Liudvigas Vitgenšteinas (1889–1951) austrų filosofas logikos ir kalbos

Liudvikas Jozefas Johanas Vitgenšteinas (Ludwig Josef Johann Wittgenstein ([luːtvɪç ˈjoːzɛf ˈjoːhan ˈvɪtgənʃtaɪn] vok.) (1889 m. balandžio 26 d. - 1951 m. balandžio 29 d.) - austrų filosofas. Daugiausia dirbo logikos pagrindų, matematikos filosofijos, proto filosofijos ir kalbos filosofijos srityse. Jis laikomas vienu svarbiausių XX a. filosofų.

Prieš mirtį, sulaukęs 62 metų, vienintelė Wittgensteino išleista knyga buvo "Loginis-filosofinis traktatas" (Tractatus Logico-Philosophicus). Antroji knyga "Filosofiniai tyrinėjimai" buvo išleista netrukus po jo mirties. Abu šie veikalai laikomi labai svarbiais analitinei filosofijai.

Gyvenimas ir karjera

Wittgenšteinas gimė turtingoje ir kultūringoje Vienos šeimoje. Jaunystėje jis studijavo mechaninę inžineriją, domėjosi aeronautika ir dirbo techninėse srityse Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Vėliau atsidavė filosofijai: studijavo pas Bertrandą Russellą Kembrige ir susipažino su Gottlobu Frege idėjomis. Pirmaisiais karo metais (Pirmojo pasaulinio karo metu) tarnavo Austro-Vengrijos kariuomenėje; šio laikotarpio metu jis intensyviai dirbo prie savo ankstyvojo darbo, galiausiai suformulavęs mintis, pateiktas Tractatus.

Po karo Wittgenšteinas grįžo į kasdienį gyvenimą, keletą metų dirbo mokytoju, sodininku ir netgi kaip statytojo pagalbininkas. Vėliau jis sugrįžo į Kembridžą, kur dėstė ir vadovavo studentams. 1939–1947 m. jis dirbo Kembridžo universitete; 1947 m. atsisakė profesūros ir daugiau laiko skyrė rašymui bei skaitymams. Mirė Kembridže 1951 m. nuo vėžio.

Pagrindinės filosofinės idėjos

Ankstyvasis Wittgenšteinas (Tractatus) – šiame kūrinyje jis siūlė taip vadinamą „vaizdavimo teoriją“ (angl. picture theory) — teigė, kad teiginiai yra vaizdai realybės faktų: kalba „atvaizduoja“ pasaulio būsenas. Jis taip pat gvildeno ribas tarp to, ką galima pasakyti logiškai ir moksliniu būdu, ir to, kas yra „nepasakoma“ — etikos, estetikos ir metafizikos sritys, kurias Tractatus laiko „parodoma“, bet ne išsakoma.

Vėlyvasis Wittgenšteinas (Filosofiniai tyrinėjimai) – savo vėlesniuose raštuose jis atmetė daugelį ankstesniųjų idėjų ir vystė naują požiūrį į kalbą kaip į įvairių „kalbos žaidimų“ (language-games) tinklą. Pagrindiniai jo teiginiai: reikšmė kyla iš žodžių naudojimo (meaning as use), nėra vienintelės tvarkingos formos, pagal kurią galėtume aiškinti sąvokas (konceptai turi „šeiminio panašumo“ bruožus), ir privatus kalbos argumentas — mintis, kad neįmanoma turėti visiškai privatios kalbos, nes žodžių reikšmė remiasi taisyklių dalinimuisi tarp žmonių. Taip pat jis nagrinėjo taisyklių vykdymo problemą ir interpretacijos vaidmenį prasmės nustatymuose.

Įtaka ir palikimas

Wittgenšteino idėjos turėjo didžiulę įtaką XX a. analitinei filosofijai, ypač kalbos filosofijos, proto filosofijos, logikos ir matematikos filosofijos srityse. Jo ankstyvasis darbas lėmė susidomėjimą logika ir matematika, o vėlesnės studijos paskatino „įprastinės kalbos“ krypties filosofus, lingvistikus ir kognityvinius mokslus permąstyti kalbos ir reikšmės santykį. Dalis jo rankraščių ir paskaitų buvo išleistos po mirties ir tapo svarbiu šaltiniu studijoms bei interpretacijoms.

