Teisėje pritariančioji nuomonė - tai vieno ar kelių teismo teisėjų rašytinė nuomonė, kurioje pritariama teismo daugumos priimtam sprendimui dėl bylos baigties (t. y. galutinio sprendimo), tačiau nurodomos kitokios arba papildomos sprendimo priežastys, teisės sampratos ar argumentai. Teisėjas gali rašyti pritariančią nuomonę, jei sutinka su galutine išvada, bet nesutinka su daugumos pateikta teisinio sprendimo logika arba nori papildomai paaiškinti tam tikrus aspektus. Pritariantčios nuomonės taip pat gali būti naudojamos pridedant pastabas ar aptariant teisinę sistemą plačiau.

Tipai ir situacijos, kada rašoma pritariančioji nuomonė

  • „Sutampanti dėl sprendimo, ne dėl motyvų“ – teisėjas pritaria galutiniam sprendimui, bet pasirenka kitokią teisinių argumentų liniją arba pabrėžia kitus faktus.
  • Dalinis pritariantis – teisėjas sutinka su dalimi sprendimo, o su kita dalimi turi savo nuomonę.
  • Instrumentinė pritariančioji nuomonė – teisėjas naudoja pritariančią nuomonę, kad pasiūlytų naują teisinį požiūrį ar bandytų paruošti pagrindą ateities precedentams.
  • Kelios sutampančios nuomonės – kai absoliuti teismo dauguma negali susitarti dėl sprendimo pagrindimo, sprendimas gali būti išdėstytas keliomis sutampančiomis nuomonėmis; ta, prie kurios prisijungia daugiausia teisėjų, paprastai laikoma daugumos nuomone (majority opinion).

Precedentinė ir citavimo reikšmė

Pritariantčios nuomonės, kurios neformuoja teismo daugumos argumentacijos, paprastai nėra privalomas precedentas bendrojoje teisėje (bendroji teisė) — jas teismai nelaiko įpareigojančiu sprendimu. Vis dėlto tokios nuomonės gali turėti reikšmės:

  • jos gali būti cituojamos kaip įtikinamasis (persuasive) precedentinis argumentas, ypač jeigu trūksta privalomo precedento;
  • jos padeda aiškiai atskleisti teisinių klausimų priešpriešą ir analizuoti daugiaprasmes sprendimo motyvacijas;
  • ilgainiui pritariančios nuomonės idėjos gali tapti įtikinančios ir būti priimtos vėlesniuose sprendimuose arba teisės normų keitime.

Skirtumas tarp sutampančios, daugumos ir daugumos nebūtinai vieningos nuomonės

Reikia atskirti:

  • Daugumos (majority) nuomonė – nuomonė, kuria remiasi daugiau nei pusė sprendime dalyvavusių teisėjų, ir kuri dažnai sudaro privalomą precedento pagrindą.
  • Sutampanti (concurring) nuomonė – pritariant sprendimui dėl baigties, bet pateikiant kitokius motyvus.
  • Plurality (daugiabalsė) nuomonė – kai nėra vienos aiškios daugumos motyvų, o sprendimas grindžiamas keliomis skirtingomis nuomonėmis; tokiu atveju precedentinė galia silpnesnė ir citavimas sudėtingesnis.

Praktinė reikšmė teisininkams ir teismams

Pritariantčios nuomonės yra vertingos teisininkams, nes jos:

  • atskleidžia alternatyvius teisės aiškinimus ir logikos kryptis;
  • padeda numatyti galimus vėlesnių bylų argumentus arba teisės evoliuciją;
  • leidžia advokatams parinkti labiau niuansuotą strategiją, pateikiant argumentus, kurie galėtų sulaukti pritariančių nuomonių ateityje;
  • kartais tarnauja kaip „bandymų bylų“ idėjų platforma — teisėjas gali parodyti atvirumą naujai taisyklei arba principui, tikėdamasis, kad ateityje ji bus priimta plačiau.

Istoriniai pavyzdžiai

Geras pavyzdys, kai pritariančioji nuomonė įtakojo teisės raidą, yra Escola v. Coca-Cola Bottling Co. (1944). Šioje byloje teisėjas savo pritariančioje ar atskirtoje nuomonėje išdėstė idėjas dėl gaminio saugumo ir atsakomybės už defektus, kurios vėliau turėjo įtakos produktų atsakomybės (strict liability) vystymuisi JAV teisėje.

Išvados

Pritariantčioji (sutampanti) nuomonė nėra vien tik formalus priedas prie sprendimo — tai svarbus teisės mechanizmas, leidžiantis teisėjams išreikšti skirtingas teisinio mąstymo kryptis, siūlyti naujas taisykles arba pabrėžti konkrečius faktinius aspektus. Nors tokios nuomonės dažniausiai nėra privalomas precedentas, jos gali būti reikšmingos kaip įtikinamasis argumentas ir turėti ilgalaikį poveikį teisės taikymui bei plėtrai.