Epistemologija: žinių prigimtis, įgijimas ir skepticizmas
Epistemologija yra žinių filosofija. Ji siekia atsakyti į klausimus: "Kas yra žinios?" ir "Kaip įgyjamos žinios?"
Epistemologai - tai filosofai, kurie domisi tokiais klausimais, kaip, pavyzdžiui, ar įmanoma turėti žinių, kokios yra žinių rūšys ir kaip žmonės įgyja žinių.
Vienas pirmųjų filosofų, aiškiai pasisakiusių šiais klausimais, buvo Ksenofanas (570-470 m. pr. m. e.). Jo posakis buvo ir tebėra garsus:
"Niekas neturi tikros tiesos, nes net jei jam ir pavyks pasakyti, kas yra tiesa, jis niekada jos nesužinos".
Tai ankstyvasis skepticizmas.
Kas yra žinios?
Žinios dažnai apibrėžiamos kaip teisėtas, tikras įsitikinimas (angl. justified true belief). Tradicinis apibrėžimas teigia, kad asmuo žino teiginį T jeigu: (1) jis tiki T, (2) T yra teisingas, ir (3) jis turi pagrįstą argumentą (pagrindimą) tikėti T. Tačiau XX a. pradžioje Edmundas Gettier pateikė pavyzdžių, kurie parodė, kad šis trijų sąlygų rinkinys ne visada užtikrina tikrą žinojimą — tai vadinama Gettier problemu. Dėl to epistemologai siūlė papildomas arba alternatyvias žinių teorijas.
Žinių rūšys
- Propozicinės žinios (žinojimas, kad...): teiginiai apie faktus, pvz., "žinau, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė".
- Procedūrinės žinios (žinojimas, kaip...): įgūdžiai ir gebėjimai, pvz., "žinau, kaip važiuoti dviračiu".
- Pažintinės žinios (acquaintance): tiesioginis pažinimas ar susipažinimas su asmeniu, vieta ar daiktu, pvz., "aš pažįstu Vilnių".
Kaip įgyjamos žinios? Pagrindiniai šaltiniai
- Jutiminė patirtis (percepcija) – informaciją gauname per regą, klausą, lytėjimą ir kt.; daug epistemologų laiko ją pagrindiniu žinių šaltiniu.
- Protas ir dedukcija – loginiai argumentai, matematika ir prielaidos gali suteikti žinių, ypač a priori žinių srityje.
- Atmintis – ankstesnės patirtys išsaugomos ir vėl naudojamos kaip žinių šaltinis.
- Liudijimas (testimony) – kiti žmonės perduoda informaciją; socialinė žinių perdavimo forma, itin svarbi kasdienybėje ir moksle.
- Introspekcija – savimonė apie savo psichinius stovis ir įsitikinimus.
Epistemologinės kryptys
- Empirizmas (pvz., John Locke, David Hume): pabrėžia patirties ir jutimų svarbą.
- Racionalizmas (pvz., René Descartes, Leibniz): teigia, kad tam tikros žinios pasiekiamos protu, nepriklausomai nuo patirties.
- Foundationalism (pagrindingumas): teigia, kad žinias sudaro tvirtos, nebesutinkamosios pagrindinės tikrovės nuostatos, nuo kurių remiasi tolesnės žinios.
- Coherentism (koherentiškumas): žinių pagrindas – tarpusavyje suderintų įsitikinimų sistema.
- Reliabilism: žinios apibrėžiamos per patikimų (reliabilių) procesų, kuriais buvo gauta tikrovė, vaidmenį.
- Socialinė epistemologija: tiria, kaip žinios formuojasi socialiai — per institucijas, ekspertus, liudijimą bei komunikaciją.
Skepticizmas ir atsakymai į jį
Skepticizmas kelia abejones dėl to, ar galime žinoti ką nors tikrai. Jis pasireiškia įvairiais lygmenimis: nuo milžiniškos abejonės (radikalus skepticizmas — pvz., "Negaliu žinoti, ar egzistuoja išorinis pasaulis") iki labiau ribotų abejonių dėl konkrečių sričių. Istoriškai egzistavo įvairių rūšių skepticizmas: akademinis, Pirono (Pyrrhonian) skepticizmas, o moderniais laikais — metodinė abejone (Descartes) kaip priemonė rasti tvirtą pažinimą.
Epistemologai siūlo kelis atsakymus į skepticizmą:
- Foundationalism: rasti neabejotinų pirmųjų principų, ant kurių statyti žinias.
