Silogizmas
Silogizmas yra dedukcija. Tai loginio argumento rūšis, kai vienas teiginys (išvada) išvedamas iš dviejų ar daugiau kitų teiginių (prielaidų). Ši idėja yra Aristotelio išradimas.
Aristotelis "Ankstyvojoje analitikoje" silogizmą apibrėžia kaip "samprotavimą, kuriame, numanant tam tikrus dalykus, iš būtinybės atsiranda kažkas kitokio, nei numanoma, nes šie dalykai yra tokie". (24b18-20)
Kiekviename sakinyje turi būti tam tikra veiksmažodžio "būti" forma. Kategorinis silogizmas yra tarsi maža mašinėlė, sudaryta iš trijų dalių: pagrindinės premisos, šalutinės premisos ir išvados. Kiekviena iš šių dalių yra propozicija, o iš pirmųjų dviejų sprendžiama apie trečiosios dalies "tiesos vertę".
Pavyzdžiai
Pagrindinė prielaida: visi žmonės mirtingi.
Pagrindinė prielaida: visi graikai yra vyrai.
Išvados: Visi graikai mirtingi.
Kiekvienas iš trijų skirtingų terminų reiškia kategoriją. Aukščiau pateiktame pavyzdyje - "žmonės", "mirtingieji" ir "graikai". "Mirtingasis" yra pagrindinis terminas; "graikai" - antraeilis terminas. Prielaidos taip pat turi vieną bendrą terminą, kuris vadinamas viduriniuoju terminu; šiame pavyzdyje - "žmogus". Abi premisos, kaip ir išvada, yra universalios.
Pagrindinė prielaida: visi mirtingieji miršta.
Nedidelė prielaida: kai kurie vyrai yra mirtingieji.
Išvados: Kai kurie vyrai miršta.
Čia pagrindinis terminas yra "mirti", antraeilis - "vyrai", o vidurinysis - "mirtingieji". Pagrindinė prielaida yra universali, o šalutinė prielaida ir išvada - konkrečios. Aristotelis tyrinėjo įvairius silogizmus ir galiojančius silogizmus įvardijo kaip silogizmus, kurių išvada teisinga, jei abi premisos yra teisingos. Pirmiau pateikti pavyzdžiai yra galiojantys silogizmai.
Soritas - tai tokia argumentacijos forma, kai neužbaigtų silogizmų serija išdėstoma taip, kad kiekvienos premisos predikatas sudaro kitos premisos subjektą, kol pirmosios premisos subjektas sujungiamas su paskutinės premisos predikatu išvadoje. Pavyzdžiui, jei teigiame, kad iš tam tikro skaičiaus smėlio grūdelių krūva nesusidarys, o iš papildomo grūdelio taip pat nesusidarys, tai išvada, kad iš papildomo smėlio kiekio krūva nesusidarys, yra sorito argumentas.
Logika šiandien
Silogizmą pakeitė pirmosios eilės logika po Gotlobo Fregės darbų, paskelbtų 1879 m. Ši logika tinka matematikos, kompiuterijos, lingvistikos ir kitiems dalykams, nes joje vietoj sakinių naudojami skaičiai (kiekybiniai kintamieji).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra silogizmas?
Atsakymas: Silogizmas yra loginio argumento rūšis, kai iš dviejų ar daugiau prielaidų daroma išvada.
K: Kas sugalvojo silogizmo idėją?
A: Silogizmo idėją sugalvojo Aristotelis.
K: Kaip Aristotelis apibrėžia silogizmą?
A.: Aristotelis "Ankstesnėje analitikoje" silogizmą apibrėžia kaip "samprotavimą, kuriame, numanant tam tikrus dalykus, iš būtinybės atsiranda kažkas kito, nes tie dalykai yra tokie".
K: Kiek premisų reikia silogizmui?
Atsakymas: Silogizmui reikia dviejų ar daugiau premisų.
K: Kas turi būti įtraukta į kiekvieną silogizmo teiginį?
A: Kiekvienoje propozicijoje turi būti kokia nors veiksmažodžio "būti" forma.
K: Kas yra kategorinis silogizmas?
A: Kategorinis silogizmas yra tarsi maža mašinėlė, sudaryta iš trijų dalių: pagrindinės premisos, šalutinės premisos ir išvados.
K: Kaip nustatoma kategorinio silogizmo trečiosios dalies "tiesos vertė"?
A: Kategorinio silogizmo trečiosios dalies "tiesos vertė" nustatoma pagal pirmąsias dvi premisas.
