Hansas Kristianas Andersenas – danų pasakų kūrėjas (1805–1875)

Hansas Kristianas Andersenas (1805–1875) – garsus danų pasakų kūrėjas iš Odensės. Jo pasakos pakeitė Europą, pilnos vaizduotės, likimo ir kelionių įspūdžių.

Hansas Kristianas Andersenas (1805 m. balandžio 2 d. – 1875 m. rugpjūčio 4 d.) buvo žymus danų rašytojas, labiausiai žinomas kaip pasakų autorius, kurio kūriniai tapo klasikine vaikų literatūros dalimi ir išliko populiarūs visame pasaulyje.

Ankstyvieji metai ir išsilavinimas

Andersenas gimė Odensėje, Danijoje, neturtingoje šeimoje. Jo tėvas buvo batsiuvys, o motina skalbė drabužius. Kai Hansas buvo 11 metų, mirė jo tėvas, o 14 metų jis paliko namus ir persikėlė į Kopenhagą siekti teatro karjeros.

Nors jis svajojo tapti aktoriumi ar šokėju, scenos meno keliu Andersenas neišsilaikė – tam reikalingo talento neužteko. Tačiau jam pavyko gauti rėmėjų paramą ir sulaukti karališkos pagalbos tęsti mokslus ir kūrybą, dėl ko atsivėrė galimybės tolesnei literatūrinei veiklai.

Kūryba ir pasakos

Pradėjęs rašyti romanus, pjeses, eilėraščius, apsakymus ir kelionių aprašymus, Andersenas palaipsniui atrado savo balsą pasakose. 1835 m. jis paskelbė savo pirmąsias pasakas, kurios sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir paskatino jį toliau gilintis į šį žanrą.

Jo pasakos pasižymi vaizdinga vaizduote, aštriu humoro jausmu, dažnai liūdnomis, bet pamokančiomis temomis, bei giliomis žmogaus likimo ir socialinės nelygybės refleksijomis. Tarp žinomiausių kūrinių yra „Mažoji undinėlė“, „Bjaurusis ančiukas“, „Karaliaus naujieji rūbai“, „Sniego karalienė“ ir „Skudurėlių mergaitė“ — pasakos, kurios buvo verčiamos į daugelį kalbų ir adaptuotos teatre, kine bei balete.

Asmeninis gyvenimas ir kelionės

Andersenas tapo madingu svečiu aukštuomenės namuose visoje Europoje, buvo kviečiamas į aristokratų ir intelektualų ratą. Jis daug keliavo, domėjosi kultūra ir lankytinomis vietomis, savo įspūdžius publikuodavo kelionių knygose. Gyvenime jis patyrė stiprių prisirišimų: mylėjo tiek moteris, tiek vyrus, tarp jų garsiai minima dainininkė Jenny Lind ir baleto šokėjas Haraldas Šarfas. Jis patyrė tiek laimės, tiek vienišumo jausmų — tai atsispindi ir jo kūryboje.

Įdomu, kad Andersenas dažnai nešiodavosi virvę — esama pasakojimų, kad jis laikė ją kaip savo „išsigelbėjimo“ priemonę ar simbolinį daiktą, susijusį su jo nuotykiškumu ir keliautojo prigimtimi.

Sveikata, mirtis ir palikimas

1872 m. pavasarį Andersenas nukrito nuo lovos ir nuo tada jo sveikata blogėjo. Vėliau pasireiškė kepenų ligos požymiai. Jis mirė 1875 m. rugpjūčio 4 d. Kopenhagoje nuo komplikacijų, susijusių su kritimu ir kepenų ligomis.

Anderseno palikimas yra milžiniškas: jo pasakos išverstos į daugelį kalbų, jos tapo viso pasaulio vaikų ir suaugusiųjų mėgstamu skaitymu, o daugelis kūrinių žinomi pagal įvairias scenines ir kino adaptacijas. Kopenhagoje stovi statula, vaizduojanti „Mažąją undinėlę“, o jo gimtajame mieste Odensėje veikia Hanso Christiano Anderseno muziejus. Tarptautiniu mastu jo gimimo diena — balandžio 2 d. — minima kaip Tarptautinė vaikų knygos diena, skirta skaitymo ir vaikų literatūros skatinimui.

Reikšmė literatūroje

Andersenas sugebėjo sujungti liaudies pasakų elementus su individualia autoriaus poetika ir socialine refleksija. Jo pasakose dažnai atsispindi asmeninės gyvenimo patirtys, empatija silpnesniems ir gebėjimas perteikti sudėtingas mintis paprasta, vaikui suprantama kalba. Dėl to jo kūryba išliko aktuali įvairioms kartoms ir kultūroms.

Apibendrinant, Hansas Kristianas Andersenas yra viena ryškiausių XIX a. literatūros figūrų, kurios pasakos ir šiandien skatina vaizduotę, analizuoja žmogaus santykį su pasauliu ir moko užuojautos bei drąsos.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Hansas Kristianas Andersenas?

K: Ką dirbo jo tėvai?

K: Kada jis išėjo iš namų?

K: Kokius kūrinius jis rašė?

K: Kodėl karalius padėjo jam baigti mokslus?

K: Kaip jo istorijas priėmė skaitytojai?

K: Kaip jis mirė?

Paieška pagal raidę