Postmodernizmas
Postmodernizmas - tai mąstymo apie kultūrą, filosofiją, meną ir daugelį kitų dalykų būdas. Šis terminas įvairiu laiku buvo vartojamas įvairiai, tačiau yra keletas bendrų bruožų.
Postmodernizmas teigia, kad nėra jokios tikros tiesos, kurią žmonės galėtų pažinti. Jis teigia, kad žinios visada yra sukurtos arba išrastos, o ne atrastos. Kadangi žinios yra sukurtos žmonių, žmogus negali ko nors tiksliai žinoti - visomis idėjomis ir faktais yra "tikima", o ne "žinoma". Gali būti, o gali ir nebūti kažkokios galutinės tiesos, bet mes negalime jos žinoti. Žmonės dažnai tiki, kad žino tiesą, bet vėliau jų nuomonė pasikeičia. Tai skiriasi nuo tradicinio požiūrio į "objektyvumą", kuris teigia, kad egzistuoja vienintelė pažįstama tiesa, nepriklausoma nuo kieno nors stebėjimo ar nuomonės.
Kadangi postmodernizmas teigia, kad tiesos iš tiesų neįmanoma pažinti, skirtingi žmonės gali tikėti skirtingais dalykais ir manyti, kad jų nuomonė yra vienintelė tiesa. Kiek žinome, nė vienas žmogus negali tvirtai pasakyti, kad jo tiesa yra teisinga, o visų kitų - klaidinga. Kadangi negalime tiksliai pažinti tiesos, įtikinti žmogų priimti jūsų tiesos supratimą yra tas pats, kas dviem žmonėms ginčytis dėl kažko, ko nė vienas iš jų iš tikrųjų nemato. Tačiau postmodernizmas nėra griežtai subjektyvus. Jis yra labiau agnostikas dėl to, ar tiesa egzistuoja, nes niekas neturi pagrindo neabejotinai teigti, kad objektyvios tiesos nėra.
Tačiau žmonės gali ir toliau siekti sužinoti daugiau. Studijos ir tyrimai nebūtinai yra laiko švaistymas. Tiesiog turėtume susitaikyti su tuo, kad niekada negalėsime pasakyti "viskas išspręsta - niekas nebegalėtų diskutuoti šiuo klausimu". Būtent dėl to, kad pokalbis išlieka atviras, niekada jo neužbaigia ir yra atviras tam, ką gali sužinoti iš kitų, postmodernizmas nėra nihilistinis. Jis nesako, kad niekas nieko nežino ir kiekvienas gali išsigalvoti, ką tik nori, veikiau sako, kad esame įsipainioję į sudėtingus kalbinius žaidimus, kuriuose nuolat keičiame savo nuomones apie viską.
Todėl tiesa nėra viena vieta, apie kurią galėtume tvirtai pasakyti, kad prie jos nuolat artėjame. Veikiau tiesa yra tai, ką kiekvienas individas konstruoja savo bendruomenės ir kalbos žaidimų audinyje. Tai ryškus kontrastas modernybei, kurioje tikima, kad nuolat artėjame prie vienintelės tiesos.
Nuo XVIII a. Apšvietos iki XX a. pradžios daugelis žmonių tikėjo, kad mokslas ir naujos žinios padarys pasaulį geresnį. Jie tikėjo, kad kai mokslininkai ar filosofai atranda ką nors nauja, tai neišvengiamai šiek tiek pagerina visuomenę. Tai atrodė savaime suprantama, nes per pramonės revoliuciją atsirado naujos technologijos, kurios leido žmonėms turėti įvairių daiktų, pradedant automobiliais ir baigiant skalbimo mašinomis. Daugelis manė, kad šios socialinės pažangos neįmanoma sustabdyti. Taip manantys žmonės tikėjo modernizmu. Postmodernizmas teigia, kad tikros "socialinės pažangos" nėra, nes skirtingi žmonės skirtingai įsivaizduoja, kas yra socialinė pažanga. Pramonės revoliucija daugeliui padėjo, bet daugeliui ir pakenkė. Postmodernizmas teigia, kad nors kai kurie pasaulio dalykai keičiasi, žmonės tik nori tikėti, kad pasaulis yra geresnis nei buvo. Jis keičiasi, bet netampa geresnis, nes "geresnio" nėra.
