Musulmonų užkariavimai
Pirmieji arabų musulmonų užkariavimai (632-732 m.) (arab. فتح, Fatah, pažodžiui atidarymas), dar vadinami islamo užkariavimais arba arabų užkariavimais, prasidėjo po islamo pranašo Mahometo mirties. Jis Arabijos pusiasalyje įkūrė naują vieningą politinę santvarką, kuri, valdant vėlesniems Rašidūnų ir Umajadų kalifatams, per šimtmetį sparčiai plėtėsi ir arabų valdžia toli už Arabijos pusiasalio ribų - susiformavo didžiulė musulmoniška Arabų imperija, kurios įtakos zona driekėsi nuo šiaurės vakarų Indijos, Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos, pietų Italijos ir Pirėnų pusiasalio iki Pirėnų pusiasalio.
Dėl arabų užkariavimų žlugo Sasanidų imperija, o Bizantijosimperija patyrė didelių teritorinių nuostolių. Nors arabų laimėjimai buvo įspūdingi, juos nesunku suprasti žvelgiant iš laiko perspektyvos. Sasanidų Persijos ir Bizantijos imperijos buvo kariškai išsekusios dėl dešimtmečius trukusių tarpusavio kovų. Dėl to jos negalėjo veiksmingai kovoti su mobiliais arabų plėšikais, veikusiais dykumoje. Be to, daugelis šių imperijų valdomų tautų, pavyzdžiui, žydai ir krikščionys Persijoje ir monofizitai Sirijoje, buvo nelojalūs, o kartais net pritarė arabų įsibrovėliams, daugiausia dėl religinių konfliktų abiejose imperijose.
Istorija
Čia paminėti kai kurie atskiri užkariavimai:
Bizantijos ir arabų karai: 634-750 m.
Bizantijos ir arabų karai vyko tarp Bizantijosimperijos ir iš pradžių Rašidūnų, o vėliau Umajadų kalifatų.
Valdant Rašidūnams buvo užkariauta Sirija (637 m.), Armėnija (639 m.), Egiptas (639 m.) ir Šiaurės Afrika (652 m.). Valdant Umajadams tęsėsi Šiaurės Afrikos užkariavimas (665 m.), antroji arabų vykdyta Konstantinopolio apgultis (717-718 m.) ir Tbilisio užkariavimas (736 m.). 827 m. sekė Pietų Italijos užkariavimas (827 m.).
Užkariavimai Azijoje: 633 - 712 m.
Paskutinį Persijos Sasanidų imperijos valdovą Rašidunus nugalėjo 633 ir 636 m., tačiau galutinė karinė pergalė buvo pasiekta tik 642 m., kai buvo sunaikinta persų kariuomenė.
VII a. Umajadai sėkmingai kovojo su ankstyvaisiais radžputais Šiaurės Indijoje ir Vidurinėje Azijoje.
711 m. musulmonų ekspedicija nugalėjo radžą Dahirą prie dabartinio Haidarabado Sindo mieste ir 712 m. įtvirtino Umajadų valdžią. Omajadai kontroliavo visą dabartinį Pakistaną nuo Karačio iki Kašmyro ir per trejus metus pasiekė Kašmyro ribas. Tačiau gana greitai po to susikūrė pusiau nepriklausomos arabų valdomos valstybės.
Ispanijos užkariavimas: 711-718 m.
Pirėnų pusiasalio užkariavimas prasidėjo, kai 711 m. maurai (daugiausia berberai ir šiek tiek arabų) įsiveržė į vizigotų krikščionių Iberiją (dabartinę Ispaniją, Portugaliją, Gibraltarą, Andorą). Balandžio 30 d. jie išsilaipino Gibraltare ir patraukė į šiaurę. Ši teritorija, arabiškai pavadinta Al-Andalus, po Abasidų dinastijos Damaske nuvertimo tapo iš pradžių emyratu, o vėliau nepriklausomu Umajadų kalifatu. 1031 m. krikščionių karalystės pradėjo rekonkistą iki 1492 m., kai Granada, paskutinė Al-Andaluso karalystė, atiteko Ispanijos karaliams.
Tolesni užkariavimai: 1200-1800
Į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje Sahelio karalystė išplėtė musulmonų teritorijas toli nuo pakrantės. Musulmonų prekybininkai skleidė islamą.
Naujaisiais laikais iškilo trys galingos musulmonų imperijos: Osmanų imperija Artimuosiuose Rytuose ir Europoje, Safavidų imperija Persijoje ir Vidurinėje Azijoje bei Mogolų imperija Indijoje; jos varžėsi ir žlugo dėl Europos kolonijinių galybių iškilimo.
Nuosmukis ir žlugimas: 1800-1924
Mogolų imperija sunyko 1707 m., mirus Aurangzebui, o po 1857 m. Indijos sukilimo ją oficialiai panaikino britai.
Kalifų amžius Plėtra valdant Mahometui, 622-632/A.H. 1-11 m. Plėtra Rašidūnų kalifato metu, 632-661/A.H. 11-40 m. Plėtra Umajadų kalifato metu, 661-750/A.H. 40-129 m.
Musulmonų (žalia zona) dominavimas Viduržemio jūros pasaulyje 800 m. po Kr.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kaip vadinami užkariavimai, prasidėję po Mahometo mirties?
Atsakymas: Pirmieji musulmonų užkariavimai (632-732 m.), dar vadinami islamo užkariavimais arba arabų užkariavimais.
K: Ką padarė Mahometas, kai Arabijos pusiasalyje įkūrė naują vieningą politinę santvarką?
Atsakymas: Jo dėka arabų valdžia šimtmetį sparčiai plėtėsi toli už Arabijos pusiasalio ribų - susikūrė didžiulė musulmonų arabų imperija, kurios įtakos teritorija driekėsi nuo šiaurės vakarų Indijos, Centrinės Azijos, Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos, pietų Italijos ir Pirėnų pusiasalio iki Pirėnų pusiasalio.
K: Kas nutiko dėl šių užkariavimų?
A: Dėl arabų užkariavimų žlugo Sasanidų imperija, o Bizantijos imperija patyrė didelių teritorinių nuostolių.
K: Kodėl šios imperijos nesugebėjo apsiginti nuo judrių arabų užkariautojų?
A: Jos buvo kariškai išsekusios dėl dešimtmečius trukusių tarpusavio kovų, o tai neleido joms veiksmingai kovoti su mobiliaisiais arabų plėšikais, veikusiais dykumų teritorijose.
K: Kaip kai kurie šių imperijų gyventojai reagavo į arabų užpuolikus?
Atsakymas: Daugelis juos sveikino dėl religinių konfliktų abiejose imperijose.
K: Kas buvo atsakingas už šią sparčią galios plėtrą už Arabijos ribų?
A: Už šią sparčią ekspansiją buvo atsakingas Mahometas, sukūręs naują vieningą politinę santvarką Arabijoje.