- Coherentism: žinios remiasi tarpusavyje suderinta įsitikinimų sistema.
- Contextualism: "žinojimo" reikšmė priklauso nuo konteksto — griežtesnės sąlygos gali būti taikomos tam tikruose kontekstuose.
- Pragmatizmas: žinios vertinamos pagal jų praktinę naudingumą ir veiksmingumą.
Šiuolaikinės temos ir praktinė reikšmė
Epistemologija turi daug praktinių ir socialinių pasekmių. Ji įtakoja mokslo filosofiją ir metodus (kaip vertinami įrodymai), teisės praktiką (liudijimo patikimumas), švietimą (kaip mokome kritinio mąstymo) ir viešąjį diskursą (informacijos patikimumas, dezinformacijos problema). Šiuolaikiniai iššūkiai apima informacijos perteklių ir algoritmų įtaką žinių sklaidai, taip pat klausimus apie epistemines neteisybes (pvz., Miranda Fricker aptarė, kaip tam tikros grupės gali būti sistemingai nuvertinamos kaip žinių šaltiniai).
Trumpa apžvalga
Epistemologija nagrinėja ne tik abstrakčius klausimus apie tiesą ir pagrįstumą, bet ir kasdienes problemas — kaip mes priimame sprendimus, pasitikime ekspertų žiniomis ar vertiname informacijos patikimumą. Nuo senovės skeptikų, tokių kaip Ksenofanas, iki šiuolaikinių tyrimų apie socialinę žinojimą, epistemologija išlieka gyva sritis, padedanti suprasti, ką reiškia "žinoti" ir kaip tą žinojimą patikimai įgyti.
Kai kurios pozicijos
- Žinojimas, kaip ir žinojimas, kad: Tai Gilberto Ryle'o idėja. Pavyzdžiui, moralės klausimai gali būti susiję su žinojimu, kaip elgtis. Mokslas gali būti susijęs su žinojimu, kad kažkas yra.
- Racionalios ir empirinės žinios: Racionalios žinios (jei jos egzistuoja) yra žinios, sukurtos iš žmogaus vidinio mąstymo. Empirinės žinios yra sukurtos iš to, kas gaunama pojūčiais.
- Klaida: Galimybė klysti yra esminė žinių dalis (Ludwig Wittgenstein).
Yra ir kitų panašių diskusijų.
Susiję puslapiai
- Episteminė bendruomenė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra epistemologija?
A: Epistemologija - tai žinių filosofija, kuri siekia atsakyti į klausimus "Kas yra žinios?" ir "Kaip įgyjamos žinios?".
K: Kas yra epistemologai?
A: Epistemologai - tai filosofai, kuriuos domina tokie klausimai kaip tai, ar galima turėti žinių, kokios yra žinių rūšys ir kaip žmonės įgyja žinių.
K: Kas buvo Ksenofanas ir ką jis veikė?
A: Ksenofanas buvo vienas pirmųjų filosofų, kuris epistemologijoje aiškiai pasisakė žinių klausimais. Jis gyveno 570-470 m. pr. m. e.
K: Koks yra garsusis Ksenofano posakis?
A: Garsusis Ksenofano posakis skamba taip: "Tikros tiesos neturi nė vienas žmogus... nes net jei jam kada nors pavyks pasakyti, kas yra tiesa, jis niekada to nesužinos". Šis posakis atspindi ankstyvąją skepticizmo formą.
K: Kas yra skepticizmas epistemologijoje?
A: Skepticizmas epistemologijoje - tai požiūris, kad žinios yra neaiškios arba jų neįmanoma pasiekti. Tai reiškia, kad abejojama arba kvestionuojami priimti įsitikinimai ar žinių teiginiai.
K: Kodėl epistemologai tyrinėja žinių sampratą?
A: Epistemologai tyrinėja žinių sampratą, nes nori suprasti, kas yra žinios ir kaip jas galima įgyti. Jie siekia nustatyti žinių prigimtį ir ribotumą, kad geriau suprastume pasaulį.
K: Kokie pagrindiniai klausimai domina epistemologus?
A: Epistemologus domina tokie klausimai kaip tai, ar žinios yra įmanomos, kokios žinios egzistuoja, kaip žinios įgyjamos ir kokios yra žinių ribos. Jie taip pat tiria tikėjimo ir žinių santykį ir būdus, kuriais galima pagrįsti arba atmesti teiginius apie žinias.
