Fobija: apibrėžimas, tipai, simptomai ir gydymas
Fobija: sužinokite apibrėžimą, tipus, simptomus ir efektyvų gydymą — praktiniai patarimai įveikti baimę, sumažinti nerimą ir atgauti gyvenimo kontrolę.
Fobija (iš graikų kalbos: φόβος, rumunų kalba: fobos, liet. "baimė") - tai stipri baimė dėl tam tikro dalyko ar situacijos. Psichologijoje fobija laikoma nerimo sutrikimu. Fobija skiriasi nuo paprasčiausios baimės ko nors bijoti. Baimė yra tokia stipri, kad paveikia sergančiojo gyvenimą ir dažnai jam kenkia. Pavyzdžiui, žmogus paprastai daro viską, kad išvengtų to, ko bijo. Jei to dalyko išvengti nepavyksta, jis kenčia nuo labai stipraus nerimo, kuris gali pakenkti jo socialiniams santykiams, gebėjimui dirbti ir kitoms kasdienio gyvenimo sritims.
Skiriami du pagrindiniai fobijų tipai: specifinės fobijos ir socialinės fobijos. Specifinių fobijų turintys žmonės bijo tam tikro dalyko, pavyzdžiui, vorų (tai vadinama arachnofobija) arba aukštų vietų (akrofobija). Socialinių fobijų turintys žmonės bijo socialinių situacijų (pavyzdžiui, kalbėti viešai, būti perpildytose patalpose arba būti su kitais žmonėmis).
Fobijų tipai (išsamiau)
- Specifinės fobijos – baimė susijusi su konkrečiu objektu ar situacija: gyvūnais (pvz., vorai, šunys), natūraliais reiškiniais (aukštis, vanduo, audros), krauju ar injekcijomis, situacinės fobijos (skrydžiai, liftai), bei kt. Šios fobijos dažnai prasideda vaikystėje arba paauglystėje.
- Socialinė fobija (socialinis nerimo sutrikimas) – intensyvi baimė būti vertinamam, gėdinti save ar būti stebimam socialinėse situacijose (pvz., viešas kalbėjimas, susitikimai). Tai gali riboti darbo ir asmeninį gyvenimą.
- Agorafobija – baimė būti tokiose vietose ar situacijose, iš kurių galėtų būti sunku pabėgti arba gauti pagalbą (pvz., viešasis transportas, atviri plotai, miniąs vietas). Agorafobija dažnai susijusi su panikos priepuoliais.
Simptomai
Fobijos požymiai gali būti fiziniai, emociniai ir elgesio. Dažniausi simptomai:
- Fiziniai: širdies plėtimasis (tachikardija), prakaitavimas, drebulys, dusulys, galvos svaigimas, pykinimas, karščio pojūtis arba šalčio drebulys.
- Emociniai ir kognityviniai: intensyvus noras pabėgti, jausmas, kad prarandama kontrolė, „blogo“ įvykio laukimas, neracionalūs ir perdėti baimės įsitikinimai.
- Elgesio: vengimas objektų ar situacijų, kuriuos sukelia fobija; kartais – reikšmingas funkcinis sutrikimas darbe, mokykloje ar santykiuose.
- Gali pasireikšti panikos priepuoliai, ypač kai neįmanoma išvengti fobijos sukėlėjo.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Fobijų atsiradymas paprastai yra kelių veiksnių rezultatas:
- Genetinė polinkis ir paveldimos nerimo tendencijos.
- Neurobiologija: smegenų struktūros ir neurotransmiterių (pvz., serotonino) disbalansas gali didinti nerimo riziką.
- Mokymasis bei patirtis: trauminės arba nemalonios patirtys (pvz., vaikiškos nelaimės su gyvūnu arba kritimo patirtis) gali užprogramuoti baimę.
- Modeliavimas: vaikystėje stebėtas stiprus baimės elgesys iš tėvų ar artimųjų gali būti išmoktas.
- Temperamento bruožai (pvz., didesnis jautrumas, atsargumas) ir stresinės gyvenimo aplinkybės.
Diagnozė
Diagnozę nustato gydytojas (psichiatras) arba psichologas, remdamasis išsamiais pokalbiais apie simptomus, jų trukmę ir įtaka kasdieniam gyvenimui. Dažnai taikomi standartizuoti klausimynai ir diagnostikos kriterijai (pvz., pagal DSM-5 ar ICD-10 principus). Kartais reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų atmestos kitos medicininės priežastys (pvz., širdies problemos ar skydliaukės sutrikimai), galinčios sukelti panašius fizinius simptomus.
Gydymas
Fobijos gydomos efektyviai – dažnai derinant psichoterapiją, kartais ir vaistus:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – veiksmingiausias gydymo metodas. Į terapiją įeina kognityvinės technikos (pakeisti neracionalius įsitikinimus) ir elgesio technikos.
