Babilonija: senovės Mesopotamijos miestas‑valstybė ir civilizacijos lopšys
Atrask Babiloniją – Mesopotamijos miestą‑valstybę ir civilizacijos lopšį: istorija, kultūra, raštas ir imperijos palikimas Eufrato bei Tigro slėnyje.
Babilonija buvo miestas-valstybė Mesopotamijoje II tūkstantmetyje prieš Kristų, daugiau nei prieš 3000 metų. Jos sostinė buvo Babilonas, kas reiškė Dievų vartai. Jie sukūrė imperiją iš buvusios Akado imperijos žemių.
Mesopotamija yra dviejų upių - Eufrato ir Tigro - regionas. Tuo metu šiam regionui taip pat priklausė Asirijos miestai šiaurėje ir Elamo miestai pietryčiuose. Tai derlingojo pusmėnulio dalis Artimuosiuose Rytuose. Čia žmonės pirmą kartą gyveno kartu, susikūrė civilizacija, kurioje buvo ūkininkaujama, kūrėsi miestai ir raštas.
Istorija ir politinė sandara
Babilonija formavosi kaip politinis vienetas iš ankstesnių Mesopotamijos valdžių palikimo. XI–II tūkstantmečiuose pr. m. e. regioną valdė įvairūs miestai ir dinastijos; žymiausias Babilonijos valdovas II tūkstantmetyje buvo karalius Hamurabis, kurio valdymo metai siejami su vieningo teisinio ir administracinio aparato stiprinimu. Hamurabio įstatymų rinkinys (vadinamas Hamurabio kodeksu) yra vienas ankstyviausių išlikusių teisės paminklų.
Babilonija ne visada buvo vieninga valstybė: jos istorija apima laikotarpius, kai regioną valdė vietinės dinastijos, o vėliau — didesnės imperijos (pvz., Neobabilonijos imperija VI a. pr. m. e., garsėjusi Nabuchodonozoro II valdymu). Miestas-valstybė turėjo karalių, administraciją, karinę jėgą ir sudėtingą muitinių bei apmokestinimo sistemą.
Kultūra ir religija
Babiloniečiai buvo semitai kalbėję žmonės (babiloniečių dialektas priklausė akadiečių kalbų grupei). Jų religija buvo politeistinė: pagrindiniai dievai buvo Mardukas (Babilono globėjas), Anu, Enlilas ir Ishtar. Svarbias vietas miestų gyvenime užėmė šventyklos (šventyklų kompleksai ir ziguratai), kuriose vykdavo religinės apeigos, aukojimai ir administraciniai darbai.
Legendos apie Babiloną apima ir garsiąsias statybas — pavyzdžiui, Etemenanki (didysis ziguratas) ir garsieji Babilono sodai, vadinami Pakabinamais sodais, kuriuos kai kurie šaltiniai priskiria Nabuchodonozorui II. Tačiau pastarųjų sodų egzistavimo istorinis patvirtinimas yra ribotas ir dažnai aptariamas tarp istorikų.
Mokslo, rašto ir technologijų pasiekimai
Babilonija buvo rašto ir žinių centras: čia plačiai naudotas klinikinis raštas (klinkinis raštas, cuneiform) — molinių plokštelių sistema, kuria fiksuodavo teisės aktus, literatūrą, komercines sutartis ir astronominius stebėjimus. Svarbios sritys:
- Teisė: Hamurabio įstatymų kodeksas nustatė teisines normas kasdieniam gyvenimui ir turėjo didelę įtaką teisės raidai.
- Astronomija ir matematika: babiloniečiai atliko sisteminius astronominius stebėjimus, sudarė sudėtingas lenteles ir naudojo 60-ies pagrindu grįstą skaičiavimo sistemą — tai palikimas, kuris išliko iki mūsų laikų (pvz., 60 minučių valanda, 360 laipsnių ratas).
- Literatūra ir mitai: išlikę epai, himnai ir mitologinės istorijos (pvz., Gilgamešo epas) liudija sudėtingą literatūrinį gyvenimą.
Ekonomika, žemės ūkis ir miestų struktūra
Mesopotamijos derlingos žemės ir upių sistema leido plėtoti intensyvų žemės ūkį: buvo statomos drėkinimo sistemos, kanalai, užtvankos. Tai suteikė tiek maisto perteklių, tiek prekių mainams. Babilono miestai turėjo miesto gynybines sienas, prekybos kvartalus, amatų cechus ir administracinius pastatus.
Ekonomiką rėmė prekyba su kaimyniniais regionais — mediena, metalai, tekstilė, druska ir prieskoniai keliavo per dykumas ir upių kelius. Svarbų vaidmenį atliko raštininkai (sąskaitų pildymas, archyvai), o teisinės sutartys reguliavo sandorius.
