Meksikos nepriklausomybės karas

Meksikos nepriklausomybės karas (1810-1821 m.) buvo Meksikos gyventojų ir Ispanijos kolonijinės valdžios karas. Jis prasidėjo rugsėjo 16 d. 1810. Jį pradėjo Meksikoje gimę ispanai (criollo žmonės), metisai ir indėnai norėjo nepriklausomybės nuo Ispanijos.

Meksikos nepriklausomybės idėja kilo dar tais metais, kai ispanai užkariavo actekų imperiją. Martínas Cortésas vadovavo sukilimui prieš Ispanijos vyriausybę.

Po to, kai 1799 m. sąmokslas, pavadintas Mačetų sąmokslu, nebuvo sėkmingas, 1810 m. prasidėjo tikrasis Nepriklausomybės karas - Doloreso grito. Ispanija buvo užsiėmusi kovomis dėl savo nepriklausomybės su įsiveržusia Pirmąja Prancūzijos imperija Pusiasalio kare.

Karo pradžia

Miguelis Hidalgo y Costilla buvo meksikiečių kunigas, priklausęs išsilavinusių kriolų grupei Keretare. Jie susitikdavo tertuliuose (salonuose) ir 1810 m. nusprendė, kad reikia sukilti prieš kolonijinę valdžią, nes Napoleonas Ispanijos karalių pakeitė užsieniečiu. Hidalgo glaudžiai bendradarbiavo su Ignacio de Allende, karinį išsilavinimą turinčiu didiku, buvo planuojamas mūšis 1810 m. gruodžio mėn.

Juos išdavė vienas iš grupės narių. Tada Hidalgo kreipėsi į savo parapijiečius Doloreso mieste. 1810 m. rugsėjo 16 d. apie 6 val. ryto jis paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos karūnos ir karą prieš vyriausybę vadinamajame Doloreso grito. Revoliucinė armija nusprendė kovoti už nepriklausomybę. Jie žygiavo į Guanachuato miestą, kuris buvo svarbus kolonijinis kasybos centras, valdomas ispanų ir criollos.

Ten šios "piliečių armijos", kuri labiau priminė neorganizuotą minią, vadai užsidarė daržinėje (grūdų sandėliavimo vietoje). Jie išžudė daugumą ten buvusių nekenčiamų ispanų ir kriolų. Tarp jų buvo ir aukšto rango kilmingųjų bei kovos už Nepriklausomybę rėmėjų. Dėl to Hidalgo ir Allende pradėjo kovoti tarpusavyje. Po to Allendė nenorėjo kovoti kartu su Hidalgu ir išvyko su savo kareiviais.

Spalio 30 d. Migelio Hidalgo armija kovėsi su ispanų pasipriešinimu Monte de las Cruces mūšyje. Jie laimėjo šį mūšį.

1811 m. sausį Ispanijos pajėgos dalyvavo Kalderono tilto mūšyje, kurį valstiečių armija pralaimėjo. Tai privertė sukilėlius bėgti link Jungtinių Valstijų ir Meksikos sienos, kur jie tikėjosi pabėgti. Tačiau juos sugavo Ispanijos kariuomenė.

Hidalgo ir jo armijos likučiai buvo sugauti Koahuilos valstijoje, prie Bajano šulinių. 1811 m. liepos 30 d. inkvizicija surengė jo teismą. Jam buvo įvykdyta mirties bausmė.

Po tėvo Hidalgo mirties revoliucinei armijai ėmė vadovauti Chosė Marija Morelosas. Jam vadovaujant buvo užimti Oachakos ir Akapulko miestai. 1813 m. įvyko pirmasis Čilpancingo kongreso posėdis. Tų metų lapkričio 6 d. kongresas pasirašė pirmąjį oficialų nepriklausomybės dokumentą, vadinamą "Šiaurės Amerikos nepriklausomybės deklaracijos iškilmingu aktu". Po to sekė ilgas karas Kuautlos apgulties metu. 1815 m. Morelosas buvo sugautas Ispanijos kolonijinės valdžios. Jis buvo teisiamas ir gruodžio 22 d. San Kristobalio Ekatepekeko mieste jam buvo įvykdyta mirties bausmė už išdavystę.

Nepriklausomybė

1820-ųjų pradžioje nepriklausomybės judėjimas buvo arti žlugimo. Dviem pagrindiniams lyderiams buvo įvykdyta mirties bausmė, o sukilėliams buvo sunku kovoti su gerai organizuota ispanų kariuomene. Be to, daugeliui įtakingiausių criollos tai jau nerūpėjo. Hidalgo ir Moreloso neorganizuotos kariuomenės minios smurtas nepatiko. Jie norėjo geresnio, mažiau kruvino būdo nepriklausomybei iškovoti.

