Hammurabio kodeksas: Senovės Babilono įstatymai (apie 1700 pr. m. e.)
Hammurabio kodeksas buvo Babilonijos teisinis kodeksas, parašytas apie 1700 m. pr. m. e.
Jis buvo užrašytas ant stelos (didelio akmeninio paminklo) ir pastatytas viešoje vietoje, kad visi galėtų jį matyti. Vėliau tą stelą pagrobė elamitai ir nugabeno į savo sostinę Sūzą. Ten ji vėl buvo rasta 1901 m. ir dabar yra Luvro muziejuje Paryžiuje.
Hammurabio kodekse buvo 282 įstatymai, kuriuos raštininkai surašė ant 12 lentelių. Kitaip nei ankstesni įstatymai, jis buvo parašytas akadų kalba - kasdienine Babilonijos kalba.
Hammurabio kodeksas yra ilgiausiai išlikęs Senojo Babilono laikotarpio tekstas. Šis kodeksas yra ankstyvasis valstybės valdymą reglamentuojančio įstatymo pavyzdys - savotiška primityvi konstitucija. Kodeksas taip pat yra vienas ankstyviausių "nekaltumoprezumpcijos" (nekaltas, kol neįrodyta priešingai) pavyzdžių. Pagal jį tiek kaltinamasis, tiek kaltintojas turi galimybę pateikti įrodymus.
Kas parašė ir kam jis priklauso
Hammurabio kodeksą tradiciškai sieja su karaliumi Hammurabi, kuris valdė Senąjį Babiloną. Jis buvo vienas žymiausių tuometinės Mesopotamijos valdovų ir siekė sustiprinti centrinę valdžią bei teisinį reguliavimą savo valstybėje. Kodeksas tapo oficialiu teisės šaltiniu, skirtu tiek teismams, tiek administracijai.
Stele ir rašmenys
Stela, ant kurios iškalti įstatymai, pagaminta iš tamsaus bazalto ir yra apie 2,25 m aukščio. Viršutinėje dalyje pavaizduota scena, kurioje karalius stovi prieš saulės dievą Šamašą (Shamash) — tai simbolizuoja, kad įstatymai turi dievišką ar leistiną priedangą. Tekstas parašytas akkadų kalba klinikiniu raštu (dantytu įrašu ant akmens), o šalia stelos dublikatai ar sąrašai kartais būdavo perkeliami į molines lenteles regionuose.
Turinys ir tematikos
Kodekse yra 282 nuostatos, jos reglamentuoja labai įvairias gyvenimo sritis:
- šeimos santykius (santuoka, skyrybos, tėvų ir vaikų teisės);
- nuosavybę ir paveldėjimą;
- verslą, sutartis, pirkimus ir skolų tvarką;
- darbo santykius ir profesines pareigas (pvz., statybininkai, gydytojai);
- žemės ūkio klausimus, drėkinimo sistemas ir vandens teises;
- nusikaltimus ir baudžiamąsias sankcijas, įskaitant fizines bausmes.
Daugelis nuostatų remiasi principu „aki už akį“ (lex talionis) — atlygis už žalą dažnai nurodytas tokio pat lygio atlygimu. Svarbu pažymėti, kad bausmės ir sankcijos dažnai priklausė nuo žmogaus socialinės padėties: skirtingos nuostatos galiojo laisvam piliečiui, priklausančiam kitai klasei asmeniui ar vergui.
Teisės principai ir procedūros
Hammurabio kodeksas įveda aiškias taisykles, kaip spręsti ginčus ir nustatyti atsakomybę. Daug dėmesio skiriama įrodymams, liudininkams ir sutartims — tai leidžia palaikyti viešą tvarką ir sutarčių vykdymą. Kodeksas taiko įvairius procesinius reikalavimus, kuriuose jaučiasi ankstyvosios teisinės praktikos struktūros.
Istorinis ir kultūrinis reikšmingumas
Hammurabio kodeksas turi didelę reikšmę teisės istorijai: jis parodo, kaip senovės valstybės reglamentavo kasdienį gyvenimą ir bandė užtikrinti teisingumą bei tvarką. Kodekso prologa ir epilogas pabrėžia karaliaus vaidmenį kaip teisėtumo ir teisingumo gynėjo. Tekstas yra vertingas, nes pateikia konkrečius pavyzdžius apie socialines struktūras, ekonomiką ir profesijas Senovės Mesopotamijoje.
Atradimas ir tyrimai
Stela atrasta Sūzoje 1901 m. Prancūzijos archeologų ekspedicijos metu; radinyje dalyvavo žinomi to meto archeologai. Dėl istorinių karų ir grobuoniškų žygių stela anksčiau buvo perkelta iš Babilono į Sūzą — tai paaiškina, kodėl ji išliko ten, kur vėliau buvo rasta. Šiuo metu autentiška stela saugoma Paryžiaus Luvre.
Kodekso paveldas
Nors daug senesni teisės tekstai egzistavo ir kitose Mesopotamijos kultūrose, Hammurabio kodeksas išsiskiria savo apimtimi, išlikimu ir struktūra. Jis tapo pagrindiniu šaltiniu istorikams, teisės mokslininkams ir visuomenei, norinčiai suprasti, kaip formavosi valstybinių institucijų ir teisės normų praktika. Daug modernių diskusijų apie Baudžiamąją teisę, civilinius ginčus ar algas gali rasti pirmtakų būtent čia.
