Senasis Testamentas
Krikščionybėje Senasis Testamentas yra pirmosios Biblijos dalies, parašytos prieš Jėzų Kristų, pavadinimas. Korane pirmosios penkios Senojo Testamento knygos vadinamos Tawrat.
Judaizme įkvėptųjų knygų rinkinys vadinamas Tanachu; mokslininkai dažnai vartoja Hebrajų Biblijos pavadinimą. Ir žydai, ir krikščionys tiki, kad šie tekstai yra šventi. Pasak jų, Dievas įkvėpė žmones parašyti šį rinkinį.
Rinkinyje yra įvairių tekstų, vadinamų "knygomis", apie Dievą ir Izraelio tautą.
Ją galima suskirstyti į kelias dalis: Torą, Izraelio istoriją, Pranašus ir Išminties knygas.
Pirmasis šį pavadinimą (lotyniškai vetus testamentum) tikriausiai pavartojo Tertulijonas II amžiuje.
Įvairios religinės bendruomenės įtraukia (arba neįtraukia) tam tikras knygas į šventojo Jeronimo lotynišką Senojo Testamento vertimą (jo veikalas vadinamas Vulgata). Rytų Ortodoksų bažnyčia naudoja senovinį graikišką žydų šventųjų raštų vertimą, vadinamą Septuaginta. Rytų ortodoksų šventųjų knygų sąraše yra keliomis knygomis daugiau nei Romos katalikų sąraše. Protestantų Biblijos labiau laikosi Tanacho knygų, tačiau jas išvardija kita tvarka.
Mozė, daužantis Įstatymo lenteles - Rembranto van Reino paveikslas
Temos
Senajame Testamente Dievas visada vaizduojamas kaip tas, kuris sukūrė pasaulį. Senojo Testamento Dievas ne visada vaizduojamas kaip vienintelis egzistuojantis Dievas Nors gali būti ir kitų dievų, Senojo Testamento Dievas visada vaizduojamas kaip vienintelis Dievas, kurį Izraelis turi garbinti. Senojo Testamento Dievas yra vienintelis "tikrasis Dievas"; tik Jahvė yra visagalis. Tiek žydai, tiek krikščionys visada aiškino Bibliją (tiek "Senąjį", tiek "Naująjį" Testamentą) kaip Visagalio Dievo vienatvės patvirtinimą, išskyrus markionizmą, kuriame buvo tikėjimo sistema, kad hebrajų Dievas yra rūstus ir kitoks Dievas nei Naujojo Testamento Dievas, o kartu buvo suformuotas galbūt pirmasis kada nors sudarytas krikščionių kanonas.
Senajame Testamente pabrėžiamas ypatingas santykis tarp Dievo ir jo išrinktosios tautos, Izraelio, tačiau jame yra ir nurodymų prozelitams. Šie santykiai išreiškiami Mozės priimtoje biblinėje sandoroje (sutartyje). Įstatymų sąvadai tokiose knygose kaip Išėjimo ir ypač Pakartoto Įstatymo knygos yra sutarties sąlygos: Izraelis prisiekia ištikimybę Dievui, o Dievas prisiekia būti ypatingas Izraelio globėjas ir rėmėjas. Žydų studijų biblijoje neigiama, kad sandora reiškia sutartį.
Kitos Senojo Testamento temos: išgelbėjimas, atpirkimas, dieviškasis teismas, paklusnumas ir nepaklusnumas, tikėjimas ir ištikimybė. Visur daug dėmesio skiriama etikai ir ritualiniam švarumui. Dievas reikalauja ir vieno, ir kito. Atrodo, kad kai kurie pranašai ir išminties rašytojai tuo abejoja; jie teigia, kad Dievas reikalauja socialinio teisingumo labiau nei tyrumo, o gal net visai nesirūpina tyrumu.
Pagal Senąjį Testamentą svarbu būti teisingam ir padėti pažeidžiamiems. Valdžios atstovai, teisdami žmones, neturėtų būti šališki. Senasis Testamentas draudžia korupciją, žmonių apgaudinėjimą prekiaujant. Jis taip pat prieštarauja kai kurioms seksualinėms praktikoms, kurios laikomos nuodėmingomis. Visa moralė kildinama iš Dievo, kuris yra viso gėrio šaltinis.
Senajame Testamente blogio problemai skiriama daug dėmesio. Senojo Testamento autoriai susidūrė su problema, kad geras Dievas turėjo turėti teisingą priežastį, dėl kurios savo tautai atnešė nelaimę (visų pirma, bet ne tik, Babilono tremtį). Ši tema su daugybe variacijų gvildenama tokiose skirtingose knygose kaip Karalių ir Kronikų istorijos, pranašų, tokių kaip Ezechielis ir Jeremijas, ir išminties knygose, tokiose kaip Jobas ir Ekleziastas.
| Senasis Testamentas |
| Senojo Testamento Senojo susitarimo knygos, bendros visiems krikščionims ir žydams)
Papildomos knygos (bendros katalikams ir stačiatikiams)
Graikų ir slavų stačiatikių
Gruzijos stačiatikių
Šis langelis: · peržiūrėti · kalbėti · redaguoti |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Senasis Testamentas?
A: Senasis Testamentas yra pirmoji Biblijos dalis, kuri buvo užbaigta prieš gimstant Jėzui Kristui. Joje yra įvairių tekstų, vadinamų "knygomis", apie Dievą ir Izraelio tautą.
K: Kas sukūrė terminą "Senasis Testamentas"?
Atsakymas: Tikriausiai Tertulijonas pirmasis šias knygas pavadino "Senuoju Testamentu". II a. jis pavartojo lotynišką pavadinimą vetus testamentum.
K: Kaip jis suskirstytas?
A: Senąjį Testamentą galima suskirstyti į kelias dalis: Torą, Izraelio istoriją, Pranašus ir Išminties knygas. Judaizme šis knygų rinkinys vadinamas Tanachu, nes yra padalytas į tris dalis (Tora, Nevi'im ir Ketuvim).
Klausimas: Ar kai kuriose religijose jis laikomas šventu?
Atsakymas: Dauguma žydų ir daugelis krikščionių mano, kad šie tekstai yra šventi. Pasak jų, Dievas įkvėpė žmones juos parašyti.
K: Ar tarp religinių bendruomenių yra skirtumų dėl to, kokios knygos įeina į Senąjį Testamentą?
Atsakymas: Skirtingos religinės bendruomenės į Senąjį Testamentą įtraukia (arba neįtraukia) tam tikras knygas. Katalikų Bažnyčia naudoja šventojo Jeronimo lotynišką Senojo Testamento vertimą, vadinamą Vulgata, o Rytų Ortodoksų Bažnyčia - senovinį graikišką žydų šventųjų raštų vertimą, vadinamą Septuaginta. Protestantų Biblijos labiau laikosi Tanacho knygų, tačiau išvardija jas kita tvarka.
Klausimas: Kokia kalba Katalikų Bažnyčia vartoja savo Senojo Testamento versiją?
A: Katalikų Bažnyčia savo Senojo Testamento versijai naudoja šventojo Jeronimo lotynišką Senojo Testamento vertimą, vadinamą Vulgata.
