Septiceminis maras
Septiceminis (arba septiceminis) maras yra mirtina kraujo infekcija. Tai viena iš trijų pagrindinių maro formų (kitos dvi yra buboninis ir penumoninis maras). Jį sukelia bakterija Yersinia pestis.
Dėl septiceminio maro kraujyje gali susidaryti nedideli krešuliai. Negydant ji beveik visada baigiasi mirtimi. Viduramžiais mirštamumas siekė 99-100 proc. Sepsinis maras yra rečiausia iš trijų 1348 m. Europą užklupusių epidemijų, kitos jo formos yra buboninis ir pneumoninis maras. Šią ligą dažniausiai sukelia užkrėsto graužiko ar vabzdžio įkandimas. Retais atvejais ji taip pat gali patekti į organizmą per odos angą arba per kito užsikrėtusio žmogaus kosulį. Sergant sepsiniu maru bakterijos greitai auga kraujyje, sukeldamos sunkų sepsį. Endotoksinai sukelia diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją (DIC). Tai yra mažyčiai kraujo krešuliai visame kūne, dėl kurių kraujas nebepatenka į kai kurias kūno vietas. Dėl to žūsta tos srities ląstelės. DIC išnaudoja organizmo gebėjimą gaminti kraujo krešulius, todėl jis nebegali kontroliuoti kraujavimo. Tai reiškia, kad kraujavimas patenka į odą ir kitus organus, todėl gali atsirasti raudonų ir (arba) juodų dėmių bėrimas ir kosulys arba vėmimas krauju (hemoptzė / hemoptzė). Ant odos atsiranda iškilimų, kurie šiek tiek primena vabzdžių įkandimus. Šie iškilimai paprastai būna raudoni, o kartais centre balti. Ankstyvas gydymas antibiotikais sumažina mirštamumą iki 4-15 proc. Šia liga susirgę žmonės turi būti gydomi ne vėliau kaip per 24 valandas, kitaip jie mirs. Kai kuriais atvejais žmonės gali mirti net tą pačią dieną, kai užsikrėtė šia liga.
Simptomai
- Pilvo skausmas
- Kraujavimas dėl kraujo krešėjimo sutrikimų
- Viduriavimas
- Karščiavimas
- Žemas kraujospūdis
- Pykinimas
- Organų nepakankamumas
- Vėmimas
Pastaba: septiceminis maras gali sukelti mirtį prieš pasireiškiant bet kokiems simptomams.
Septiceminis maras viduramžiais
Septiceminis maras buvo mažiausiai paplitęs iš trijų 1348-1350 m. siautusių marų. Kaip ir kiti, septiceminis maras plito iš Rytų per Juodosios jūros prekybos kelius iki Viduržemio jūros. Labiausiai nukentėjo didieji uostamiesčiai, tokie kaip Venecija ir Florencija. Trys Juodosios mirties epidemijos buvo pagrindinis 1381 m. valstiečių sukilimo veiksnys.
Susiję puslapiai
- Sepsis
- Meningokokemija
- Buboninis maras
- Pneumoninis maras
- Juodoji mirtis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra septiceminis maras?
A: Septinis maras yra mirtina kraujo infekcija, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis. Tai viena iš trijų pagrindinių maro formų, kartu su buboniniu ir pneumoniniu maru.
K: Kaip sepsinis maras plito viduramžiais?
A: Viduramžiais sepsinis maras dažniausiai plito įkandus užsikrėtusiam graužikui ar vabzdžiui. Retais atvejais į organizmą jis galėjo patekti ir per odos angą arba per kito užsikrėtusio žmogaus kosulį.
K: Kokie yra kai kurie sepsinio maro simptomai?
A: Septinio maro simptomai yra šie: maži kraujo krešuliai visame kūne, raudonas ir (arba) juodas dėmėtas bėrimas, odos iškilimai, panašūs į vabzdžių įkandimus, kosulys arba vėmimas krauju (hemoptizė/hemoptizė).
K: Kaip galima gydyti sepsinį marą?
A: Sepsinis maras gydomas antibiotikais, kurie gali sumažinti mirštamumą iki 4-15 %. Labai svarbu kuo anksčiau, per 24 valandas, pradėti gydymą, nes negydant liga beveik visada baigiasi mirtimi.
K: Kiek procentų žmonių mirė nuo sepsinio maro viduramžiais?
A: Viduramžiais sepsiniu maru užsikrėtusių žmonių mirtingumas be gydymo siekė 99-100 proc.
K: Ar be septicemijos yra ir kitų maro formų?
A: Taip, be septicemijos, yra dar dvi pagrindinės maro formos - buboninis ir pneumoninis maras.
