Hammurabis — Babilono valdovas, Hammurabio kodekso kūrėjas

Sužinokite apie Hammurabį — Babilono valdovą, kuris suvienijo Mesopotamiją ir sukūrė garsųjį Hammurabio kodeksą, vieną pirmųjų rašytinių įstatymų.

Hammurabi (akkadų kalba iš amoritų kalbos ˤAmmurāpi - "giminaitis yra gydytojas", iš ˤAmmu - "tėvo giminaitis" ir Rāpi - "gydytojas") buvo šeštasis Babilono karalius nuo 1792 m. pr. m. e. iki 1750 m. pr. m. e. Jis tapo karaliumi po to, kai jo tėvas atsisakė sosto, ir buvo pirmasis Babilonijos valdovas. Laimėdamas karus prieš kitas Mesopotamijos karalystes, Hammurabis sukūrė didelę Babilono imperiją. Tačiau jo sūnus Samsu-iluna ir vėlesni Babilonijos valdovai prarado didžiąją dalį įgytų žemių.

Hammurabi labiausiai išgarsėjo savo įstatymais, kurie žinomi kaip Hammurabio kodeksas. Hammurabio kodeksas buvo vienas pirmųjų istorijoje rašytinių įstatymų kodeksų.

Karjera ir užkariavimai

Per savo valdymą Hammurabis pamažu išplėtė Babilono įtaką: pradžioje jis sudarė sąjungas su kitomis miestu‑valstėmis, vėliau ėmėsi plataus masto karinių kampanijų, nukreiptų prieš tokius rivalus kaip Larsa, Ešnuna ir Maris. Jo sėkmė leido sujungti didelę dalį pietinės ir centrines Mesopotamijos teritorijų po vienu politiniu centru – Babilonu. Hammurabis taip pat stiprino centrinę valdžią, gerino administracinę tvarką ir rūpinosi drėkinimo sistemų bei šventyklų atstatymu.

Hammurabio kodeksas

Hammurabio kodeksas – tai monumentali teisės rinkinys, iškalėtas akmeninėje steloje ir užrašytas akkadų kalba klinikiniuose įrašuose. Kodekso tekstas prasideda prologu, kuriame karalius prisistato kaip teisingumo gynėjas, ir baigiamuoju epilogu. Originali diorito stela, vaizduojanti Hammurabį, gaunančią įstatymus iš dievo Šamašo, buvo išvesta į Sūzą ir šiandien saugoma Luvro muziejuje.

Kodeksą sudarė maždaug 282 nuostatos, reglamentuojančios įvairias visuomenės gyvenimo sritis:

• šeimos teisę (santuoka, skyrybos, paveldėjimas);
• nuosavybės ir turto santykius;
• prekybą, sutartis ir skolas;
• darbo santykius ir vergovę;
• nusikaltimų ir bausmių sistemą (čia veikia ir principas "akis už akį", bet kodeksas taip pat naudoja baudas, kompensacijas ir klasinę diferenciaciją).

Realiai kodeksas atspindi to meto socialinę struktūrą: bausmės ir kompensacijos skyrėsi priklausomai nuo kaltininko ir nukentėjusio socialinės padėties (laisvas žmogus, kliento sluoksnis, vergas). Be baudų ir griežtų sankcijų, kodekse buvo ir nuostatos, reguliuojančios administraciją bei pareigūnų atsakomybę už klaidas ir aplaidumą.

Tekstologija ir reikšmė

Hammurabio kodeksas buvo išsaugotas ne vien originalioje steloje – buvo rasta daug skirtingų kopijų ant molinių lentelių, kopijų fragmentų ir vėlesnių komentarų. Teksto atradimas ir vertimai iš akkadų kalbos padėjo suprasti senovės Artimųjų Rytų teisės tradicijas. Kodekso idėjos turėjo įtakos vėlesniems teisės rinkiniams ir yra svarbios palyginamosios teisės ir teisinės antropologijos tyrimuose. Kai kurių tyrėjų nuomone, kai kurių kodekso nuostatų motyvus galima atsekti ir kitose teisės tradicijose, įskaitant Hebrajų teisę.

