Šiuolaikinė istorija
Naujųjų laikų istorija - tai pasaulio istorija, prasidėjusi po viduramžių. Paprastai sąvoka "naujausiųjų laikų istorija" reiškia pasaulio istoriją nuo XVII ir XVIII a., kai prasidėjo proto ir Apšvietos epochos ir prasidėjo pramonės revoliucija.
- Ankstyvieji Naujieji laikai truko nuo XV a. pabaigos iki pramonės revoliucijos XVIII a. pabaigoje, maždaug nuo 1450/92 iki 1750/92 m.
- Naujieji laikai - tai laikotarpis nuo Apšvietos ir XVIII a. iki šių dienų.
- Modernybė, pagrįsta modernizmu, nagrinėja visuomenės pokyčius dėl industrializacijos.
- Postmodernizmas ir postindustrializmas - tai teorijos, kuriomis meno judėjimo terminas postmodernizmas (žr. toliau) taikomas socialinei ir kultūros istorijai arba kalbama apie paslaugų sektoriaus iškilimą XX a. pabaigoje, kai pramonė nebebuvo dominuojanti; priešdėlis "post-" reiškia reakciją į modernybę ir šia prasme neapima visos šiuolaikinės istorijos.
Šiuolaikinis laikotarpis - tai daugybės mokslo, politikos, karybos, technologijų ir globalizacijos pasiekimų metas. Šiuo laikotarpiu Europos galybės pradėjo plėsti savo politinę, ekonominę ir kultūrinę įtaką likusiam pasauliui.
XV a. pabaiga - XVIII a. pradžia
Šis laikotarpis dar vadinamas ankstyvuoju moderniuoju laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu europiečiai atrado Naująjį pasaulį ir pradėjo jį kolonizuoti. Taip pat vyko prekyba su Kinija ir kitomis Rytų Azijos kultūromis.
- Amerikos atradimas (1492 m.): Atradimų amžius.
- Gutenbergo kilnojamoji spausdinimo mašina (1450 m.): informacijos amžius ir laikraščiai.
Ankstyvaisiais naujaisiais laikais kai kurie įvykiai labai paveikė pasaulį:
- 1517 m. spalio 31 d. Martynas Liuteris meta iššūkį Bažnyčiai, paskelbdamas 95 tezes: Reformacija.
- Ispanijos armados žlugimas 1588 m. rugpjūčio 8 d. sudarė sąlygas Britų imperijos iškilimui
- 1618-1648 m. Trisdešimties metų karas Vidurio Europoje sumažino gyventojų skaičių iki 20 %.
- 1648 m. pasirašytos Vestfalijos taikos sutartys, kuriomis buvo užbaigti keli karai Europoje ir įtvirtinta suverenių valstybių pradžia.
- Utrechto sutartimi Ispanijos karinio jūrų laivyno viršenybę pakeitė Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno viršenybė.
- Liudvikas XIV, "roi soleil".
Pramonės revoliucija
Šiuo laikotarpiu buvo pasiekta pramonės technologijų pažanga. Pramonėje pradėta gaminti drabužius, ginkluotę ir kitus žmonėms reikalingus naudingus įrankius. Nuo šios pramonės revoliucijos prasidėjo šiuolaikinis pasaulis, kokį jį pažįstame.
- Garo mašinos (1764 m.) ir verpimo mašinos "Jenny" (1769 m.) išradimas - vienas iš svarbiausių romantizmo epochos įvykių.
- Monarchijos ir absoliutizmo atmetimas: 1776 m. Britų kolonijų Amerikoje, vėliau JAV, Nepriklausomybės deklaracija, turėjusi įtakos 1789 m. Prancūzijos revoliucijai.
Napoleono epocha
Napoleono epocha - tai Prancūzijos ir Europos istorijos laikotarpis. Jis taip pat vadinamas ketvirtuoju Prancūzijos revoliucijos etapu: pirmasis buvo Nacionalinis susirinkimas, antrasis - Įstatymų leidžiamoji asamblėja, o trečiasis - Direktorija. Napoleono epocha prasideda maždaug nuo Napoleono įvykdyto valstybės perversmo, nuvertusio Direktoriją. Ji baigiasi Šimto dienų pergale ir jo pralaimėjimu kelių valstybių sąjungai 1815 m. Vaterlo mūšyje.
XIX a.
XIX amžius - istorijos laikotarpis nuo 1815 iki 1914 m.
Šiame šimtmetyje pradeda nykti Ispanijos, Portugalijos, Osmanų Šventosios Romos ir Mogolų imperijos.
Po Napoleono karų Britų imperija tapo pagrindine pasaulio galybe, kontroliuojančia ketvirtadalį pasaulio gyventojų ir trečdalį sausumos ploto. Ji padėjo prekybai ir kovojo su piratavimu. Šiuo laikotarpiu taip pat buvo sukurta pirmoji elektros lemputė, automobiliai, geležinkeliai, lėktuvai, spaustuvė ir kiti išradimai.
XX a.
XX a. buvo laikas, kai technologijų ir medicinos pažanga pakeitė žmonių gyvenimo būdą. Kai kurie pasiekimai buvo susiję su kosmoso tyrinėjimais, branduolinėmis technologijomis, genetika ir informacijos amžiaus pradžia.
Tai taip pat buvo dviejų pasaulinių karų (Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų), ispaniškojo gripo, šaltojo karo ir daugelio pasaulio dalių dekolonizacijos laikotarpis.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra šiuolaikinė istorija?
A: Naujųjų laikų istorija - tai pasaulio istorija, prasidedanti po viduramžių, paprastai reiškianti laikotarpį nuo XVII ir XVIII a., kai prasidėjo proto ir Apšvietos epocha ir prasidėjo pramonės revoliucija.
K: Kada vyko ankstyvieji Naujieji laikai?
A: Ankstyvieji Naujieji laikai truko nuo XV a. pabaigos iki pramonės revoliucijos XVIII a. pabaigoje, maždaug nuo 1450/92 m. iki 1750/92 m.
K: Kuo grindžiama modernybė?
A: Modernybė remiasi modernizmu, kuris nagrinėja visuomenės pokyčius dėl industrializacijos.
K: Kaip postmodernizmas susijęs su modernybe?
A: Postmodernizmas ir postindustrializmas - tai teorijos, kuriose meno judėjimo terminas "postmodernizmas" taikomas socialinei ir kultūros istorijai arba nurodomas paslaugų sektoriaus iškilimas XX a. pabaigoje, kai pramonė nebebuvo dominuojanti; priešdėlis "post-" reiškia reakciją į modernybę.
Klausimas: Kokia pažanga buvo pasiekta per šį laikotarpį?
A: Per šį laikotarpį pasiekta daug pažangos mokslo, politikos, karybos, technologijų ir globalizacijos srityse.
K: Kaip šiuo laikotarpiu Europos galybės išplėtė savo įtaką? A: Šiuo laikotarpiu Europos galybės pradėjo plėsti savo politinę, ekonominę ir kultūrinę įtaką likusiam pasauliui.