Socialinė struktūra ir kasdienis gyvenimas
Babilonijos visuomenė buvo sluoksniuota: karalius ir aukščiausioji dvasinė valdžia, kunigai, administracija, kariuomenė, amatininkai, ūkininkai ir vergai. Šeima ir žemės valdymas buvo pagrindinės socialinės institucijos. Miestuose gyveno įvairių profesijų žmonės — amatininkai, prekeiviai, mokytojai (rašininkai), gydytojai ir kalvės.
Paveldo reikšmė
Babilonija paliko didelį kultūrinį ir mokslinį paveldą: teisės, astronomijos ir matematikos idėjos, rašto technologija ir literatūra formavo vėlesnes Artimųjų Rytų civilizacijas ir turėjo įtakos pasaulio raidai. Archeologiniai kasinėjimai atskleidžia miesto planus, šventyklų kompleksus, molines plokšteles ir kitus artefaktus, leidžiančius rekonstruoti kasdienį gyvenimą bei politinę istoriją.
Santrauka
Babilonija — tai ne tik senovinė miestas‑valstybė Mesopotamijoje, bet ir vienas iš civilizacijos lopšių: vieta, kur vystėsi raštas, teisė, mokslas ir miestų kultūra. Jos pasiekimai ir įtaka yra svarbi dalis žmogaus istorijos, o tyrimai apie Babiloną vis dar atskleidžia naujus faktus apie senovės gyvenimą Artimuosiuose Rytuose.
Hammurabio Babilonija, 1792-1750 m. pr. m. e. (vidurinioji chronologija)
Senoji Babilonija
Babiloniečiai turėjo rašytinę kalbą, kurią naudojo prekybai ir bendravimui. Jie ją perėmė iš šumerų, kurie ją išrado. Babiloniečiai naudojo tą pačią klišinio rašto sistemą, kai į minkštą molį buvo įspaudžiamos trikampės formos. Jie rašė dviem skirtingomis kalbomis: Šumerų kalba rašė religiniais tikslais, o akadų kalba - oficialiais tikslais.
Įstatymai
Hammurabis buvo Babilono karalius, kuris kariavo karus ir pavertė Babiloniją imperija, pavesdamas Asiriją vasalo (marionetinio) karaliaus valdžion. Jis sukūrė pirmąjį rašytinį įstatymų rinkinį, vadinamą Hammurabio kodeksu. Jame yra 280 sprendimų, o šiandien jį galima pamatyti Paryžiuje esančiame Luvro muziejuje. Ankstesniųjų šumerų bausmės nebuvo griežtos, o babiloniečių įstatymai buvo gana griežti. Už vagystę, žmogžudystę ir kitus nusikaltimus buvo skiriama mirties bausmė.
Pastatai
Babilono namai turėjo atvirus stogus, kad karštomis naktimis šeima galėtų juose miegoti. Gyvenamieji kambariai, valgomieji ir virtuvės, žinoma, buvo apačioje. Žibintai degė alyvų aliejumi, o kiekvienuose namuose buvo koplyčia, skirta laidojimo ir garbinimo apeigoms. Kadangi Mesopotamijoje statyboms buvo naudojamas tik molis, tvirtos medinės namų atramos buvo importuojamos iš Libano. Ilgainiui žmonės pradėjo kepti plytas ir pagerino pastatų tvirtumą.
Babilono apiplėšimas
Vėliau Babiloną apiplėšė hetitų karalius Musilis I, dėl to prasidėjo vadinamieji "tamsieji amžiai" bronzos amžiuje, apie kuriuos rašytinių įrodymų išliko nedaug. Archeologai diskutuoja dėl Babilono apiplėšimo datos ir yra pasiūlę ne mažiau kaip keturias chronologijas. Galimos šios Babilono apiplėšimo datos:
- itin trumpa chronologija: 1499 m. pr. m. e.
- trumpa chronologija: 1531 m. pr. m. e.
- vidurinioji chronologija: 1595 m. pr. m. e.
- ilgoji chronologija: 1651 m. pr. m. e.
Sudėtinga Mesopotamijos datas suderinti su Senovės Egipto datomis.
Vėlesnės dinastijos
Po hetitų sunaikinimo Babiloną 576 metus valdė kasitai. Vėliau jį valdė Elamas, o po to jis maždaug tris šimtmečius atgavo nepriklausomybę. Vėliau juos užkariavo neoasiriečiai. Po šimtmečio jie vėl tapo laisvi ir sudarė Neobabilonijos arba Chaldėjų imperiją. Šį nuolatinį užkariavimą ir pakartotinį užkariavimą iš dalies lėmė geografinė padėtis. Čia nėra jokių natūralių sienų, išskyrus upes, todėl miestus lengva pasiekti iš šiaurės ar pietų.