Hammurabio paveldas

Hammurabis paliko palikimą kaip stiprus politinis lyderis, teisėtumo ir administracinės tvarkos propaguotojas. Nors jo imperija po mirties trumpam susilpnėjo, jo teisės kodeksas išliko reikšmingu istoriniu šaltiniu, padedančiu suprasti senovės Mesopotamijos visuomenę, ekonomiką ir valdymo principus. Jo vardas ir įstatymai iki šiol simbolizuoja ankstyvą bandymą sisteminti teisę raštais.

Istorija

Hammurabi tapo Babilono karaliumi apie 1792 m. pr. m. e., kai jo tėvas Sin-Mubalitas atsistatydino. Babilonas buvo vienas iš daugelio mažų nepriklausomų miestų senovės Mesopotamijoje. Šie miestai dažnai kovojo tarpusavyje dėl žemės kontrolės. Kai Hammurabis tapo karaliumi, Babilonas jau buvo vienas galingesnių miestų. Ankstesni Babilono karaliai buvo užgrobę netoliese esančius miestus-valstybes Borsipą, Kišą ir Sipparą.

Savo valdymo pradžioje Hammurabi nekariavo jokių svarbių karų. Vietoj to jis tobulino Babilono pastatus. Jis pastatė aukštesnes miesto sienas, kad miestą būtų sunkiau užpulti, ir išplėtė šventyklas. Apie 1771 m. pr. m. e. Elamo karalystė užpuolė Mesopotamiją iš rytų. Elamas įsiveržė į Ešunną, miestą-valstybę į šiaurės rytus nuo Babilono, ir sugriovė jo miestus. Ji taip pat bandė pradėti karą tarp Babilono ir Larsos, miesto pietų Mesopotamijoje. Tačiau Hammurabis sudarė sąjungą su Larsa prieš Elamą. Hammurabis nugalėjo Elamą, tačiau manė, kad Larsa jam nepakankamai padėjo. Todėl jis užpuolė Larsą. Apie 1763 m. pr. m. e. Babilonas visiškai užkariavo pietinę Mesopotamiją.

Hammurabio sąjungininkai šiaurinėje Mesopotamijoje pasiuntė savo kariuomenes į pietus padėti Babilonui. Tai sukėlė neramumus šiaurinėje teritorijoje. Todėl Hammurabis grįžo į šiaurę, sustabdė neramumus ir nugalėjo Ešunną. Tada jis užpuolė ir užkariavo likusius šiaurinės Mesopotamijos miestus, įskaitant buvusį Babilono sąjungininką Mari. Gali būti, kad Mari pasidavė Babilonui be jokių kovų. Po to Hammurabis kontroliavo didžiąją Mesopotamijos dalį. Nepriklausomi liko tik Alepas ir Katna, du vakariniai miestai dabartinėje Sirijoje. Kai apie 1750 m. pr. m. e. Hammurabis mirė, karaliumi tapo jo sūnus Samsu-iluna.

Žemėlapis, kuriame pavaizduota Babilonui priklausiusi žemė, kai Hammurabis tapo karaliumi apie 1792 m. pr. m. e. (raudona spalva) ir kai jis mirė apie 1750 m. pr. m. e. (oranžinė spalva)

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Hammurabi?

K: Kokia Hammurabio vardo reikšmė?

K: Koks buvo didžiausias Hammurabio pasiekimas?

K: Kas tapo karaliumi po to, kai Hammurabio tėvas atsistatydino?

K: Kas yra Hammurabio kodeksas?

K: Kas nutiko žemei, kurią Hammurabis įgijo savo valdymo metu?

K: Iš kokios kalbos buvo kilęs Hammurabio vardas?

Paieška pagal raidę