Svarbiausi leidiniai

• Tractatus Logico-Philosophicus (1921) – ankstyvasis veikalas, kuriame išdėstytos vaizdavimo teorijos ir ribų idėjos.
• Philosophical Investigations (1953, po mirties) – vėlyvasis darbas, kuriame pristatomi kalbos žaidimų, reikšmės kaip vartojimo ir privatios kalbos argumentai.
• Po mirties išleisti ir kiti fragmentai bei užrašai, pavyzdžiui, On Certainty, Remarks on Colour ir didesni rankraščių rinkiniai (Nachlass).

Wittgenšteinas iki šiol lieka intensyvių interpretacijų objektu: tiek jo ankstyvieji, tiek vėlyvieji tekstai skatina diskusijas apie kalbos pobūdį, loginį aiškinimą ir žmogaus gebėjimą suprasti pasaulį. Dėl savo originalumo ir radikalių posūkių filosofinėje mintyje jis vertinamas kaip vienas įtakingiausių XX a. mąstytojų.

Gyvenimas

Ludwigas Wittgensteinas gimė 1889 m. balandžio 26 d. Vienoje, Karlo ir Leopoldinos Wittgensteinų šeimoje. Jis buvo jauniausias iš aštuonių vaikų ir gimė vienoje žymiausių ir turtingiausių Austrijos-Vengrijos imperijos šeimų. Jo tėvai Hermannas Christianas ir Fanny Wittgensteinai buvo gimę žydų šeimoje, tačiau vėliau atsivertė į protestantizmą, o šeštajame dešimtmetyje persikėlę iš Saksonijos į Vieną, asimiliavosi Vienos protestantų profesinėje klasėje. Liudviko tėvas Karlas Vitgenšteinas tapo pramonininku ir susikrovė turtus iš geležies ir plieno. Liudviko motina Leopoldina, gimusi Kalmus, buvo Nobelio premijos laureato Friedricho von Hayeko teta. Nepaisant to, kad Karlas buvo protestantas, o Leopoldinos tėvas - žydas, Vitgenšteinų vaikai buvo pakrikštyti Romos katalikais, t. y. jų močiutės iš motinos pusės tikėjimo išpažinėjais, o Liudvigas po mirties buvo palaidotas Romos katalikų kapinėse. Wittgensteinas buvo homoseksualus.

Wittgensteinas pradėjo studijuoti mechanikos inžineriją. Studijuodamas jis susidomėjo matematikos pagrindais, ypač perskaitęs Bertrando Russello "Matematikos principus" ir Gotlobo Fregės "Grundgesetze". 1911 m. Wittgensteinas aplankė Frege'ę ir Russellą ir ilgai diskutavo su jais apie filosofiją. Jis padarė didelį įspūdį Russellui ir pradėjo dirbti ties logikos ir matematinės logikos pagrindais. Russellas laikė Wittgensteiną įpėdiniu, kuris tęs jo darbą.

Traktatas

Pirmojo pasaulinio karo metais Wittgensteinas tarnavo kariuomenėje ir tobulino savo logiką. Jis įtraukė etinius aspektus. 1918 m. vasarą jis sužinojo, kad jo draugas Davidas Pinsentas žuvo per lėktuvo avariją. Wittgensteinas susirgo depresija ir galvojo apie savižudybę. Jis išvyko gyventi pas savo dėdę Paulą, kur galėjo užbaigti Traktatą. Jo nepriėmė nė vienas leidėjas, tačiau Russellas suprato, kad tai filosofiškai svarbus veikalas, ir parašė įvadą. Wittgensteinui jis nepatiko, nes manė, kad Russellas nesuprato knygos. Galiausiai 1921 m. Wilhelmo Ostwaldo žurnalas "Annalen der Naturphilosophie" išspausdino leidimą vokiečių kalba, o 1922 m. Routledge'o leidykla "Kegan Paul" išspausdino dvikalbį leidimą su Russello įvadu.

