Ludwig Wittgenstein

Gyvenimas

Ludwigas Wittgensteinas gimė 1889 m. balandžio 26 d. Vienoje, Karlo ir Leopoldinos Wittgensteinų šeimoje. Jis buvo jauniausias iš aštuonių vaikų ir gimė vienoje žymiausių ir turtingiausių Austrijos-Vengrijos imperijos šeimų. Jo tėvai Hermannas Christianas ir Fanny Wittgensteinai buvo gimę žydų šeimoje, tačiau vėliau atsivertė į protestantizmą, o šeštajame dešimtmetyje persikėlę iš Saksonijos į Vieną, asimiliavosi Vienos protestantų profesinėje klasėje. Liudviko tėvas Karlas Vitgenšteinas tapo pramonininku ir susikrovė turtus iš geležies ir plieno. Liudviko motina Leopoldina, gimusi Kalmus, buvo Nobelio premijos laureato Friedricho von Hayeko teta. Nepaisant to, kad Karlas buvo protestantas, o Leopoldinos tėvas - žydas, Vitgenšteinų vaikai buvo pakrikštyti Romos katalikais, t. y. jų močiutės iš motinos pusės tikėjimo išpažinėjais, o Liudvigas po mirties buvo palaidotas Romos katalikų kapinėse. Wittgensteinas buvo homoseksualus.

Wittgensteinas pradėjo studijuoti mechanikos inžineriją. Studijuodamas jis susidomėjo matematikos pagrindais, ypač perskaitęs Bertrando Russello "Matematikos principus" ir Gotlobo Fregės "Grundgesetze". 1911 m. Wittgensteinas aplankė Frege'ę ir Russellą ir ilgai diskutavo su jais apie filosofiją. Jis padarė didelį įspūdį Russellui ir pradėjo dirbti ties logikos ir matematinės logikos pagrindais. Russellas laikė Wittgensteiną įpėdiniu, kuris tęs jo darbą.

Traktatas

Pirmojo pasaulinio karo metais Wittgensteinas tarnavo kariuomenėje ir tobulino savo logiką. Jis įtraukė etinius aspektus. 1918 m. vasarą jis sužinojo, kad jo draugas Davidas Pinsentas žuvo per lėktuvo avariją. Wittgensteinas susirgo depresija ir galvojo apie savižudybę. Jis išvyko gyventi pas savo dėdę Paulą, kur galėjo užbaigti Traktatą. Jo nepriėmė nė vienas leidėjas, tačiau Russellas suprato, kad tai filosofiškai svarbus veikalas, ir parašė įvadą. Wittgensteinui jis nepatiko, nes manė, kad Russellas nesuprato knygos. Galiausiai 1921 m. Wilhelmo Ostwaldo žurnalas "Annalen der Naturphilosophie" išspausdino leidimą vokiečių kalba, o 1922 m. Routledge'o leidykla "Kegan Paul" išspausdino dvikalbį leidimą su Russello įvadu.

Metai po Traktato

Kadangi Wittgensteinas manė, kad Traktatas išsprendė visas filosofijos problemas, jis paliko filosofiją ir grįžo į Austriją mokytis pradinių klasių mokytoju. Wittgensteinas turėjo nerealių lūkesčių dėl kaimo vaikų, kuriuos mokė, ir neturėjo kantrybės su tais vaikais, kurie neturėjo gabumų matematikai. Tačiau jis pasiekė gerų rezultatų su vaikais, kurie domėjosi, ypač berniukais. Dėl jo griežtų drausminimo metodų kilo nesutarimų su kai kurių mokinių tėvais, todėl galiausiai jis atsistatydino ir grįžo į Vieną, jausdamas, kad kaip mokytojas patyrė nesėkmę.

Palikęs mokytojo darbą, Wittgensteinas dirbo sodininko padėjėju viename vienuolyne netoli Vienos, o vėliau dirbo su architektu Paulu Engelmannu. Šis intelektualinis darbas labai padėjo Wittgensteinui pataisyti dvasią.

1925-1928 m. jis atvyko pas seserį Margaret į Vieną, kur ji statėsi namą. Wittgensteinas ir architektas Paulis Engelmannas kartu jį pastatė, ir nors jie niekada jame negyveno, "Wittgensteino namas" Vienoje tebestovi iki šiol.

Į šio darbo pabaigą su Wittgensteinu susisiekė Moritzas Schlickas, vienas iš pagrindinių naujai susikūrusio Vienos rato veikėjų. Šis kontaktas paskatino Wittgensteiną intelektualiai ir atgaivino jo susidomėjimą filosofija.

Grįžti į Kembridžą

1929 m. jis nusprendė grįžti į Kembridžą. Geležinkelio stotyje jį pasitiko minia didžiausių Anglijos intelektualų. Jis su siaubu sužinojo, kad šiuo metu yra vienas garsiausių filosofų pasaulyje. 1939 m. Wittgensteinas buvo paskirtas Kembridžo filosofijos katedros vedėju.

Antrojo pasaulinio karo metais jis išvyko iš Kembridžo ir savanoriškai dirbo ligoninės sargybiniu Guy's ligoninėje Londone ir laboratorijos asistentu Niukaslo prie Taino karališkojoje Viktorijos ligoninėje.

Paskutiniai metai

1947 m. Wittgensteinas atsistatydino iš pareigų Kembridže, kad galėtų susitelkti į rašymą. Kai 1949 m. sužinojo, kad serga prostatos vėžiu, jis jau buvo parašęs didžiąją dalį medžiagos, kuri po jo mirties bus išleista kaip "Filosofiniai tyrinėjimai" ("Philosophische Untersuchungen") - bene svarbiausias jo veikalas. Jis mirė nuo prostatos vėžio Kembridže.

Hochreit 1920 m. Wittgensteinas sėdi tarp savo sesers Helene Salzer ir draugo Arvido Sjögreno.


"Šiandien ant Liudviko Vitgenšteino kapo Kembridžo Kristaus Žengimo į dangų parapijos kapinėse buvo 18 1 penso monetų. Iš pradžių - prieš kelias dienas - ten buvo keturios, pasklidusios aplink, o vėliau - penkios, sudėtos į nedidelę krūvelę viename šone. Šį rytą buvo 15, tvarkingai pabrėžiančių jo vardą. Dabar yra dar trys, vis dar tvarkingai išrikiuoti. Bėgant metams ant kapo buvo padėta daugybė smulkių daiktų, įskaitant citriną, kiaulienos pyragą, pono Kiplingo keksiuką ir budistų maldos ratą. Visa tai labai intriguoja."