Patarlių knyga: Saliamono išmintis Tanache ir Senojo Testamento
Patarlių knyga: Saliamono išmintis Tanache ir Sename Testamente — autorystė, raidos laikas, svarbiausi mokymai ir jų reikšmė judaizmo bei krikščionybės kontekste.
Patarlių knyga yra tiek Tanacho (judaizmo), tiek Senojo Testamento (krikščionybės) knyga. Knygoje pateikiami vieni svarbiausių mokymų ir nurodymų kiekvienoje iš šių religijų.
Dauguma tyrinėtojų mano, kad Saliamonas parašė bent dalį šios knygos. Minimi ir kiti autoriai, tačiau graikiškoje Septuagintoje šių nuorodų nėra. Septuaginta laiko karalių Saliamoną visos Patarlių knygos autoriumi. Viduramžiais mokslininkai manė, kad Vulgata 30:1 ir 31:1 eilutes perteikia tiksliau. Jų akimis, žodžiai "Aguras" ir "Lamuelis" buvo tik kiti Saliamono vardai.
Knygos parašymo datos neaiškios. Dėl numanomos Saliamono autorystės ir Ezekijo žmonių darbo galima nustatyti tam tikras datas. Tačiau jų nepakanka, kad būtų galima nurodyti konkretų knygos užbaigimo laiką, nors ji galėjo būti parašyta tik III a. pr. m. e.
Turinys ir struktūra
Patarlių knyga sudaryta iš kelių skirtingų dalių, kurios skiriasi stiliumi ir paskirtimi. Tradiciškai knyga skirstoma į:
- įvadas ir pamokomosios kalbos (1–9 skyriai) – ilgesni dialogai ir pamokymai, ragina siekti išminties ir vengti kvailystės;
- eilė patarlių (10–29 skyriai) – trumpi, dažniausiai dviejų dalių posakiai, palyginantys teisingą ir klaidingą elgesį;
- Aguro posakiai (30 skyrius) – save pristatantis mokytojas pateikia įvairias, kartais enigmatines mintis;
- Lamulio žodžiai ir "Dorybingoji moteris" (31 skyrius) – karaliaus Lamulio įsakymai bei poetinė akrostichė apie gerą žmonos/moteries pavyzdį (31:10–31).
Literatūrinės formos
Knyga naudoja įvairias literatūrines formas: trumpus patarimus, palyginimus, aforizmus, dialogus, poetines eilutes ir net akrostichines kompozicijas. Įvairūs stilistiniai sprendimai atspindi skirtingas autorių rankas ir skirtingus laikmečius, kai tekstas rinktas ir redaguotas.
Autorių klausimas ir tekstų redagavimas
Nors tradicija sieja didžiąją dalį Patarlių su karaliumi Saliamonu, mokslinėje literatūroje daug diskutuojama apie autorių gausą ir redakcijų sluoksnius. Minimi Aguras ir Lamuelis laikomi atskirais autoriais arba priskiriami Saliamonui kaip titulai ar posakiai. Tekstas greičiausiai buvo rinktas ir redaguotas per ilgą laiką — nuo Saliamono laikų iki vėlesnių periodų, todėl jame susilieja skirtingų epochų išmintis.
Datos ir kanoniniai tekstai
Nustatyti tikslią Patarlių knygos užbaigimo datą sunku. Kai kurie elementai datuojami į X a. pr. m. e. (Saliamono epocha), tačiau kitos dalys gali būti gerokai vėlesnės, iki III a. pr. m. e. ir vėliau. Senovės vertimai, pavyzdžiui, Septuaginta, traktavo autorių klausimą kitaip, ir tai paveikė teksto suvokimą krikščionių ir žydų tradicijose. Viduramžių komentatoriai, remdamiesi Vulgata ir kitais šaltiniais, siūlė skirtingas interpretacijas apie Agurą ir Lamuelį.
Temos ir teologinė žinia
Pagrindinės knygos temos yra išmintis kaip gyvenimo principas, Dievo baimė (išminties pradžia), moralinis elgesys, šeimos ir bendruomenės santykiai, taip pat praktiniai patarimai kasdienei gyvenimo tvarkai. Vienas iš dažnai cituojamų teiginių yra mintis, kad išmintis siejama su Dievo baime ir teisingu gyvenimu, o kvailystė — su nuodėme ir savanaudiškumu.
Poveikis ir vartojimas
Patarlių knyga ilgainiui tapo pagrindiniu mokymo šaltiniu tiek religiniame, tiek tautiniame išsilavinime. Jos posakiai naudojami moraliniam auklėjimui, etikai ir praktiniams patarimams kasdieniame gyvenime. Tekstas turi tinkamumo įvairiems kontekstams — nuo religinės meditacijos iki pasaulietinės išminties leidinių.
Kilmė ir vertimai
Originalus tekstas parašytas hebrajų kalba, su kai kuriais vėlesniais priedais ar užrašais, kuriuose gali būti aramėjizmai ar regioniniai posakiai. Per savo istoriją knyga buvo verčiama į daugelį kalbų (graikų, lotynų ir vėliau europines kalbas), o skirtingi vertimai ir interpretacijos formavo skirtingas tradicijas bei supratimą apie autorių ir teksto prasmę.
Apibendrinant: Patarlių knyga yra daugiasluoksnis išminties tekstas, susidedantis iš pamokymų, aforizmų, poetinių aprašymų ir socialinių patarimų. Jos kilmė, autoriai ir galutinė redakcija yra diskutuotini, tačiau neabejotina — ši knyga turėjo ir tebėra turtingas moralinis ir dvasinis paveldas tiek judaizmo, tiek krikščionybės tradicijose.
Patarlių knygos, parašytos hebrajų kalba, ritinys
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Patarlių knyga?
Atsakymas: Patarlių knyga yra Tanacho (judaizmas) ir Senojo Testamento (krikščionybė) knyga.
K: Kokio pobūdžio pamokymų yra Patarlių knygoje?
A: Patarlių knygoje yra svarbių mokymų ir nurodymų tiek judaizmui, tiek krikščionybei. Kai kurios eilutės moko pareigos Dievui, o daugelį jų galima laikyti gerais patarimais.
K: Kam šie patarimai gali būti naudingi?
A: Šie patarimai gali būti naudingi net ir nereligingiems žmonėms.
K: Ar skiriasi judaizmo ir krikščionybės mokymai iš Patarlių knygos?
Atsakymas: Taip, yra skirtumų tarp judaizmo ir krikščionybės mokymų iš Patarlių knygos. Nors kai kuriose eilutėse mokoma pareigos Dievui, daugelį jų galima laikyti gerais patarimais, kurie galioja visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų religinių įsitikinimų.
Klausimas: Kur galima rasti Patarlių knygą?
A: Patarlių knygą galima rasti tiek Tanache (judaizme), tiek Senajame Testamente (krikščionybėje).
Ieškoti