Harriet Martineau – anglų socialinė teoretikė, feministė ir pirmoji sociologė
Harriet Martineau — pirmoji sociologė moteris, anglų socialinė teoretikė ir feministė; įžvalgios esė ir analizės apie visuomenę, šeimą, lyčių nelygybę ir religiją.
Harriet Martineau (1802 m. birželio 12 d. – 1876 m. birželio 27 d.) buvo anglų socialinė teoretikė ir rašytoja, dažnai vadinama pirmąja sociologe arba viena pirmųjų moterų, reikšmingai prisidėjusių prie socialinių mokslų vystymosi. Gimusi intelektualioje Norwich šeimoje, ji tapo savarankiška rašytoja ir visuomenės kritikė, kurios darbai darėsi plačiai skaitomi tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek užsienyje.
Gyvenimas ir kelias į rašymą
Martineau kilusi iš ūkininkų ir verslininkų šeimos, kurios nariai buvo susiję su Unitariškais religiniais judėjimais; jos brolis buvo žinomas teologas James Martineau. Jaunystėje Harriet ėmė prarasti klausą, todėl gyvenimas darbingiau krypo į skaitymą ir rašymą. Rašydama ir skaitydama ji išugdė analitinį požiūrį į visuomenę ir institucijas, o tai vėliau tapo jos kūrybos pagrindu.
Darbai ir temos
Skirtingai nei kartais teigiama, Martineau parašė ne vieną, o daug knygų, esė ir straipsnių. Ji rašė tiek ilgesnius kūrinius, tiek gausybę esė, nagrinėjusių labai įvairias sritis — nuo ekonomikos iki kasdienio gyvenimo. Jos temos apėmė sociologines, religines, buitinės ir seksualinės problemas, kurias ji analizavo iš moteriškos perspektyvos ir su akcentu į kasdienes patirtis. Vieni žymiausių darbų — kelionių apybraižos iš JAV, „Society in America“ (1837) ir populiarios ekonomikos iliustracijos, kuriomis ji siekė paaiškinti politinės ekonomijos principus plačiajai auditorijai.
Ji taip pat išvertė ir pristatė anglų skaitytojams kai kurias Auguste'o Comte'o idėjas, padėdama skleisti pozityvistinę socialinių tyrimų viziją. Martineau uždirbo pakankamai, kad pragyventų vien iš rašymo — tai buvo gana neįprasta moteriai XIX a. pradžioje.
Metodologija ir požiūris
Martineau aiškiai pabrėžė empirinio stebėjimo ir išsamaus aprašymo svarbą socialiniuose tyrimuose. Ji rašė apie būtinybę „tyrinėti visuomenę visapusiškai“ — atsižvelgiant į pagrindines politines, religines ir socialines institucijas bei į kasdienį elgesį. Viename iš metodologinių tekstų ji nurodė, kad tyrėjas turi atkreipti dėmesį į moralę, papročius ir asmeninius santykius, nes tai leidžia suprasti platesnius socialinius dėsningumus.
Politinis aktyvizmas ir feministinės idėjos
Martineau aktyviai reiškėsi socialinėse temose: ji kritikavo vergiją, palaikė plataus masto socialines reformas, kėlė klausimus apie moterų padėtį, švietimą ir ekonominę nepriklausomybę. Savo raštuose ji aptarinėjo santuoką, vaikų auklėjimą, šeimyninį ir religinį gyvenimą bei rasinius santykius, stengdamasi parodyti, kaip institucijos ir socialinės normos veikia asmens laisvę ir teises.
Kaip vienas to meto kritikas yra rašęs, „kaip gimusi dėstytoja ir politikė ji (Martineau) buvo mažiau paveikta savo lyties nei bet kuris kitas jos kartos vyras ar moteris“. Tokių vertinimų kontekstas parodo XIX a. lyčių stereotipus: dažnai Martineau apibūdindavo kaip turinčią „vyrišką“ intelektą, tačiau ji pati savo darbu siekė išplėsti moterų vaidmenį viešojoje erdvėje ir atkreipti dėmesį į klausimus, kuriuos vyrų rašytojai dažnai ignoravo.
Kelionės, visuomenės vertinimas ir reakcijos
Martineau daug keliavo — ypač reikšminga buvo kelionė į Jungtines Valstijas 1834–1836 m., kurios įspūdžius ji aprašė kritiškai vertindama rasinę nelygybę ir galimus demokratijos trūkumus. Jos kritika dėl vergijos ir moterų teisių kartais sulaukė aštrių reakcijų tiek Amerikoje, tiek Britanijoje, bet kartu ir prapleto jos auditoriją.
Jauna princesė Viktorija (vėliau karalienė Viktorija) mėgo skaityti Martinėjaus publikacijas. Karalienė pakvietė Martineau į savo karūnavimo ceremoniją 1838 m. – įvykį, kurį Martineau išsamiai ir linksmai aprašė daugeliui savo skaitytojų.
Paveldas
Harriet Martineau laikoma viena svarbiausių ankstyvųjų socialinių tyrėjų ir feministinių balsų. Jos raštai prisidėjo prie socialinės teorijos populiarinimo, metodologinių diskusijų apie stebėjimą ir institucijų analizę bei prie visuomenės problemų keliamo klausimo apie lytį, klasę ir rasę. Nors XIX a. vertinimai dažnai interpretuodavo jos darbą per lyčių stereotipus, vėlesni tyrimai pabrėžė jos originalumą, įtaką sociologijos ir moterų teisių diskursui.
Martineau paliko platų raštų rinkinį — nuo kelionių aprašymų ir esė iki populiarių vadovėlių ir vertimų — ir mirė 1876 m. birželio 27 d., palikdama reikšmingą palikimą socialinių mokslų istorijoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Harieta Martineau?
A: Harieta Martineau buvo anglų socialinė teoretikė ir rašytoja, dažnai vadinama pirmąja sociologe moterimi.
K: Kokius veikalus rašė Harieta Martineau?
A: Harriet Martineau parašė daugybę esė įvairiomis temomis, įskaitant sociologines, religines, buitines ir seksualines temas, kuriose išreiškė moterišką požiūrį.
K: Kaip Harriet Martineau save išlaikė?
A: Harieta Martineau iš rašymo uždirbdavo pakankamai pinigų, kad galėtų visiškai iš to išsilaikyti.
K: Kas mėgo skaityti Harriet Martineau publikacijas?
A: Jauna princesė Viktorija, vėliau karalienė Viktorija, mėgo skaityti Harriet Martineau publikacijas.
K: Ką Harriet Martineau sakė apie savo požiūrį į rašymą?
A: Harriet Martineau teigė, kad tyrinėjant visuomenę reikia sutelkti dėmesį į visus jos aspektus, įskaitant pagrindines politines, religines ir socialines institucijas.
K: Ką Harriet Martineau įvedė į savo kūrybą?
A.: Harriet Martineau savo raštuose pristatė feministinį požiūrį į kitaip nepastebėtus klausimus, tokius kaip santuoka, vaikai, namų ir religinis gyvenimas bei rasiniai santykiai.
K: Kaip Harriet Martineau apibūdino vienas rašytojas?
A: Vienas rašytojas apibūdino Harriet Martineau kaip vyriško intelekto ir kūno savininkę, tačiau, turint omenyje, kad ji buvo įgudusi dėstytoja ir politikė, jos lyties įtaka buvo mažesnė nei bet kurio kito jos kartos vyro ar moters.
Ieškoti