Didžiosios Britanijos karalystė (1707–1800): susijungimas, valdžia ir istorija
Didžiosios Britanijos karalystė (1707–1800): išsamus unijos, valdžios ir politinės istorijos apžvalga — svarbiausi įvykiai, priežastys ir pasekmės Europai.
Didžiosios Britanijos karalystė, 1707 m. unijos aktuose pavadinta Didžiąja Britanija ir apibūdinama kaip "Jungtinė Didžiosios Britanijos karalystė" ir "Viena karalystė", buvo valstybė Britų salose Vakarų Europoje, gyvavusi 1707–1800 m. Ji sukurta sujungus Škotijos karalystę ir Anglijos karalystę pagal Sąjungos aktus — rezultatą ilgesnių derybų ir politinių sprendimų, kuriuos lėmė tiek ekonominiai, tiek saugumo sumetimai. Naujoji karalystė apėmė visą Didžiosios Britanijos salą ir daugelį aplinkinių salų. Jos valdžia koncentravosi viename parlamente ir vyriausybėje, įsikūrusioje Vestminsterio mieste Londone. Dvi ankstesnės Škotijos ir Anglijos karalystės nuo 1603 m. jau buvo susijusios personaline sąjunga, kai Škotijos karalius Jokūbas VI po karalienės Elžbietos I mirties tapo Anglijos karaliumi, tačiau 1707 m. unija žymėjo suverenios valdžios, parlamento ir administracijos sujungimą į vieną valstybę.
Sąjungos priežastys ir priėmimas
Prieš uniją abiejų karalysčių santykiai buvo sudėtingi: Škotijoje vyko stiprios ekonominės krizės (vienas ryškiausių pavyzdžių — nesėkmingasis Darieno projektas 1698–1700 m.), o Anglija siekė politinio stabilumo ir vienodos užsienio politikos. Derybos dėl unijos vyko beveik dvejus metus; Sutartis (Treaty of Union) ir abu parlamentai ratifikavo Sąjungos aktus, kurie įsigaliojo 1707 m., suformuodami vieną karalystę bei bendrą parlamentą.
Valstybinė struktūra ir teisinės institucijos
Po unijos Didžiosios Britanijos karalystę valdė monarchas ir vienas parlamentas Vestminsterio mieste. Tačiau svarbu pabrėžti, kad Sąjungos aktai garantavo kai kurias Škotijos institucijų, teismų ir bažnyčios išlikimą:
- Teisė ir švietimas: Škotija išlaikė savo atskirą teisinę sistemą (Scots law) ir universitetus.
- Bažnyčia: Church of Scotland (presbiterionų bažnyčia) išliko atskira nuo Anglijos bažnyčios.
- Atstovavimas parlamente: Škotija gavo 45 vietas Ginentulių rūmuose (House of Commons) ir 16 atstovaujančių brolijų narių (representative peers) House of Lords.
- Vėliava: Unijos simbolis — Jungtinis vėliavos dizainas (Union Flag) jau buvo naudojamas siejant Angliją ir Škotiją; po 1801 m. jam vėliau buvo pridėta Airijos kryžius.
Politiniai ir socialiniai padariniai
Sujungimas padėjo sukurti didesnę vidaus rinką bei suteikė Škotijos verslininkams galimybę dalyvauti britų kolonijinėje prekyboje. Tuo pačiu metu politinė galia ir sprendimų priėmimas konsolidavosi Londone, kas kai kuriuos skirtingus regionus paliko mažiau įtakingus. 18 a. viduryje ir pabaigoje Didžioji Britanija ėmė stiprėti kaip jūrinė ir kolonijinė galia — tai pasireiškė dalyvavimu dideliuose Europos konfliktuose (pvz., Ispanijos tronų karas, Septynmetis karas) ir vėlesniais įvykiais, pavyzdžiui, Amerikos Nepriklausomybės karu (1775–1783).