Postmodernizmas teigia, kad kadangi žmonių nuomonės kinta ir vieno žmogaus nuomonė negali būti teisingesnė už kito, nieko nereiškia sakyti, kad (pavyzdžiui) vienas meno kūrinys yra geresnis už kitą, o tik tai, kad jis jums labiau patinka remiantis tam tikrais principais, standartais ar skoniu. Postmodernizmas teigia, kad, pavyzdžiui, menas, muzika ir literatūra gali būti teisingi / neteisingi, pozityvūs / negatyvūs, perspektyvūs / nostalgiški. Du nesutariantys asmenys neturi pagrindo teigti, kad kurio nors iš jų nuomonė yra paskutinis žodis.
Autorius turi ne didesnę teisę spręsti, ką meno kūrinys reiškia, nei meno kritikas; kiekvienas gali pasakyti tik tiek, kad kūrinys atitinka arba neatitinka tam tikro sutartinių konvencijų rinkinio. Kai kurie postmodernistinių pažiūrų žmonės mene ir literatūroje paprastai kalba ir net šaiposi iš savęs, kai atrodo, kad į savo nuomonę žiūri pernelyg rimtai.
Postmodernizmas paveikė daugelį kultūros sričių, įskaitant literatūros kritiką, filosofiją, sociologiją, lingvistiką, architektūrą, vaizduojamuosius menus ir muziką.
Postmodernizmo terminas pirmą kartą pradėtas vartoti 1949 m. kalbant apie moderniąją architektūrą. Daugeliui žmonių nepatiko modernioji architektūra, nes joje buvo per daug dėžės formos ir žmonės nemanė, kad ji yra graži. Kai kurie iš jų pradėjo postmodernistinės architektūros judėjimą. Postmodernioje architektūroje naudojami paviršiniai ornamentai, dažnai pagrįsti istoriniais stiliais, ir mažiau dėžės formos.
Postmodernizmo idėjos skleidžiamos filosofijoje, kultūros ir visuomenės tyrimuose, literatūroje, architektūroje, dizaine, taip pat istorijoje ir teisėje. Postmodernizmas taip pat paskatino žmones kitaip mąstyti apie meilę, santuoką, populiariąją kultūrą ir daugumos Vakarų pasaulio šalių perėjimą nuo pramoninės prie paslaugų ekonomikos.
Terminas postmodernizmas paprastai reiškia laikotarpį, kai paplito postmodernizmo idėjos (XX a. antroji pusė). Kai kurie ekspertai mano, kad postmodernizmas jau baigėsi, ypač literatūroje. Postmodernizmas turi daug įvairių reikšmių ir kontekstų, dažniausiai reiškiančių tam tikrą dramatišką pokytį nuo modernybės - to, kaip viskas buvo anksčiau. Pats postmodernizmas neigia, kad yra vienas teisingas apibrėžimas. Jis manytų, kad jei norime daugiau sužinoti apie postmodernizmą, galime daug sužinoti studijuodami ir lygindami skirtingus apibrėžimus.
Portlando pastatas (Portlandas, Oregonas)
Skirtingi apibrėžimai
Terminas "postmodernizmas" dažnai vartojamas kalbant apie skirtingas, kartais prieštaringas (jos abi negali būti teisingos) koncepcijas. Dažniausiai vartojami tokie apibrėžimai:
- Kompaktinis Oksfordo anglų kalbos žodynas: "menų stilius ir koncepcija, kuriai būdingas nepasitikėjimas teorijomis ir ideologijomis bei dėmesio atkreipimas į konvencijas".
- Merriam-Webster: arba "iš, susijęs su arba esantis epocha po moderniosios", arba "iš, susijęs su arba esantis bet kuris iš įvairių judėjimų, reaguojančių į modernizmą, kuriems paprastai būdingas grįžimas prie tradicinių medžiagų ir formų (kaip architektūroje) arba ironiška savirefleksija ir absurdas (kaip literatūroje)", arba galiausiai "iš, susijęs su arba esantis teorija, kuri apima radikalų šiuolaikinių prielaidų apie kultūrą, tapatybę, istoriją ar kalbą pervertinimą".
- Amerikos paveldo žodynas: "Jis [restoranas] yra toks įdomus architektūriškai... su savo postmoderniomis medinėmis kabinomis ir skulptūriniu laikrodžiu."
