Medai (Medija): senovės Irano tauta ir Medų imperija
Medai (Medija): pažink senovės Irano tautą ir galingą Medų imperiją — istorija nuo kilmės iki Achemenidų suvienijimo. Atrask civilizacijos palikimą.
Medai buvo senovės iraniečių tauta, gyvenusi dabartinio Irano šiaurės vakaruose. Pagal archeologinius ir kalbinius duomenis medai į šį regioną atvyko su pirmąja Irano genčių banga antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje (panašiu metu kaip bronzos amžiaus pabaigoje). Graikų šaltiniuose ši teritorija dažnai minima kaip Medija.
Medų imperija
Apie VI a. pr. m. e. medai sugebėjo suformuoti laikiną imperinį vienetą. Jo įtakos sfera pagal tradicinius šaltinius ir dalį archeologinių duomenų apėmė teritorijas nuo pietinės Juodosios jūros pakrantės ir Arano provincijos (dabartiniame Azerbaidžane) iki Šiaurės ir Vidurio Azijos, Afganistano ir Pakistano. Medų valdžia remėsi sąjungomis su pavaldžiomis arba klaninėmis dukterinėmis valstybėmis – tarp jų buvo ir persų, kurie vėliau įgavo vis didesnę reikšmę regione. Galutinį perversmą medų politinei tvarkai padarė persai, kurie perėmė valdžią ir integravo medų teritorijas į Achemenidų Persijos imperijos sistemą.
Istorinis kontekstas ir svarbiausi įvykiai
Medai 7.–6 a. pr. m. e. vaidino svarbų vaidmenį Pietvakarių Azijos politikoje. Jie dalyvavo anti-assirietiškose koalicijose, kartu su babiloniečiais ir kitomis jėgomis prisidėdami prie Asirijos imperijos žlugimo (apie 612 m. pr. m. e.). Vėliau medų elitas buvo įtrauktas į persų valdymo struktūras, kai Kyras Didysis suvienijo medus ir persus ir buvo kuriama visapusiškesnė iranietiška imperija, dažnai vadinama Achemenidų imperija.
Politika, kultūra ir kalba
Mažai išlikusių medų rašytinių šaltinių apsunkina atskirų detalių patikrinimą, todėl daug informacijos gauname iš graikų istorikų (pvz., Hėrodoto) ir archeologinių radinių. Manoma, kad medų kalba priklausė šiaurės vakarų iranietiškajai grupėi; išlikę keli žodžiai ir antro vardyno fragmentai rodo jos artumą kitoms senovės iranietiškoms kalboms. Politinėse tradicijose medai dažniau vertinami kaip klaninė, decentralizuota visuomenė – svarbią vietą užėmė vietinių karalių ir vietos aristokratija.
Kultūriškai medai buvo paveikti tiek vietinių anksčiau gyvenusių kultūrų, tiek Artimųjų Rytų tradicijų. Religiniai papročiai tikriausiai buvo tradiciniai iranietiški su laikinais dievų kultų elementais ir galimais ankstyvaisiais zoroastrizmo įtakos požymiais, tačiau aiškių ir tiesioginių įrodymų apie vieningą medų religinį sistemą nėra.
Centrai ir archeologija
Tradicinė medų sostinė laikoma Ecbatana (šiuolaikinis Hamadanas), kurią graikai mini kaip svarbų administracinį centrą. Archeologiniai tyrimai Paleformii ir kituose gyvenvietėse suteikia duomenų apie gyvenimo būdą, keramika, gynybinius įtvirtinimus ir laidojimo papročius, nors ryškią, vieningą „medų kultūros“ apibrėžtį nustatyti sunku.
Paveldas
Medų indėlis į regiono istoriją yra reikšmingas: jie sudarė vieną iš pagrindinių iranietiškų politinių ir etninių pagrindų, iš kurių susiformavo vėlesnės persų imperijos. Medų administracinės praktikos, kariniai sambūriai ir kultūriniai ryšiai buvo įtraukti į platesnę achemenidų valstybės mašiną, todėl jų palikimas persiuntė tradicijas, topografinius pavadinimus ir socialinius ryšius į tolimesnę Irano istoriją.
Apibendrinant, medai yra svarbi senovės Irano istorijos dalis: nors jų valstybė gyvavo palyginti trumpą laiką ir išlikę rašytiniai šaltiniai yra riboti, jų vaidmuo regione – tiek prieš, tiek kartu su persais – padėjo formuoti Artimųjų Rytų politinį ir kultūrinį peizažą VI a. pr. m. e. ir vėlesniais amžiais.
Ginčai
Šiuolaikiniai mokslininkai abejoja, ar Medijos imperija apskritai egzistavo. Teigiama, kad net jei ji ir egzistavo, tai turėjo būti tik politinis aljansas tarp aukštumų asirų kaimynų. Šiam aljansui galėjo priklausyti Armėnija pietryčių Anatolijoje, sagartai šiuolaikiniame šiaurės Irake ir tikrieji medai teritorijoje tarp dabartinio Hamadano ir Kirmanšo centrinėje Zagroso dalyje. Nei raidyno šaltiniai, nei archeologiniai duomenys, nei bibliniai pasakojimai nepatvirtina Herodoto, kuris teigė, kad ten iš tikrųjų egzistavo Medijos imperija.
Medianos kalba
Strabonas savo "Geografijoje" mini medų kalbos giminystę su kitomis iraniečių kalbomis:
Arianos vardu vadinama ir dalis Persijos bei Medijos, taip pat šiaurėje gyvenantys baktrai ir sogdai, nes jie kalba maždaug ta pačia kalba, tik su nedideliais skirtumais.
- Geografija, 15,8
Medų kilmės žodžių pasitaiko įvairiose kitose iraniečių tarmėse, įskaitant senąją persų kalbą. Pavyzdžiui, Herodotas mini žodį "spaka" (šuo), kuris vis dar aptinkamas kai kuriose iranėnų kalbose.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo kurdų protėviai?
Atsakymas: Vieni iš kurdų protėvių buvo medai.
K: Kur gyveno medai?
A: Medai gyveno dabartinio Irano šiaurės vakarinėje dalyje.
K: Kada medai įžengė į šį regioną?
A: Medai į regioną atvyko su pirmąja Irano genčių banga, antrojo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje (bronzos amžiaus pabaigoje).
K: Ką medai veikė VI a. pr. m. e.?
A: VI a. pr. m. e. medai sugebėjo sukurti savo imperiją.
K: Kaip toli driekėsi medų imperija?
A: Medų imperija driekėsi nuo pietinės Juodosios jūros pakrantės ir Arano provincijos (dabartiniame Azerbaidžane) iki Šiaurės ir Vidurio Azijos, Afganistano ir Pakistano.
K: Kas priskiriama medams?
A: Medams priskiriamas pirmosios Irano imperijos įkūrimas, didžiausios to meto imperijos, kol Kyras Didysis įkūrė suvienytą medų ir persų Irano imperiją, dažnai vadinamą Achemenidų imperija.
K: Kas įkūrė suvienytą Irano medų ir persų imperiją?
A: Kyras Didysis įkūrė suvienytą Irano medų ir persų imperiją.
Ieškoti