1820 m. gruodį vicekaralius Chuanas Ruizas de Apodaka pasiuntė rojalistų karininko criollo pulkininko Agustino de Iturbidės vadovaujamas pajėgas kovoti į Oachaką. Iturbidė išgarsėjo tuo, kad ankstyvosios nepriklausomybės kovos metu persekiojo Hidalgo ir Moreloso sukilėlius.

Kova prie Oachakos vyko tuo pačiu metu, kai Ispanijoje įvyko sėkmingas perversmas (kariuomenės kova prieš vyriausybę) prieš Ferdinando VII monarchiją. Ferdinandas buvo priverstas atkurti liberalią 1812 m. Ispanijos konstituciją. Kai ši žinia pasiekė Meksiką, Iturbidė tai įvertino kaip galimybę criollos perimti Meksikos kontrolę. Iš pradžių susidūręs su Guerrero pajėgomis, Iturbidė perėjo į kitą pusę. Jis pakvietė sukilėlių lyderį susitikti ir aptarti naują nepriklausomybės kovą.

Būdamas Igualos mieste Iturbidė sukūrė tris Meksikos nepriklausomybės nuo Ispanijos taisykles arba "garantijas".

Meksika taptų nepriklausoma karalyste. Ją valdytų karalius Ferdinandas, kitas Burbonų kunigaikštis ar kitas konservatyvus Europos kunigaikštis. Specialus sutarties tekstas leido, kad prireikus Meksikos kongresas paskirtų criollo valdovą,
nuo šiol criollos ir peninsulares turės lygias teises ir privilegijas,
o Romos katalikų bažnyčia išlaikytų savo privilegijas ir būtų vienintelė leidžiama religija.

Jis privertė savo karius priimti šias taisykles. Jos žinomos kaip Igualos planas. Tada Iturbidė įtikino Guerrero prisijungti prie jo pajėgų ir paremti naująją nepriklausomybę. Tada Iturbide'ui buvo pavaldi nauja armija - Trijų garantijų armija, kuri turėjo įgyvendinti Igualos planą. Planas buvo toks platus, kad patiko ir patriotams, ir lojalistams. Nepriklausomybės ir katalikybės apsaugos tikslas suvienijo visas frakcijas.

Prie Iturbidės armijos prisijungė sukilėlių pajėgos iš visos Meksikos. Kai sukilėlių pergalė tapo neabejotina, vicekaralius atsistatydino. 1821 m. rugpjūčio 24 d. Ispanijos karūnos ir Iturbidės atstovai pasirašė Kordobos sutartį. Ja buvo pripažinta Meksikos nepriklausomybė pagal Igualos plano sąlygas.

Rugsėjo 27 d. Trijų garantijų armija įžengė į Meksiką. Kitą dieną Iturbidė paskelbė Meksikos imperijos nepriklausomybę.

1822 m. gegužės 18 d. naktį į 1822 m. gegužės 18 d. gatvėmis žygiavo daugybė žmonių. Jie reikalavo, kad jų vyriausiasis vadas Iturbidė priimtų sostą. Kitą dieną kongresas paskelbė Iturbidę Meksikos imperatoriumi.

Susiję puslapiai

Meksikos istorija
Grito de Dolores

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Meksikos nepriklausomybės karas?

A: Meksikos nepriklausomybės karas buvo karas tarp Meksikos gyventojų ir Ispanijos kolonijinės vyriausybės.

K: Kodėl prasidėjo karas?

A: Jis prasidėjo 1810 m. rugsėjo 16 d., nes Meksikoje gimę ispanai (criollo žmonės), metisai ir indėnai norėjo nepriklausomybės nuo Ispanijos.

K: Ar Meksikos nepriklausomybės idėja buvo nauja?

A: Ne, Meksikos nepriklausomybės idėja kilo dar tais metais, kai ispanai užkariavo actekų imperiją.

K: Kas vadovavo sukilimui prieš Ispanijos vyriausybę?

A: Martinas Cortésas vadovavo sukilimui prieš Ispanijos vyriausybę.

K: Kada iš tikrųjų prasidėjo Nepriklausomybės karas?

A: Po 1799 m. nepavykusio Mačetės sąmokslo, Nepriklausomybės karas iš tikrųjų prasidėjo 1810 m. Grito de Dolores.

K: Kas vyko per Pusiasalio karą?

A: Per Pusiasalio karą Ispanija buvo užsiėmusi kovomis už savo nepriklausomybę prieš įsiveržusią Pirmąją Prancūzijos imperiją.

K: Kokį poveikį Pusiasalio karas turėjo Lotynų Amerikai?

A: Pusiasalio karo poveikis buvo tas, kad didžioji Lotynų Amerikos dalis sukilo.