Kadangi terminas "postmodernizmas" gali būti vartojamas kalbant apie daugybę skirtingų dalykų ir gali reikšti daugybę skirtingų dalykų, kai kurie žmonės sako, kad tai tik madingas žodis, kuris nieko nereiškia. Dickas Hebdige'as savo knygoje "Pasislėpę šviesoje" rašo:
"Kai žmonėms tampa įmanoma "postmoderniu" pavadinti kambario dekorą, pastato dizainą, filmo diegezę, įrašo konstrukciją ar "scratch" vaizdo įrašą, televizijos reklamą ar meno dokumentinį filmą, jų "intertekstualius" ryšius, mados žurnalo ar kritikos žurnalo puslapio išdėstymą, antiteologinę epistemologijos tendenciją, išpuolį prieš "buvimo metafiziką", bendras jausmų susilpnėjimas, pokario kūdikių bumo kartos, susidūrusios su nusivylusiu vidutiniu amžiumi, kolektyvinis nusivylimas ir liguistos projekcijos, refleksyvumo "sunkumai", retorinių tropų grupė, paviršių daugėjimas, naujas prekių fetišizmo etapas, susižavėjimas įvaizdžiais, kodais ir stiliais, kultūrinės, politinės ar egzistencinės fragmentacijos ir (arba) krizės procesas, subjekto "išcentravimas", "nepasitikėjimas metanaratyvais", vieningos galios ašių pakeitimas galios ir diskurso formacijų pliuralizmu, "prasmės sprogimas", kultūrinių hierarchijų žlugimas, branduolinio savęs sunaikinimo grėsmė, universiteto nuosmukis, naujų miniatiūrinių technologijų veikimas ir poveikis, plataus masto visuomenės ir ekonomikos poslinkiai į "žiniasklaidą", vartotojiškumo" ar "multinacionalinio" etapo, "vietos nebuvimo" ar vietos nebuvimo atsisakymo (kritinis regionalizmas) ar (net) apibendrinto erdvinių koordinačių pakeitimo laiko koordinatėmis - kai visus šiuos dalykus galima apibūdinti kaip "postmodernistinius" (arba paprasčiau, naudojant dabartinę santrumpą "post" ar "labai post"), tada aišku, kad turime madingą žodį".
Britų istorikas Perry Andersonas teigia, kad postmodernizmas yra svarbi sąvoka ir yra svarbus šiuolaikinės (dabartinės) kultūros tyrimams.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra postmodernizmas?
A: Postmodernizmas - tai mąstymo apie kultūrą, filosofiją, meną ir daugelį kitų dalykų būdas. Jis teigia, kad tikros tiesos nėra, o žinios visada yra ne atrastos, o sukurtos ar išrastos. Žmonės gali tikėti skirtingais dalykais ir manyti, kad tai yra tiesa, ir visi būti teisūs.
K: Kuo postmodernizmas skiriasi nuo objektyvumo?
A: Objektyvumas sako, kad tiesa visada yra ir žmonės turi ją atrasti, o postmodernizmas sako, kad tiesa yra tik žmonių sugalvotas dalykas.
K: Kuo tikėjo modernistai?
A: Modernistai tikėjo, kad mokslas ir naujos žinios padarys pasaulį geresnį, todėl kai mokslininkai ar filosofai atranda ką nors naujo, visuomenė visada tampa šiek tiek geresnė. Jie manė, kad socialinės pažangos neįmanoma sustabdyti.
K: Ką postmodernizmas teigia apie socialinę pažangą?
A: Postmodernizmas teigia, kad tikros socialinės pažangos nėra - nors kai kurie dalykai pasaulyje keičiasi, žmonės tik nori tikėti, kad pasaulis yra geresnis, nei buvo. Jis keičiasi, bet netampa geresnis, nes "geresnio" nėra.
K: Kokioms sritims postmodernizmas padarė įtaką?
A: Postmodernizmas padarė įtaką daugeliui kultūros sričių, įskaitant literatūros kritiką, filosofiją, sociologiją, lingvistiką, architektūrą, vaizduojamuosius menus ir muziką.
K: Kada paplito postmodernizmo idėjos?
A: Terminas "postmodernizmas" paprastai reiškia laikotarpį, kai postmodernizmo idėjos tapo paplitusios (XX a. antroji pusė).
K: Ar postmodernizmas vis dar aktualus šiandien?
A: Kai kurie ekspertai mano, kad postmodernizmas literatūroje gal ir baigėsi, tačiau jo įtaka vis dar pastebima filosofijoje, kultūros ir visuomenės studijose, taip pat istorijoje ir teisėje.
