Prozelitas: reikšmė, kilmė ir biblinis atsivertimas į judaizmą

Prozelitas: sužinokite žodžio kilmę ir reikšmę Septuagintoje bei Naujajame Testamente, biblinį atsivertimą į judaizmą ir istorinius kontekstus.

Prozelitas, iš graikų προσήλυτος/proselytos, Septuagintoje vartojamas kaip "svetimšalis", t. y. atvykėlis į Izraelį, svečias, gyvenantis šioje šalyje, o Naujajame Testamente (Strong's G4339) - kaip atsivertėlis iš pagonybės į judaizmą. Tai hebrajiško žodžio גר/ger (Strong's H1616) vertimas.

Reikšmė ir kilmė

Žodis "prozelitas" kilęs iš graikų termino proselytos, kuris pažodžiui reiškia „tas, kuris priėjo/ateina“ — t. y. įsikėlėlis ar atvykėlis. Septuagintoje (graikų kalba atliktame Hebrajų Biblijos vertime) šiuo žodžiu pažymimas ne tik užsienietis, bet ir gyvenantis svetimšalis Izraelio žemėje. Vėliau, ypač Naujajame Testamente, terminas įgijo teologinę prasmę — jis reiškė žmogų, atsivertusį į judaizmą.

Biblijoje ir rabininiame kontekste

Hebrajų žodis ger (גר) Biblijoje reiškia tiek „svetimšalį/svetimšalį gyventoją“, tiek žmogų, kuris prisijungė prie Izraelio bendruomenės. Toros tekstai kelia ypatingą dėmesį svetimšaliams — tiek natūraliems atvykėliams, tiek tiems, kurie tapo nariais per konversiją. Įstatymai numato, kad ger turi teisę į teisingą teismo nagrinėjimą, pagalbą ir nepatiria priespaudos; yra ir aiški moralinė pareiga „mylėti svetimšalį“ bei elgtis su juo teisingai.

Rūšys ir teisinis statusas (rabininiame požiūryje)

• Ger tzedek (teisusis prozelitas): pilnai atsivertęs žmogus, kuris priima judaizmą, laiko įprastus įstatymus bei reikalavimus. Tradiciškai vyrams reikia brit milah (apipjaustymo), o visiems — tevilah (religinis atgimimas maudynėse) ir aiškaus priėmimo vykdyti priesakus (kabul mitzvot).
• Ger toshav (gyventojas-svetimšalis): istoriškai taip vadintas nejudėjas, kuris gyvena Izraelio žemėje ir laikosi tam tikrų minimalių moralinių taisyklių (pvz., Nojaus įstatymų), bet nevisiškai prisijungia prie judaizmo. Jo teisės ir pareigos skyrėsi nuo pilno proselyto statuso.

Konversijos proceso elementai

• Religinis priėmimas — aiškus ketinimas laikytis judaizmo reikalavimų ir priimti žydų religijos gyvenimo būdą.
• Ritualai: vyrams tradiciškai — brit milah (apipjaustymas) arba simbolinis žaizdos patvirtinimas, visiems — tevilah (įmerkimas švaraus vandens baseine), taip pat kartais specialios apeigos su rabininiu teismo (beit din) vaidmeniu.
• Savižina ir mokymasis: dažnai reikalaujama pažinti pagrindines Toros ir halachos (teisės) nuostatas prieš priimant konversiją.

Naujojo Testamento ir helenistinės žydų bendruomenės kontekstas

Naujajame Testamente terminas "proselytas" vartojamas apie tuos, kurie atsivertė į judaizmą arba buvo laikomi šalia jo (pvz., „god-fearers“ — graik. φοβούμενοι — žmonės, kurie gerbė Dievą ir dalyvavo sinagogos gyvenime, bet ne visada priėmė pilną konversiją). Naujajame Testamente taip pat domina ryšys tarp judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės — prozelitai tapdavo viena iš sąsajų tarp abiejų religijų.

Istoriniai ir kultūriniai pavyzdžiai

Vienas žinomiausių Senajame Testamente minimų pavyzdžių — Rutė, moabitė, kuri pasirinko Izraelio Dievą ir tautą; ji dažnai minima kaip pavyzdys ištikimybės ir įsiliejimo į Izraelio bendruomenę. Helenistinėje epochoje ir vėliau sinagogos miestuose gyveno tiek pilni prozelitai, tiek „dievo bijotojai“ bei svetimšaliai, kurie palaikė ryšius su judaizmu be visiškos konversijos.

Šiuolaikinė reikšmė ir pripažinimas

Šiandien koncepcija ir praktika skiriasi pagal judaizmo kryptis. Ortodoksinė tradicija dažniausiai reikalauja griežtesnių procedūrų ir rabininių institucijų pripažinimo; konservatyvieji ir reformistiniai srautai turi savas procedūras, dažnai orientuotas į mokymą ir integraciją. Pripažinimas tarp skirtingų bendruomenių gali būti sudėtingas — tai kelia praktinių klausimų dėl religinio statuso, santuokos, kilmės ir teisės į tam tikras institucines privilegijas.

Kalbiniai ir kultūriniai niuansai

Šnekamojoje kalboje žodis „prozelitas“ taip pat gali turėti platesnę arba net neigiamą reikšmę — pvz., žmogus, kuris aktyviai verbuoja kitus prisijungti prie savo tikėjimo ar organizacijos. Tačiau religiniame ir istoriniame kontekste terminas turi konkrečią, daugiasluoksnę prasmę, susijusią su teisėmis, pareigomis ir bendruomenine integracija.

Santrauka

Prozelitas (graik. proselytos, heb. ger) istorijoje reiškė tiek paprastą svetimšalį gyvenantį Izraelio žemėje, tiek žmogų, atsivertusį į judaizmą. Biblijoje ir rabininiame mąstyme jam skiriama ypatinga teisinė ir moralinė reikšmė — nuo lygių įstatymų iki pareigos rodyti užuojautą ir pagarbą. Tradicijos ir reikalavimai dėl konversijos skiriasi pagal laikmetį ir judaizmo kryptis, todėl termino suvokimas ir praktika išlieka įvairi ir kompleksiška.

Paieška pagal raidę