Hansas Geigeris — vokiečių fizikas, Geigerio skaitiklio išradėjas

Hansas Geigeris — vokiečių fizikas, Geigerio skaitiklio ir Geigerio‑Müllerio vamzdelio bendraautorius; garsus Geigerio‑Marsdeno eksperimento ir Geigerio‑Nuttallo dėsnio tyrėjas.

Autorius: Leandro Alegsa

Johannesas Wilhelmas (Hansas) Geigeris (1882 m. rugsėjo 30 d. – 1945 m. rugsėjo 24 d.) buvo vokiečių fizikas, labiausiai žinomas kaip vienas iš Geigerio skaitiklio komponento išradėjų ir kaip dalyvis Geigerio–Marsdeno eksperimente, kurio metu buvo atrastas atomo branduolys. Geigeris gimė Neustadt an der Haardt, Vokietijoje, penkių vaikų šeimoje; jo tėvas, Vilhelmas Liudvikas Geigeris, buvo indologas ir Erlangeno universiteto profesorius.

Išsilavinimas ir ankstyvoji karjera

1902 m. Geigeris pradėjo studijuoti fiziką ir matematiką Erlangeno universitete, o 1906 m. įgijo daktaro laipsnį. 1907 m. jis persikėlė į Mančesterio universitetą, kur dirbo kartu su Ernestu Rutherfordu. Būtent šiuo laikotarpiu, 1909 m., Geigeris kartu su Ernestu Marsdenu atliko garsųjį Geigerio–Marsdeno eksperimentą (vadinamą „aukso folijos eksperimentu“). Šio eksperimento rezultatai prisidėjo prie Rutherfordo atomo modelio sukūrimo ir prie supratimo, kad atomo masė susikaupia tankiame branduolyje.

Moksliniai pasiekimai

Geigerio pagrindiniai indėliai į fiziką apima:

  • Geigerio–Marsdeno eksperimentas: tyrimai, parodę, kad alfa dalelės gali būti stipriai išsklaidytos, o tai prieštaravo tuo metu vyraujančiam Thomsono „pudinginio“ atomų modeliui.
  • Rutherfordo–Geigerio vamzdelis: kartu su Rutherfordu sukūrė prietaisą, skirtą alfa dalelių detektavimui, kuris vėliau evoliucionavo į praktinį Geigerio skaitiklį.
  • Geigerio–Nuttallo dėsnis (1911): kartu su Johnu Mitchellu Nuttallu atrado dėsningumą, pagal kurį radioaktyviųjų izotopų alfa dalelių sklidimo greitis (ir pusperiodis) glaudžiai susijęs su išsiskiriančios alfa dalelės energija. Šis ryšys padėjo kiekybiškai susieti branduolio savybes su radioaktyvumu.
  • Geigerio–Müllerio vamzdelis (1928): kartu su savo mokiniu Waltheriu Mülleru patobulino ir suformavo praktišką, plačiai naudojamą jonizuojančiosios spinduliuotės detektorių – Geigerio skaitiklį, skirtą aptikti alfa, beta ir tam tikrą gamma spinduliuotę.

Trumpai apie Geigerio skaitiklį: tai dujinio užpildymo prietaisas, kuriame jonizuojančiosios dalelės sukelia impulsus tarp anodo ir katodo. Šie impulsai gali būti suskaičiuojami arba paverčiami garsiniu signalu („klik“) – taip operatorius gauna informaciją apie aplinkoje esančią spinduliuotę.

Atsakomybės ir profesinė veikla

1912 m. Geigeris tapo Fizikos ir technikos reichsanstalio Berlyne (Physikalisch‑Technische Reichsanstalt) skyriaus vadovu. Vėliau 1925 m. jis paskirtas profesoriumi Kylyje, 1929 m. – Tiubingene, o 1936 m. persikėlė į Berlyną, kur tęsė mokslinę ir pedagoginę veiklą. Jis taip pat bendradarbiavo su kitais žinomais mokslininkais, tarp jų ir su Džeimsu Čadviku, atlikdamas eksperimentus branduolinės fizikos srityje.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpis ir asmeninė pozicija

Geigeris buvo susijęs su Vokietijos branduolinio tyrimo pastangomis (vadinamuoju „Urano klubu“). Jo asmeninė politinė pozicija liko gana nevienareikšmė: Geigeris viešai niekada neužėmė aiškios nuostatos dėl nacistinės Vokietijos režimo. Yra pranešimų, kad jis kartais padėjo kolegoms, priklausantiems žydų bendruomenei, tačiau yra ir kitų, prieštaringų liudijimų apie jo elgesį tuo sudėtingu laikotarpiu. Išsamus vertinimas išlieka sudėtingas dėl ribotų ir prieštaringų istorinių šaltinių.

Asmeninis gyvenimas ir mirtis

Geigeris turėjo keturis brolius ir seseris – tris seseris ir vieną brolį, kurie visi buvo jaunesni už jį. Jo brolis Rudolfas Geigeris išgarsėjo meteorologijos ir klimatologijos srityse. Hansas Geigeris mirė Potsdame, Vokietijoje, 1945 m. rugsėjo 24 d., praėjus keliems mėnesiams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje.

Paveldas

Geigerio darbai turėjo ilgalaikį poveikį branduolinės fizikos ir radiacijos matavimo metodų raidai. Geigerio skaitiklis tapo vienu pagrindinių instrumentų, naudojamų tiek moksle, tiek pramonėje ir civilinėje saugoje, o atradimai, tokie kaip Geigerio–Nuttallo dėsnis ir eksperimentai su Rutherfordu, reikšmingai prisidėjo prie atomo struktūros supratimo.

Geigeris (l.) su Ernestu Rutherfordu apie 1905 m.Zoom
Geigeris (l.) su Ernestu Rutherfordu apie 1905 m.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Hansas Geigeris?


A: Hansas Geigeris buvo vokiečių fizikas, labiausiai žinomas kaip vienas iš Geigerio skaitiklio detektoriaus komponento išradėjų ir Geigerio-Marsdeno eksperimento, kurio metu buvo atrastas atomo branduolys, autorius.

K: Kur jis gimė?


A: Jis gimė Neustadt an der Haardt, Vokietijoje.

K: Ką jis studijavo universitete?


A: Jis studijavo fiziką ir matematiką Erlangeno universitete ir 1906 m. gavo daktaro laipsnį.

K.: Su kuo jis dirbo?


A: Mančesterio universitete dirbo su Ernestu Rutherfordu, Ernestu Marsdenu, Johnu Mitchellu Nuttallu, Jamesu Chadwicku ir Waltheriu Mülleriu.

K: Kokį garsų eksperimentą jie kartu atliko?


A: Jie atliko garsųjį Geigerio ir Marsdeno eksperimentą, vadinamą "aukso folijos eksperimentu".


K: Kokį dėsnį jie kartu atrado?


A: Jie atrado Geigerio-Nuttalo dėsnį (arba taisyklę).

K: Kiek jis turėjo brolių ir seserų?


A: Jis turėjo keturis brolius ir seseris - tris seseris ir vieną brolį, kurie visi buvo už jį jaunesni.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3