Hammurabi (akkadų kalba iš amoritų kalbos ˤAmmurāpi - "giminaitis yra gydytojas", iš ˤAmmu - "tėvo giminaitis" ir Rāpi - "gydytojas") buvo šeštasis Babilono karalius nuo 1792 m. pr. m. e. iki 1750 m. pr. m. e. Jis tapo karaliumi po to, kai jo tėvas atsisakė sosto, ir buvo pirmasis Babilonijos valdovas. Laimėdamas karus prieš kitas Mesopotamijos karalystes, Hammurabis sukūrė didelę Babilono imperiją. Tačiau jo sūnus Samsu-iluna ir vėlesni Babilonijos valdovai prarado didžiąją dalį įgytų žemių.
Hammurabi labiausiai išgarsėjo savo įstatymais, kurie žinomi kaip Hammurabio kodeksas. Hammurabio kodeksas buvo vienas pirmųjų istorijoje rašytinių įstatymų kodeksų.
Karjera ir užkariavimai
Per savo valdymą Hammurabis pamažu išplėtė Babilono įtaką: pradžioje jis sudarė sąjungas su kitomis miestu‑valstėmis, vėliau ėmėsi plataus masto karinių kampanijų, nukreiptų prieš tokius rivalus kaip Larsa, Ešnuna ir Maris. Jo sėkmė leido sujungti didelę dalį pietinės ir centrines Mesopotamijos teritorijų po vienu politiniu centru – Babilonu. Hammurabis taip pat stiprino centrinę valdžią, gerino administracinę tvarką ir rūpinosi drėkinimo sistemų bei šventyklų atstatymu.
Hammurabio kodeksas
Hammurabio kodeksas – tai monumentali teisės rinkinys, iškalėtas akmeninėje steloje ir užrašytas akkadų kalba klinikiniuose įrašuose. Kodekso tekstas prasideda prologu, kuriame karalius prisistato kaip teisingumo gynėjas, ir baigiamuoju epilogu. Originali diorito stela, vaizduojanti Hammurabį, gaunančią įstatymus iš dievo Šamašo, buvo išvesta į Sūzą ir šiandien saugoma Luvro muziejuje.
Kodeksą sudarė maždaug 282 nuostatos, reglamentuojančios įvairias visuomenės gyvenimo sritis:
- šeimos teisę (santuoka, skyrybos, paveldėjimas);
- nuosavybės ir turto santykius;
- prekybą, sutartis ir skolas;
- darbo santykius ir vergovę;
- nusikaltimų ir bausmių sistemą (čia veikia ir principas "akis už akį", bet kodeksas taip pat naudoja baudas, kompensacijas ir klasinę diferenciaciją).
Realiai kodeksas atspindi to meto socialinę struktūrą: bausmės ir kompensacijos skyrėsi priklausomai nuo kaltininko ir nukentėjusio socialinės padėties (laisvas žmogus, kliento sluoksnis, vergas). Be baudų ir griežtų sankcijų, kodekse buvo ir nuostatos, reguliuojančios administraciją bei pareigūnų atsakomybę už klaidas ir aplaidumą.
Tekstologija ir reikšmė
Hammurabio kodeksas buvo išsaugotas ne vien originalioje steloje – buvo rasta daug skirtingų kopijų ant molinių lentelių, kopijų fragmentų ir vėlesnių komentarų. Teksto atradimas ir vertimai iš akkadų kalbos padėjo suprasti senovės Artimųjų Rytų teisės tradicijas. Kodekso idėjos turėjo įtakos vėlesniems teisės rinkiniams ir yra svarbios palyginamosios teisės ir teisinės antropologijos tyrimuose. Kai kurių tyrėjų nuomone, kai kurių kodekso nuostatų motyvus galima atsekti ir kitose teisės tradicijose, įskaitant Hebrajų teisę.
Hammurabio paveldas
Hammurabis paliko palikimą kaip stiprus politinis lyderis, teisėtumo ir administracinės tvarkos propaguotojas. Nors jo imperija po mirties trumpam susilpnėjo, jo teisės kodeksas išliko reikšmingu istoriniu šaltiniu, padedančiu suprasti senovės Mesopotamijos visuomenę, ekonomiką ir valdymo principus. Jo vardas ir įstatymai iki šiol simbolizuoja ankstyvą bandymą sisteminti teisę raštais.
