Medai buvo senovės iraniečių tauta, gyvenusi dabartinio Irano šiaurės vakaruose. Pagal archeologinius ir kalbinius duomenis medai į šį regioną atvyko su pirmąja Irano genčių banga antrojo tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje (panašiu metu kaip bronzos amžiaus pabaigoje). Graikų šaltiniuose ši teritorija dažnai minima kaip Medija.
Medų imperija
Apie VI a. pr. m. e. medai sugebėjo suformuoti laikiną imperinį vienetą. Jo įtakos sfera pagal tradicinius šaltinius ir dalį archeologinių duomenų apėmė teritorijas nuo pietinės Juodosios jūros pakrantės ir Arano provincijos (dabartiniame Azerbaidžane) iki Šiaurės ir Vidurio Azijos, Afganistano ir Pakistano. Medų valdžia remėsi sąjungomis su pavaldžiomis arba klaninėmis dukterinėmis valstybėmis – tarp jų buvo ir persų, kurie vėliau įgavo vis didesnę reikšmę regione. Galutinį perversmą medų politinei tvarkai padarė persai, kurie perėmė valdžią ir integravo medų teritorijas į Achemenidų Persijos imperijos sistemą.
Istorinis kontekstas ir svarbiausi įvykiai
Medai 7.–6 a. pr. m. e. vaidino svarbų vaidmenį Pietvakarių Azijos politikoje. Jie dalyvavo anti-assirietiškose koalicijose, kartu su babiloniečiais ir kitomis jėgomis prisidėdami prie Asirijos imperijos žlugimo (apie 612 m. pr. m. e.). Vėliau medų elitas buvo įtrauktas į persų valdymo struktūras, kai Kyras Didysis suvienijo medus ir persus ir buvo kuriama visapusiškesnė iranietiška imperija, dažnai vadinama Achemenidų imperija.
Politika, kultūra ir kalba
Mažai išlikusių medų rašytinių šaltinių apsunkina atskirų detalių patikrinimą, todėl daug informacijos gauname iš graikų istorikų (pvz., Hėrodoto) ir archeologinių radinių. Manoma, kad medų kalba priklausė šiaurės vakarų iranietiškajai grupėi; išlikę keli žodžiai ir antro vardyno fragmentai rodo jos artumą kitoms senovės iranietiškoms kalboms. Politinėse tradicijose medai dažniau vertinami kaip klaninė, decentralizuota visuomenė – svarbią vietą užėmė vietinių karalių ir vietos aristokratija.
Kultūriškai medai buvo paveikti tiek vietinių anksčiau gyvenusių kultūrų, tiek Artimųjų Rytų tradicijų. Religiniai papročiai tikriausiai buvo tradiciniai iranietiški su laikinais dievų kultų elementais ir galimais ankstyvaisiais zoroastrizmo įtakos požymiais, tačiau aiškių ir tiesioginių įrodymų apie vieningą medų religinį sistemą nėra.
Centrai ir archeologija
Tradicinė medų sostinė laikoma Ecbatana (šiuolaikinis Hamadanas), kurią graikai mini kaip svarbų administracinį centrą. Archeologiniai tyrimai Paleformii ir kituose gyvenvietėse suteikia duomenų apie gyvenimo būdą, keramika, gynybinius įtvirtinimus ir laidojimo papročius, nors ryškią, vieningą „medų kultūros“ apibrėžtį nustatyti sunku.
Paveldas
Medų indėlis į regiono istoriją yra reikšmingas: jie sudarė vieną iš pagrindinių iranietiškų politinių ir etninių pagrindų, iš kurių susiformavo vėlesnės persų imperijos. Medų administracinės praktikos, kariniai sambūriai ir kultūriniai ryšiai buvo įtraukti į platesnę achemenidų valstybės mašiną, todėl jų palikimas persiuntė tradicijas, topografinius pavadinimus ir socialinius ryšius į tolimesnę Irano istoriją.
Apibendrinant, medai yra svarbi senovės Irano istorijos dalis: nors jų valstybė gyvavo palyginti trumpą laiką ir išlikę rašytiniai šaltiniai yra riboti, jų vaidmuo regione – tiek prieš, tiek kartu su persais – padėjo formuoti Artimųjų Rytų politinį ir kultūrinį peizažą VI a. pr. m. e. ir vėlesniais amžiais.