Pastaba: datavimas ir kai kurie interpretacijos niuansai gali skirtis priklausomai nuo chronologijos modelių ir archeologinių atradimų; dažnai nurodomas Hammurabio valdymo laikotarpis yra maždaug XVIII a.–XVII a. pr. m. e., tad skaičiai „apie 1700 m. pr. m. e.“ yra apytiksliai.
Hammurabio kodekso užrašas
Skaitmenos viršuje virš Hammurabio įstatymų kodekso
Istorija
Hammurabio kodeksas buvo vienas iš kelių senovės Artimųjų Rytų įstatymų rinkinių. Įstatymų kodeksas buvo suskirstytas grupėmis, kad kiekvienas, perskaitęs įstatymus, žinotų, ko iš jo reikalaujama. Buvo ir ankstesnių įstatymų, ir vėlesnių įstatymų, pavyzdžiui, Mozės įstatymas, esantis Hebrajų Biblijoje. Šie kodeksai yra kilę iš palyginti nedidelėje geografinėje teritorijoje esančių kultūrų, o jų ištraukos panašios viena į kitą.
Turinys
Beveik pusė kodekso yra susijusi su sutartimis. Jame nustatomas darbo užmokestis, mokamas jaučio vairuotojui ar chirurgui. Kituose punktuose nustatoma statybininko atsakomybė, pavyzdžiui, už sugriuvusį namą arba už turtą, kuris buvo sugadintas, kai buvo paliktas saugoti kitam asmeniui.
Trečdalis kodekso yra susijusi su namų ūkio ir šeimos reikalais, pavyzdžiui, paveldėjimu, skyrybomis, tėvyste ir seksualiniu elgesiu.
Akis už akį
Už kiekvieną nusikaltimą yra nurodyta konkreti bausmė. Daugelis jų dabar žmonėms atrodo griežtos. Tarp bausmių buvo mirties bausmė, kūno dalies nupjovimas ir "akis už akį, dantis už dantį" idėjos. Šiuolaikiniams skaitytojams Hammurabio įstatymuose numatytos bausmės gali atrodyti žiaurios, tačiau tai, kad jis užrašė savo karalystės įstatymus, laikoma svarbiu žingsniu į priekį civilizacijos raidoje.
Hammurabio kodeksas buvo vienas iš daugelio senovės Artimųjų Rytų įstatymų rinkinių.
Pavyzdžiai
- Jei kas nors pavogtų šventyklos ar teismo turtą, bus nubaustas mirtimi, taip pat bus nubaustas mirtimi ir tas, kuris iš jo priims pavogtą daiktą. (6)
- Jei vyras veda moterį, bet neturi su ja lytinių santykių, ta moteris jam nėra žmona. (128)
- Jei sūnus muša savo tėvą, jam bus nukirstos rankos. (195)
- Jei kas išdurs kitam akį, jo akis bus išdurta. (196)
- Jei jis sulaužys kito žmogaus kaulą, jo kaulas bus sulaužytas. (197)
- Jei jis išmuš išlaisvintam žmogui akį ar sulaužys kaulą, jis turės sumokėti vieną aukso monetą. (198)
- Jei jis išbadys vergui akį arba sulaužys vergui kaulą, turės sumokėti pusę vergo vertės. (199)
- Jei žmogus išmuša dantis savo lygiaverčiam, jo dantys bus išmušti. (200)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Hammurabio kodeksas?
A: Hammurabio kodeksas buvo Babilonijos teisinis kodeksas, parašytas apie 1700 m. pr. m. e.
K: Kur buvo parašytas Hammurabio kodeksas ir kur jis buvo patalpintas?
A: Jis buvo užrašytas ant stelos (didelio akmeninio paminklo) ir padėtas viešoje vietoje, kur visi galėjo jį matyti.
K: Kas nutiko stelai su Hammurabio kodeksu?
A: Vėliau stelą pagrobė elamitai ir nugabeno į savo sostinę Sūzą. Ten ji vėl buvo rasta 1901 m. ir dabar yra Luvro muziejuje Paryžiuje.
K: Kiek įstatymų buvo surašyta Hammurabio kodekse?
A: Hammurabio kodekse buvo 282 įstatymai, kuriuos raštininkai surašė ant 12 lentelių.
K: Kokia kalba buvo parašytas Hammurabio kodeksas?
A: Kitaip nei ankstesni įstatymai, jis buvo parašytas akadų kalba - kasdienine Babilonijos kalba.
K: Kokia Hammurabio kodekso reikšmė?
A: Hammurabio kodeksas yra ilgiausiai išlikęs senovės Babilonijos laikotarpio tekstas. Kodeksas yra ankstyvas įstatymas, reglamentuojantis valstybės valdymą: savotiška primityvi konstitucija.
K: Kokia Hammurabio kodekso reikšmė teisėsaugos požiūriu?
A: Kodeksas taip pat yra vienas ankstyviausių "nekaltumo prezumpcijos" (nekaltas, kol neįrodyta priešingai) pavyzdžių. Jis numato, kad tiek kaltinamasis, tiek kaltintojas turi galimybę pateikti įrodymus.
