Naujieji laikai ir šiuolaikinė istorija: Apšvieta, pramonė, globalizacija

Atraskite Naujųjų laikų raidą: Apšvieta, pramonės revoliucija ir globalizacija — kaip modernybė pakeitė politiką, ekonomiką ir kultūrą nuo XVII a. iki šiandien.

Naujųjų laikų istorija - tai pasaulio istorija, prasidėjusi po viduramžių. Paprastai sąvoka "naujausiųjų laikų istorija" reiškia pasaulio istoriją nuo XVII ir XVIII a., kai prasidėjo proto ir Apšvietos epochos ir prasidėjo pramonės revoliucija.

1. Ankstyvieji Naujieji laikai truko nuo XV a. pabaigos iki pramonės revoliucijos XVIII a. pabaigoje, maždaug nuo 1450/92 iki 1750/92 m.
2. Naujieji laikai - tai laikotarpis nuo Apšvietos ir XVIII a. iki šių dienų.
3. Modernybė, pagrįsta modernizmu, nagrinėja visuomenės pokyčius dėl industrializacijos.
4. Postmodernizmas ir postindustrializmas - tai teorijos, kuriomis meno judėjimo terminas postmodernizmas (žr. toliau) taikomas socialinei ir kultūros istorijai arba kalbama apie paslaugų sektoriaus iškilimą XX a. pabaigoje, kai pramonė nebebuvo dominuojanti; priešdėlis "post-" reiškia reakciją į modernybę ir šia prasme neapima visos šiuolaikinės istorijos.

Šiuolaikinis laikotarpis - tai daugybės mokslo, politikos, karybos, technologijų ir globalizacijos pasiekimų metas. Šiuo laikotarpiu Europos galybės pradėjo plėsti savo politinę, ekonominę ir kultūrinę įtaką likusiam pasauliui.

Apšvieta ir mąstymo pokyčiai

Apšvieta (XVII–XVIII a.) skatino kritinį mąstymą, akcentavo protą, žmogaus teises ir mokslinį metodą. Apšvietos idėjos (laisvė, lygybė, teisinė valstybė) prisidėjo prie politinių perversmų, pavyzdžiui, Prancūzijos revoliucijos, ir pakeitė santykius tarp valdžios ir visuomenės. Taip pat čia įsivyrauja mokslo pažanga: Mokslinė revoliucija (Galilėjus, Niutonas ir kt.) sudarė pagrindą vėlesnei technologinei plėtrai.

Pramonės revoliucija ir urbanizacija

Pramonės revoliucija pakeitė darbo organizaciją, gamybos mastą ir gyventojų buities sąlygas. Mechanizacija, garo mašina, tekstilės mašinos, vėliau elektra ir geležinkeliai leido spartų ekonomikos augimą ir gamybos centralizaciją. Kai kas vadinama industrializacija: žemės ūkio darbo mažėjimas, masinė migracija į miestus, darbo klasės atsiradimas ir naujos socialinės problemos (darbo sąlygos, higiena, būsto trūkumas). Tai taip pat paskatino darbo judėjimų ir sindikatų susiformavimą.

Politika, imperijos ir moderniosios valstybės

Naujieji laikai pasižymėjo nacionalizmo ir liberalizmo augimu, modernių biurokratinių valstybės institucijų kūrimu ir teisinės sistemos pertvarkymu. Europos imperijos plėtėsi per kolonizaciją — tai turėjo ilgalaikes pasekmes kultūriniams ryšiams, prekybai ir globaliems galios santykiams. XIX a. dominavo industrinė galia, kapitalizmo plėtra ir geopolitinės varžybos dėl resursų bei rinkų.