Metai po Traktato

Kadangi Wittgensteinas manė, kad Traktatas išsprendė visas filosofijos problemas, jis paliko filosofiją ir grįžo į Austriją mokytis pradinių klasių mokytoju. Wittgensteinas turėjo nerealių lūkesčių dėl kaimo vaikų, kuriuos mokė, ir neturėjo kantrybės su tais vaikais, kurie neturėjo gabumų matematikai. Tačiau jis pasiekė gerų rezultatų su vaikais, kurie domėjosi, ypač berniukais. Dėl jo griežtų drausminimo metodų kilo nesutarimų su kai kurių mokinių tėvais, todėl galiausiai jis atsistatydino ir grįžo į Vieną, jausdamas, kad kaip mokytojas patyrė nesėkmę.

Palikęs mokytojo darbą, Wittgensteinas dirbo sodininko padėjėju viename vienuolyne netoli Vienos, o vėliau dirbo su architektu Paulu Engelmannu. Šis intelektualinis darbas labai padėjo Wittgensteinui pataisyti dvasią.

1925-1928 m. jis atvyko pas seserį Margaret į Vieną, kur ji statėsi namą. Wittgensteinas ir architektas Paulis Engelmannas kartu jį pastatė, ir nors jie niekada jame negyveno, "Wittgensteino namas" Vienoje tebestovi iki šiol.

Į šio darbo pabaigą su Wittgensteinu susisiekė Moritzas Schlickas, vienas iš pagrindinių naujai susikūrusio Vienos rato veikėjų. Šis kontaktas paskatino Wittgensteiną intelektualiai ir atgaivino jo susidomėjimą filosofija.

Grįžti į Kembridžą

1929 m. jis nusprendė grįžti į Kembridžą. Geležinkelio stotyje jį pasitiko minia didžiausių Anglijos intelektualų. Jis su siaubu sužinojo, kad šiuo metu yra vienas garsiausių filosofų pasaulyje. 1939 m. Wittgensteinas buvo paskirtas Kembridžo filosofijos katedros vedėju.

Antrojo pasaulinio karo metais jis išvyko iš Kembridžo ir savanoriškai dirbo ligoninės sargybiniu Guy's ligoninėje Londone ir laboratorijos asistentu Niukaslo prie Taino karališkojoje Viktorijos ligoninėje.

Paskutiniai metai

1947 m. Wittgensteinas atsistatydino iš pareigų Kembridže, kad galėtų susitelkti į rašymą. Kai 1949 m. sužinojo, kad serga prostatos vėžiu, jis jau buvo parašęs didžiąją dalį medžiagos, kuri po jo mirties bus išleista kaip "Filosofiniai tyrinėjimai" ("Philosophische Untersuchungen") - bene svarbiausias jo veikalas. Jis mirė nuo prostatos vėžio Kembridže.

Hochreit 1920 m. Wittgensteinas sėdi tarp savo sesers Helene Salzer ir draugo Arvido Sjögreno.


"Šiandien ant Liudviko Vitgenšteino kapo Kembridžo Kristaus Žengimo į dangų parapijos kapinėse buvo 18 1 penso monetų. Iš pradžių - prieš kelias dienas - ten buvo keturios, pasklidusios aplink, o vėliau - penkios, sudėtos į nedidelę krūvelę viename šone. Šį rytą buvo 15, tvarkingai pabrėžiančių jo vardą. Dabar yra dar trys, vis dar tvarkingai išrikiuoti. Bėgant metams ant kapo buvo padėta daugybė smulkių daiktų, įskaitant citriną, kiaulienos pyragą, pono Kiplingo keksiuką ir budistų maldos ratą. Visa tai labai intriguoja."

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Liudvikas Jozefas Johanas Vitgenšteinas (Ludwig Josef Johann Wittgenstein)?

K: Kada jis mirė?

K: Kokias knygas jis išleido prieš mirtį?

K: Apie ką rašoma "Logikos-filosofijos traktate"?

Klausimas: Kokie dar darbai jam priskiriami po jo mirties?

Paieška pagal raidę