, pavyzdžiui, religija. Pavyzdžiui, kai kuriose religijose teigiama, kad žmonės gali naudoti magiją, kad pakenktų kitiems. Taigi asmeniui, išpažįstančiam vieną iš šių religijų, neturėtų būti diagnozuojama paranoja vien dėl to, kad jis turi tokį įsitikinimą. Kad jam būtų diagnozuota paranoja, jis turėtų turėti ir kitų paranojiškų įsitikinimų, kurių negalima paaiškinti religiniais įsitikinimais.
Labai dažnai paranoja sergantys žmonės turi ir kitų mąstymo ar nuotaikos sutrikimų. Paranoja gali būti šizofrenijos, bipolinio sutrikimo ir kitų psichikos ligų simptomas.
Kasdienėje kalboje žmonės gali vartoti žodį "paranojiškas", turėdami omenyje įprastesnius rūpesčius. Pavyzdžiui, kas nors gali pavadinti draugą paranojiku, nes jis mano, kad mokytojas jo nekenčia.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra paranoja?
A: Paranoja yra psichikos sveikatos būklė, kuri paveikia žmogaus mintis. Jai būdingas nerimastingas arba baimę keliantis mąstymas, dažnai iki iracionalumo ir iliuzijų.
K: Kuo paranoja skiriasi nuo fobijų?
A: Fobijos atveju žmogus jaučia iracionalią baimę, tačiau dėl šios baimės nieko nekaltina. Paranojikas dažnai pateikia melagingus kaltinimus ir sako, kad kažkas buvo padaryta tyčia, nors tai buvo tik atsitiktinumas ar nelaimingas atsitikimas.
Klausimas: Ar religiniai įsitikinimai gali būti painiojami su paranoja?
Atsakymas: Jei žmogus iš tikrųjų yra paranojikas, jo baimės neturi būti paaiškinamos bendrais įsitikinimais, pavyzdžiui, religija. Pavyzdžiui, kai kurios religijos teigia, kad žmonės gali naudoti magiją, kad pakenktų kitiems, todėl asmeniui, išpažįstančiam vieną iš šių religijų, neturėtų būti diagnozuojama paranoja vien dėl to, kad jis turi tokį įsitikinimą. Kad būtų galima diagnozuoti paranoją, jie taip pat turėtų turėti kitų paranojiškų įsitikinimų, kurių negalima paaiškinti religiniais įsitikinimais.
Klausimas: Ar yra kitų psichikos ligų, susijusių su paranoja?
A: Labai dažnai paranoja sergantys žmonės turi ir kitų mąstymo ar nuotaikos sutrikimų. Paranoja gali būti šizofrenijos, bipolinio sutrikimo ir kitų psichikos ligų simptomas.
K: Ar normalu, kad žmonės kasdienėje kalboje vartoja terminą "paranojikas"?
Atsakymas: Taip, kasdienėje kalboje žmonės gali vartoti žodį "paranojiškas", norėdami išreikšti įprastesnius rūpesčius, pavyzdžiui, manyti, kad kažkas jų nekenčia, net jei jie patys tuo netiki.
K: Kokie yra paranojiško mąstymo pavyzdžiai?
A: Paranojiško mąstymo pavyzdžiai: tikėjimas, kad kiti žmonės nori juos sučiupti arba planuoja jiems pakenkti; tikėjimas, kad juos stebi vaizdo kameros; tikėjimas, kad tam tikros grupės (pvz., policija arba CŽV) juos seka; tikėjimas, kad kiti žmonės gali kontroliuoti jų mintis arba naudoti magiją, kad jiems pakenktų.
