Babilonija

Senoji Babilonija

Babiloniečiai turėjo rašytinę kalbą, kurią naudojo prekybai ir bendravimui. Jie ją perėmė iš šumerų, kurie ją išrado. Babiloniečiai naudojo tą pačią klišinio rašto sistemą, kai į minkštą molį buvo įspaudžiamos trikampės formos. Jie rašė dviem skirtingomis kalbomis: Šumerų kalba rašė religiniais tikslais, o akadų kalba - oficialiais tikslais.

Įstatymai

Hammurabis buvo Babilono karalius, kuris kariavo karus ir pavertė Babiloniją imperija, pavesdamas Asiriją vasalo (marionetinio) karaliaus valdžion. Jis sukūrė pirmąjį rašytinį įstatymų rinkinį, vadinamą Hammurabio kodeksu. Jame yra 280 sprendimų, o šiandien jį galima pamatyti Paryžiuje esančiame Luvro muziejuje. Ankstesniųjų šumerų bausmės nebuvo griežtos, o babiloniečių įstatymai buvo gana griežti. Už vagystę, žmogžudystę ir kitus nusikaltimus buvo skiriama mirties bausmė.

Pastatai

Babilono namai turėjo atvirus stogus, kad karštomis naktimis šeima galėtų juose miegoti. Gyvenamieji kambariai, valgomieji ir virtuvės, žinoma, buvo apačioje. Žibintai degė alyvų aliejumi, o kiekvienuose namuose buvo koplyčia, skirta laidojimo ir garbinimo apeigoms. Kadangi Mesopotamijoje statyboms buvo naudojamas tik molis, tvirtos medinės namų atramos buvo importuojamos iš Libano. Ilgainiui žmonės pradėjo kepti plytas ir pagerino pastatų tvirtumą.

Babilono apiplėšimas

Vėliau Babiloną apiplėšė hetitų karalius Musilis I, dėl to prasidėjo vadinamieji "tamsieji amžiai" bronzos amžiuje, apie kuriuos rašytinių įrodymų išliko nedaug. Archeologai diskutuoja dėl Babilono apiplėšimo datos ir yra pasiūlę ne mažiau kaip keturias chronologijas. Galimos šios Babilono apiplėšimo datos:

• itin trumpa chronologija: 1499 m. pr. m. e.
• trumpa chronologija: 1531 m. pr. m. e.
• vidurinioji chronologija: 1595 m. pr. m. e.
• ilgoji chronologija: 1651 m. pr. m. e.

Sudėtinga Mesopotamijos datas suderinti su Senovės Egipto datomis.

Vėlesnės dinastijos

Po hetitų sunaikinimo Babiloną 576 metus valdė kasitai. Vėliau jį valdė Elamas, o po to jis maždaug tris šimtmečius atgavo nepriklausomybę. Vėliau juos užkariavo neoasiriečiai. Po šimtmečio jie vėl tapo laisvi ir sudarė Neobabilonijos arba Chaldėjų imperiją. Šį nuolatinį užkariavimą ir pakartotinį užkariavimą iš dalies lėmė geografinė padėtis. Čia nėra jokių natūralių sienų, išskyrus upes, todėl miestus lengva pasiekti iš šiaurės ar pietų.

Karalius Nebukadnecaras II valdė 43 metus. 585 m. pr. m. e. jis užkariavo Finikiją.

Kyras Didysis

Babilonijos imperijai galiausiai galą padarė Persijos Kyras Didysis.

549 m. pr. m. e. Kyras užbaigė medų imperiją. Po trejų metų Kyras tapo Achemenidų imperijos (Persijos) karaliumi ir dalyvavo kampanijoje šiaurinėje Mesopotamijoje.

539 m. pr. m. e. Kyras įsiveržė į Babiloniją. Birželio mėnesį prie Opiso įvyko mūšis, kuriame babiloniečiai buvo nugalėti, o iškart po to Sipara pasidavė užpuolikui. Praėjus dviem dienoms po Sipparos paėmimo, "Kyro kariai be kovos įžengė į Babiloną". Kyras atvyko tik kovo 3 d. (spalio mėn.), o Gobrijus veikė jo vardu jam nesant. Gobrijus tapo Babilono provincijos valdytoju.

Dabar Kyras teigė esąs teisėtas senovės Babilonijos karalių įpėdinis ir jų dievo Bel-Marduko keršytojas. Kyrui įsiveržti į Babiloniją neabejotinai padėjo svetimšaliai priverstiniai tremtiniai, pavyzdžiui, žydai, kurie buvo įkurdinti šalies viduryje.

Vienas pirmųjų Kyro veiksmų buvo leisti šiems tremtiniams grįžti į savo namus, su savimi pasiėmus savo dievo atvaizdus ir šventus indus. Leidimas tai padaryti buvo įtvirtintas proklamacijoje, kuria užkariautojas stengėsi pateisinti savo pretenzijas į Babilono sostą. Vis dar vyravo įsitikinimas, kad niekas neturi teisės valdyti Vakarų Azijos, kol jo šiai pareigybei neįšventino Belas ir jo šventikai, todėl nuo šiol Kyras prisiėmė imperatorišką "Babilono karaliaus" titulą.

Maistas

Kaip ir šumerai, babiloniečiai valgė daržoves, vaisius, mėsą ir žuvį. Jie taip pat valgė duoną ir mėgo skrudinti bei valgyti įkyrius, bet traškius skėrius, kurie naikino jų brangų derlių.

Menas ir mokslas

Babiloniečiai mėgo meną. Kartu su karaliais buvo laidojami gražūs indai, puošti žvilgančiu auksu. Tomis dienomis knygose buvo rašoma apie potvynius, kuriuos, kaip manyta, sukėlė nuodėmė, arba apie Abraomo kelionę. Mokslas taip pat gerai tobulėjo: jie išrado pirmąjį kalendorių, 60 minučių valandą ir išankstinę daugybos lentelę.

Gyvenimas buvo turtingas, sotus ir dažniausiai ramus. Žmonės retai galvojo apie karą ar kaip apsaugoti miestą. Dėl to 730 m. pr. m. e. Babiloną užkariavo asirai ir kasitai. Tada ši didinga civilizacija baigėsi.

Susiję puslapiai

• Neobabilonijos imperija