Žinojimas
Žinios - tai tikri dalykai, o ne nuomonė. Teisinga informacija yra žinios. Žinias visada galima pagrįsti įrodymais. Jei teiginys nėra pagrįstas įrodymais, tai nėra žinios. Įrodymai daro jį pagrįstą; .
Žinios gali reikšti teorinį arba praktinį dalyko supratimą. Tai buvo Ryle'o skirtumo tarp "žinojimo, kad" ir "žinojimo, kaip" esmė. Žinios gali būti numanomos (kaip praktiniai įgūdžiai ar žinios) arba aiškios (kaip teorinis dalyko supratimas); jos gali būti daugiau ar mažiau formalios ar sistemingos. Filosofijoje mokslas apie žinojimą vadinamas epistemologija. Filosofas Platonas apibrėžė žinias kaip "pagrįstą teisingą įsitikinimą". Šis apibrėžimas yra Geterio problemų objektas.
Visos žinios yra teiginys, kad jos yra teisingos, tačiau šis teiginys gali būti klaidingas. Vieninteliai neabejotinai teisingi teiginiai (propozicijos) yra apskritiminiai, grindžiami tuo, kaip vartojame žodžius ar terminus. Galime teisingai teigti, kad apskritime yra 360 laipsnių, nes tai yra apskritimo apibrėžimo dalis. Aristotelio silogizmo esmė buvo parodyti, kad toks samprotavimas turi mašininę formą:
- Jei visos gulbės yra baltos, o ši gulbė yra gulbė, vadinasi, ji turi būti balta.
Tačiau realiame pasaulyje ne visos gulbės yra baltos.
Labiausiai paplitęs būdas rasti patikimų žinių yra mokslinis metodas. Tačiau visi mokslo filosofai sutinka, kad mokslinis pažinimas yra tik geriausia, ką galime padaryti bet kuriuo metu. Visos mokslinės žinios yra laikinos, o ne teigiančios absoliučią tiesą.
Religija ir žinios
Religijos žinios skiriasi tuo, kad jos priklauso nuo tikėjimo, įsitikinimų ir religinių vadovų autoriteto, o ne nuo mokslinių ar teisinių įrodymų. Egzistuoja skirtingi požiūriai į tai, ar religiniai teiginiai turėtų būti laikomi žiniomis.
Daugelyje krikščionybės atmainų, pavyzdžiui, katalikybėje ir anglikonybėje, žinojimas yra viena iš septynių Šventosios Dvasios dovanų. Edeno sode žinios yra veiksnys, dėl kurio žmonės tapo godūs ir klastingi. Tačiau Patarlių knygoje rašoma: Išmintis yra išmintinga: "Kad būtum išmintingas, pirmiausia turi paklusti Viešpačiui" (9, 10).
Islame žinios turi didelę reikšmę. "Visa žinantis" (al-ʿAlīm) yra vienas iš Dievo vardų, islame atspindintis skirtingas Dievo savybes. Korane teigiama, kad žinios ateina iš Dievo (2:239), o įvairiuose hadisuose skatinama įgyti žinių. Pranešama, kad Mahometas sakė: "Siekite žinių nuo lopšio iki kapo" ir "Iš tiesų žinių žmonės yra pranašų paveldėtojai". Islamo mokslininkams, teologams ir teisininkams dažnai suteikiamas alimo titulas, reiškiantis "žinantis".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra informacija?
A: Žinios - tai informacija, kuri yra teisinga ir kurią galima pagrįsti įrodymais. Jis gali būti susijęs su teoriniu arba praktiniu dalyko supratimu ir gali būti numanomas arba aiškus.
K: Kaip Platonas apibrėžė žinias?
A: Platonas apibrėžė žinojimą kaip "pagrįstą teisingą įsitikinimą".
Klausimas: Koks yra labiausiai paplitęs būdas rasti patikimų žinių?
Atsakymas: Labiausiai paplitęs būdas rasti patikimų žinių yra mokslinis metodas.
Klausimas: Ar visos mokslo žinios yra absoliuti tiesa?
Atsakymas: Ne, visos mokslinės žinios yra laikinos ir nepretenduoja į absoliučią tiesą.
K: Kaip Ryle'as vertino skirtumą tarp "žinojimo, kad" ir "žinojimo, kaip"?
A.: Ryle'o skirtumas tarp "žinojimo, kad" ir "žinojimo, kaip" buvo skirtas parodyti, kad yra skirtingos supratimo rūšys, kai reikia ką nors žinoti - teoriškai arba praktiškai.
K: Kurie teiginiai tikrai teisingi?
Atsakymas: Teiginiai, kurie neabejotinai yra teisingi, yra cirkuliarūs ir grindžiami tuo, kaip mes vartojame žodžius ar terminus. Pavyzdžiui, galime teisingai teigti, kad apskritimas turi 360 laipsnių, nes taip apibrėžiame apskritimus.
K: Ką rodo Aristotelio silogizmas?
A: Aristotelio silogizmas rodo, kad toks samprotavimas yra mašininis mokymasis - jei visos gulbės yra baltos ir tai yra gulbė, vadinasi, ji turi būti balta, tačiau iš tikrųjų ne visos gulbės būtinai yra baltos.