Unija taip pat susidūrė su prieštaringa reakcija: Škotijoje ir toliau egzistavo nusivylimas dėl ekonominių ir kultūrinių pokyčių, o kai kurios grupės remė dinastinį Stiuartų (Jacobitų) sugrąžinimą — tai lėmė Jakobitų sukilimus 1715 ir 1745 m., kuriuos slopino didelės britų pajėgos; po 1746 m. Kauklodo mūšio (Culloden) karinė ir politinė represija žymiai sumažino šių judėjimų stiprumą.
Ekonomika ir imperinis augimas
Po 1707 m. Didžioji Britanija išplėtė prekybą, jūrų laivyną ir kolonijų administravimą. Daugelis škotų verslininkų, karininkų ir administratorių tapo reikšmingais asmenimis Britų imperijoje, o Škotija įgijo prieigą prie užjūrio rinkų. Tačiau nauda buvo nevienoda — kai kuriose srityse socialinė nelygybė išliko, o tradiciniai ūkiniai ir bendruomenių modeliai kito.
Perėjimas prie Jungtinės Karalystės (1801)
1801 m., po 1798 m. airių sukilimo numalšinimo, 1800 m. unijos aktu Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystės buvo sujungtos į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystę. Šis pakeitimas žymėjo politinio žemėlapio konsolidaciją salose ir suteikė centrinei valdžiai papildomą kontrolę bei reprezentaciją, tačiau taip pat atvėrė naujus politinius iššūkius, susijusius su Airijos klausimu ir tautiniais judėjimais XIX a.
Apibendrinant, Didžiosios Britanijos karalystė 1707–1800 m. buvo reikšmingas istorinis etapas: jis sujungė dvi atskiras kronas į vieną valstybę, išsaugojo kai kurias vietines institucijas, paskatino ekonominį bei imperinį augimą, tačiau kartu sukėlė politinių ir socialinių įtampų, kurių pasekmės jautėsi dar ilgai po 1801 m. unijos.
Karaliai ir karalienės
- Ana (1707-1714), anksčiau Anglijos karalienė, Škotijos karalienė, o nuo 1702 m. - Airijos karalienė.
- Jurgis I (1714-1727)
- Jurgis II (1727-1760)
- Jurgis III (1760-1801) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystės karaliumi buvo iki 1820 m.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Jungtinė Didžiosios Britanijos Karalystė?
A: Jungtinė Didžiosios Britanijos Karalystė buvo valstybė Britų salose. Ji buvo sudaryta 1707 m. unijos aktais, kurie suvienijo Škotijos karalystę ir Anglijos karalystę.
K: Kokios žemės priklausė karalystei?
A: Karalystės žemes sudarė Didžioji Britanija (sala Atlanto vandenyne netoli kontinentinės Europos) ir kai kurios kitos Britų salų salos.
K: Ar Škotija ir Anglija sudarė personalinę uniją?
A: Taip, nuo 1603 m., valdant karaliui Jokūbui VI ir I, tarp Škotijos ir Anglijos buvo personalinė unija (ta pati monarchija).
K: Kaip Airija tapo šios sąjungos dalimi?
Atsakymas: 1801 m. 1800 m. unijos aktu, numalšinus 1798 m. įvykusį airių sukilimą, Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystės susijungė į vieną darinį, vadinamą Jungtine Didžiosios Britanijos ir Airijos karalyste.
K: Kur posėdžiavo šios karalystės parlamentas?
A: Parlamentas posėdžiavo senuosiuose Londono Vestminsterio rūmuose. Londonas buvo šios karalystės sostinė ir vyriausybės centras.
K: Ar Didžioji Britanija valdė kokias nors kitas žemes už savo sienų?
A: Taip, ji valdė ir kitas žemes už savo ribų, kartu steigdama kolonijas visoje teritorijoje, kuri ilgainiui tapo žinoma kaip Britų imperija.
Ieškoti