Karalius Nebukadnecaras II valdė 43 metus. 585 m. pr. m. e. jis užkariavo Finikiją.
Kyras Didysis
Babilonijos imperijai galiausiai galą padarė Persijos Kyras Didysis.
549 m. pr. m. e. Kyras užbaigė medų imperiją. Po trejų metų Kyras tapo Achemenidų imperijos (Persijos) karaliumi ir dalyvavo kampanijoje šiaurinėje Mesopotamijoje.
539 m. pr. m. e. Kyras įsiveržė į Babiloniją. Birželio mėnesį prie Opiso įvyko mūšis, kuriame babiloniečiai buvo nugalėti, o iškart po to Sipara pasidavė užpuolikui. Praėjus dviem dienoms po Sipparos paėmimo, "Kyro kariai be kovos įžengė į Babiloną". Kyras atvyko tik kovo 3 d. (spalio mėn.), o Gobrijus veikė jo vardu jam nesant. Gobrijus tapo Babilono provincijos valdytoju.
Dabar Kyras teigė esąs teisėtas senovės Babilonijos karalių įpėdinis ir jų dievo Bel-Marduko keršytojas. Kyrui įsiveržti į Babiloniją neabejotinai padėjo svetimšaliai priverstiniai tremtiniai, pavyzdžiui, žydai, kurie buvo įkurdinti šalies viduryje.
Vienas pirmųjų Kyro veiksmų buvo leisti šiems tremtiniams grįžti į savo namus, su savimi pasiėmus savo dievo atvaizdus ir šventus indus. Leidimas tai padaryti buvo įtvirtintas proklamacijoje, kuria užkariautojas stengėsi pateisinti savo pretenzijas į Babilono sostą. Vis dar vyravo įsitikinimas, kad niekas neturi teisės valdyti Vakarų Azijos, kol jo šiai pareigybei neįšventino Belas ir jo šventikai, todėl nuo šiol Kyras prisiėmė imperatorišką "Babilono karaliaus" titulą.
Maistas
Kaip ir šumerai, babiloniečiai valgė daržoves, vaisius, mėsą ir žuvį. Jie taip pat valgė duoną ir mėgo skrudinti bei valgyti įkyrius, bet traškius skėrius, kurie naikino jų brangų derlių.
Menas ir mokslas
Babiloniečiai mėgo meną. Kartu su karaliais buvo laidojami gražūs indai, puošti žvilgančiu auksu. Tomis dienomis knygose buvo rašoma apie potvynius, kuriuos, kaip manyta, sukėlė nuodėmė, arba apie Abraomo kelionę. Mokslas taip pat gerai tobulėjo: jie išrado pirmąjį kalendorių, 60 minučių valandą ir išankstinę daugybos lentelę.
Gyvenimas buvo turtingas, sotus ir dažniausiai ramus. Žmonės retai galvojo apie karą ar kaip apsaugoti miestą. Dėl to 730 m. pr. m. e. Babiloną užkariavo asirai ir kasitai. Tada ši didinga civilizacija baigėsi.
Susiję puslapiai
- Neobabilonijos imperija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Babilonija?
A: Babilonija buvo miestų valstybė Mesopotamijoje II tūkstantmetyje pr. m. e., daugiau nei prieš 3000 metų. Jos sostinė buvo Babilonas, kas reiškė Dievų vartai.
K: Kur yra Mesopotamija?
A: Mesopotamija yra Artimuosiuose Rytuose ir yra derlingojo pusmėnulio dalis. Ją sudaro dvi Eufrato ir Tigro upės, šiaurėje - Asirijos, o pietryčiuose - Elamo miestų valstybės.
K: Iš ko Babilonija sukūrė imperiją?
A: Babilonija sukūrė imperiją iš buvusios Akado imperijos žemių.
K: Kuo ypatinga Mesopotamija?
A: Mesopotamija ypatinga tuo, kad ten žmonės pirmą kartą susibūrė į civilizaciją, kurioje buvo žemdirbystė, miestai ir raštas.
K: Kada egzistavo Babilonija?
A: Babilonija egzistavo II tūkstantmetyje pr. m. e., t. y. daugiau kaip prieš 3000 metų.
K: Ką reiškia Babilonas?
A: Babilonas reiškia Dievų vartai.
K: Kas gyveno šiame regione prieš prasidedant civilizacijai?
A: Prieš civilizacijos pradžią šiame regione gyveno žmonės, tačiau jų tapatybė nežinoma.
Ieškoti