- Pakopinė ekspozicija (exposure therapy) – saugiai ir kontroliuojamai veikiant fobijos sukėlėjui, mažinamas baimės intensyvumas. Gali būti naudojama tiesioginė ekspozicija arba virtualios realybės metodai.
- Medikamentai – antidepresantai (SSRIs, SNRIs) gali būti skiriami socialiniam nerimui ar sunkesnėms fobijoms; trumpalaikiai raminamieji (benzodiazepinai) kartais naudojami situacijoms su intensyviu trumpalaikiu nerimu, bet dėl šalutinių poveikių ir priklausomybės rizikos jų naudoti ilgai nerekomenduojama.
- Relaksacijos ir kvėpavimo technikos – padeda valdyti fizinius simptomus panikos metu.
- Grupių terapija ir palaikymo grupės – ypač naudingos socialinės fobijos atvejais.
Savarankiškos priemonės ir praktiniai patarimai
- Mokytis kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimų (pvz., diafragminis kvėpavimas).
- Postepsinis mažinimas (laipsniškas susidūrimas su baimės objektu) kartu su terapijos specialistu.
- Venkite alkoholio ir raminamųjų priemonių „savęs gydymui“ – jos gali trumpalaikiai palengvinti, bet ilgainiui bloginti būklę.
- Rūpinkitės miego ir fizine veikla – geresnė bendroji sveikata mažina nerimo lygį.
Kada kreiptis pagalbos
Kreipkitės į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą, jei:
- baimė ir vengimas trukdo darbui, mokslui, santykiams ar kasdienėms veikloms;
- patiriate dažnus panikos priepuolius;
- pradedate vartoti alkoholį ar vaistus, kad sumažintumėte nerimą;
- jaučiate beviltiškumą arba kyla minčių apie savižudybę.
Prognozė
Su tinkamu gydymu dauguma žmonių patiria aiškų būklės pagerėjimą ir gali reikšmingai sumažinti vengimo elgesį. Be gydymo fobijos dažnai palaikomos ir gali tapti lėtiniu sutrikimu, bloginančiu gyvenimo kokybę.
Kitos pastabos
- Fobijos dažnai sutampa su kitais sutrikimais, pvz., depresija, bendru nerimo sutrikimu arba priklausomybių problemomis.
- Jei fobija pradėjo trikdyti kasdienybę, verta pradėti pokalbį su savo šeimos gydytoju – jis gali nukreipti pas specialistą.
Santrauka: fobija yra intensyvi, dažnai neproporcinga baimė, kuri gali stipriai paveikti žmogaus gyvenimą. Ji gydoma efektyviai, ypač naudojant kognityvinę elgesio terapiją ir ekspozicijos metodus; vaistai gali padėti tam tikrais atvejais. Svarbu kreiptis pagalbos anksti, nes laiku pradėtas gydymas pagerina prognozę.
Fobijos ir baimės skirtumas
Baimė yra normali žmogaus emocija. Fobija nuo įprastos baimės skiriasi daugeliu aspektų:
- Fobijų atveju žmogus bijo kažko, kas iš tikrųjų nėra pavojinga arba nėra taip pavojinga, kaip jis mano. Pavyzdžiui, daugelis žmonių bijo vorų. Tačiau žmogus, turintis vorų fobiją, gali panikuoti net pagalvojęs apie vorą, atsisakyti išeiti iš namų, nes labai bijo pamatyti vorą, arba kasdien praleisti valandų valandas, kad įsitikintų, jog namuose nėra vorų. Fobijomis sergantys žmonės supranta, kad jų nerimas yra daug stipresnis nei įprasta baimė.
- Fobija trunka daug ilgiau nei įprasta baimė. Pavyzdžiui, žmogus, turintis vorų fobiją, gali jausti stiprų nerimą dar kelias valandas po to, kai pamatė vorą.
- Kai žmogus jaučia normalią baimę, baimė nekenkia jo gyvenimui. Fobijos sukelia problemų kasdieniniame sergančiųjų gyvenime. Pavyzdžiui, jos gali pakenkti svarbiems santykiams arba trukdyti dirbti. Socialinėmis fobijomis sergantys žmonės gali vengti bendrauti su kitais žmonėmis arba susipažinti su naujais žmonėmis.
Sunku pasakyti, kiek žmonių kenčia nuo fobijų. Mokslininkai mano, kad fobijų turi nuo 5 iki 13 proc. žmonių. Moterys nuo fobijų kenčia maždaug du kartus dažniau nei vyrai.
Vaikų baimės
Kiekvienas vaikas ko nors bijo. Daugumai vaikų šios baimės ilgainiui išnyksta.
Įprastos vaikų baimės yra šios:
- 0-2 metai - garsus triukšmas, svetimi žmonės, buvimas atskirai nuo tėvų
- 3-6 metai - įsivaizduojami dalykai, pavyzdžiui, vaiduokliai ir pabaisos, tamsa, keistoki garsai.
- 7-16 metų - realesnės baimės, pvz., dėl mokyklos rezultatų, sužeidimų, ligų, mirties ir nelaimių.