XX a. — konfliktai, totalitarizmai, dekolonizacija

XX a. atnešė du pasaulinius karus, masinį karinių technologijų naudojimą ir didelius civilių aukas. Po Pirmojo pasaulinio karo kilo totalitarinių režimų grėsmė (fašizmas, nacionalsocializmas, stalinizmas), o po Antrojo pasaulinio karo — šaltasis karas tarp JAV ir SSRS. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusi dekolonizacija leido daugeliui kolonijinių šalių įgyti nepriklausomybę, tačiau taip pat sukėlė naujų politinių ir ekonominių iššūkių.

Modernybė, postmodernizmas ir postindustrializmas

Modernybė apibūdinama kaip ilgalaikis procesas, kuriame technologinis ir mokslinis pažangumas suformavo šiuolaikines valstybes, ekonomiką ir kultūrą. Kaip minėta aukščiau, modernybės analizėje svarbus vaidmuo tenka industrializacijai (industrializacijos sąvoka).

Postmodernizmas (kultūrinė ir teorinė kryptis) kritikuoja modernybės grandines – universalizmas, racionalumo viršenybė ir didžiųjų pasakojimų neabejotinumas. Postmodernizmas yra plataus taikymo terminas meno, kultūros ir socialinių mąstymo sferose.

Postindustrializmas atspindi ekonominį perėjimą nuo gamybos dominavimo prie paslaugų sektoriaus augimo (žr. paslaugų sektorių). Tai reiškia, kad pramonė (pramonė) nebėra vienintelė arba dominuojanti ekonomikos jėga, o informacijos, technologijų ir žinių ekonomika tampa svarbi.

Globalizacija ir informacijos amžius

Pastaraisiais dešimtmečiais globalizacija (išplėstinis tarptautinių ryšių, prekybos, finansų, migracijos ir kultūrinių mainų tinklas) pakeitė ekonomikos ir politikos tvarką. Technologijų pažanga — ypač skaitmenizacija ir internetas — sukūrė informacijos amžių, kur greitas informacijos sklidimas, tarptautinės korporacijos ir tarptautinės institucijos daro įtaką kasdieniam gyvenimui ir valstybės veiklai. Kartu kyla iššūkių: globalios nelygybės, klimato kaita, migracijos krizės ir geopolitinės įtampos.

Šiuolaikinės istorijos reikšmė ir nagrinėjimo būdai

Šiuolaikinė istorija apima labai platų temų lauką: technologijų pažangą, socialines transformacijas, kultūrines permainas, tarptautinius santykius ir ekonominius procesus. Istorikai naudoja įvairius metodus — nuo archyvų tyrimų iki kompiuterinių duomenų ir lyginamųjų tyrimų — kad suprastų, kaip praeitis formuoja dabartį. Istorinis suvokimas padeda geriau įvertinti šiandienos sprendimų kontekstą ir galimus ateities scenarijus.

Trumpas santrauka

• Ankstyvieji Naujieji laikai (XV–XVIII a.) — atradimų amžius, valstybės konsolidacija, pirmieji modernūs imperiniai projektai.
• Apšvieta ir Mokslinė revoliucija — racionalizmo, žmogaus teisių ir mokslinio metodo iškilimas.
• Pramonės revoliucija — technologinis pereinamasis laikotarpis, urbanizacija ir socialinės permainos.
• XX–XXI a. — karai, ideologiniai konfliktai, dekolonizacija, šaltasis karas, globalizacija ir informacinė revoliucija.

Ši apžvalga pateikia pagrindinius etapus ir tendencijas Naujųjų laikų ir šiuolaikinės istorijos sampratai. Norint gilintis, verta skaityti specializuotus veikalus apie Apšvietą, pramonės revoliuciją, XX a. konfliktus, dekolonizaciją ir globalizacijos procesus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra šiuolaikinė istorija?

K: Kada vyko ankstyvieji Naujieji laikai?

K: Kuo grindžiama modernybė?

K: Kaip postmodernizmas susijęs su modernybe?

Klausimas: Kokia pažanga buvo pasiekta per šį laikotarpį?

Paieška pagal raidę