Proselitas
Prozelitas, iš graikų προσήλυτος/proselytos, Septuagintoje vartojamas kaip "svetimšalis", t. y. atvykėlis į Izraelį, svečias, gyvenantis šioje šalyje, o Naujajame Testamente (Strong's G4339) - kaip atsivertėlis iš pagonybės į judaizmą. Tai hebrajiško žodžio גר/ger (Strong's H1616) vertimas.
Dvi prozelito rūšys judaizme
Yra dvi prozelito rūšys:
- Ger tzedek (teisus prozelitas, teisumo prozelitas, religingas prozelitas, pamaldus prozelitas)
- Ger toshav (vartų prozelitas, vartų prozelitas, ribotas prozelitas, pusiau prozelitas)
Teisus prozelitas buvo pagonis, atsivertęs į judaizmą, įsipareigojęs laikytis visų žydų ekonomikos doktrinų ir įsakymų ir laikomas visateisiu žydų tautos nariu.
Vartų prozelitas buvo "svetimšalis", kuris gyveno Izraelio žemėje ir laikėsi kai kurių papročių.
Prozelitai ankstyvojoje krikščionybėje
Ankstyvuosiuose krikščionių raštuose minimi "religiniai prozelitai" buvo teisūs prozelitai, skirtingai nuo vartų prozelitų.
Susiję puslapiai
- Prozelitizmas