Šios baimės būtų vadinamos fobijomis tik tuo atveju, jei jos sukeltų problemų vaiko kasdieniame gyvenime arba jei dėl jų vaikas patirtų didelį nerimą ar emocinį stresą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Fobijų priežastys ir rizikos veiksniai yra labai.
Sukėlė
Jį gali sukelti:
- fobija dažniausiai pasireiškia vaikystėje.
- įgimta baimė
- traumuojantis įvykis (užpuolimas, užpuolimo liudininkas, sužalojimas...)
- išgirsti apie galimą pavojų (kas nors užpuolė gyvūną; išgirsti apie stichinę nelaimę...)
Rizikos veiksniai
Fobijų tipai
Specifinės fobijos
taip pat psichologinės fobijos. Tai šimtai fobijų rūšių. Kai kurios iš jų:
- aichmofobija - aštrių daiktų (pvz., žirklių ar adatų) baimė.
- Bacilofobija - bakterijų baimė
- Klaustrofobija - mažų, uždarų erdvių baimė
- Nekrofobija - mirties baimė
- Farmakofobija - vaistų baimė
- Tapofobija - baimė būti palaidotam gyvam
- Kraujo injekcijų ir sužalojimų fobijos
- Zoofobijos - vieno, kelių ar visų gyvūnų baimė. Specifinės gyvūnų fobijos: arachnofobija (vorų baimė), cinofobija (šunų baimė), entomofobija (vabzdžių baimė), ofidiofobija (gyvatės baimė) ir skolecifobija (kirmėlių baimė).
Socialinės fobijos
- Sociofobija - žmonių ir (arba) socialinių situacijų baimė
- Glosofobija - baimė kalbėti viešai
Simptomai
Kai fobija sergantis asmuo susiduria su savo baime (susiduria su dirgikliu, galvoja apie jį, mato baimės objektą paveikslėlyje...), atsiranda šie fiziniai ir psichologiniai simptomai. Intensyvumas priklauso nuo baimės laipsnio.
Psichologiniai simptomai
Psichologiniai simptomai - tai simptomai, kurie pasireiškia žmogaus viduje. Jie apima:
- nerimas iki panikos
- nori pabėgti
- drebėjimas arba drebulys.
- baimė, kad jų kontrolės praradimas, arba vairuoti beprotiškas
- mirties baimė
- baimė prarasti sąmonę
- nervingumas, neramumas
Fiziniai simptomai
- pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys
- širdies plakimas, padažnėjęs širdies ritmas
- drebėjimas arba drebulys.
- daugiau prakaitavimo
- negalavimas, bloga savijauta
- silpnumas iki alpimo
- skubėti karšta arba šalta
- burnos džiūvimas
- skausmas ar galvos sukimasis
- noras nueiti į tualetą.
Gydymas
Yra įvairių būdų, kaip padėti fobijų kamuojamiems žmonėms. Galima taikyti gydymą; jo metu daugiausia dėmesio skiriama tam, kad pacientas taptų mažiau jautrus baimei, kurią kenčia, arba parodoma, kaip veikia baimės ciklas. Taip pat yra vaistų (dažniausiai raminamųjų), kurie padeda žmonėms susidoroti su baime. Galiausiai yra savipagalbos grupės.
Susiję puslapiai
Fobijų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra fobija?
A: Fobija - tai stipri baimė dėl tam tikro dalyko ar situacijos. Ji laikoma nerimo sutrikimu ir gali būti tokia stipri, kad paveikia ir dažnai sugadina sergančiojo gyvenimą.
K: Kuo fobija skiriasi nuo baimės ko nors bijoti?
A: Fobijos baimė yra daug stipresnė nei paprasčiausia baimė ko nors bijoti. Ji gali paveikti sergančiojo socialinius santykius, gebėjimą dirbti ir kitas kasdienio gyvenimo sritis.
K: Kokios yra dvi pagrindinės fobijų rūšys?
A.: Yra du pagrindiniai fobijų tipai: specifinės fobijos ir socialinės fobijos. Specifinės fobijos apima tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, vorų (arachnofobija) arba aukštų vietų (akrofobija), baimę. Socialinės fobijos susijusios su socialinių situacijų, pavyzdžiui, kalbėjimo viešai, buvimo perpildytose patalpose arba buvimo su kitais žmonėmis, baime.
K: Koks yra konkrečios fobijos rūšies pavyzdys?
A: Specifinės fobijos pavyzdys galėtų būti arachnofobija, kai labai bijoma vorų.
K: Koks yra socialinės fobijos pavyzdys?
Atsakymas: Socialinio tipo fobijos pavyzdys galėtų būti glosofobija, kai labai bijoma kalbėti viešai.
K: Kaip stipri baimė veikia žmogaus gyvenimą?
A: Stipri baimė gali neigiamai paveikti žmogaus gyvenimą, paveikdama jo socialinius santykius, gebėjimą dirbti ir kitas kasdienio gyvenimo sritis.
Ieškoti