Korėjos karas (1950–1953): priežastys, eiga ir pasekmės
Korėjos karas vyko 1950–1953 m. Jame dalyvavo Korėjos Respublika (arba Pietų Korėja), kurią rėmė kelių šalių ginkluotosios pajėgos, vadovaujamos Jungtinių Amerikos Valstijų, ir Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (arba Šiaurės Korėja), kurią rėmė Kinijos Liaudies Respublika ir Sovietų Sąjunga. Karas prasidėjo 1950 m. birželio 25 d. apie 4.30 val., kai Šiaurės Korėjos pajėgos perlipo 38-ąją lygiagretę ir pradėjo plataus masto puolimą. Kovos veiksmai faktiškai nutrūko 1953 m. liepos 27 d., kai buvo pasirašyta paliaubų sutartis. Per konfliktą žuvo daugiau kaip du milijonai korėjiečių; daug civilių aukų ir dideli materialiniai nuostoliai palietė abi pusiasalio dalis.
Priežastys
Korėjos karo ištakos susijusios su ilgalaikėmis politinėmis ir geopolitinėmis priežastimis:
- Po II pasaulinio karo Korėja buvo padalyta į dvi okupacines zonas (SSRS šiaurėje ir JAV pietuose), o vėliau susiformavo dvi priešingos politinės sistemos.
- Intensyvėjanti Šaltojo karo konfrontacija tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų skatino bandymus jėga spręsti teritorinius ir ideologinius ginčus.
- Abipusė nepasitikėjimo atmosfera ir noras vienai pusei susijungti visą pusiasalį savo režimu — Šiaurės Korėjos vadovo Kim Ir Seno ambicijos ir Pietų Korėjos prezidento Syngman Rhee siekiai — prisidėjo prie eskalacijos.
- SSRS ir Kinijos remiami ginklai, bei savo ruožtu JAV ir JT parama Pietų Korėjai, sukūrė tarptautinį konfliktą.
Eiga
Konflikto eiga buvo kintanti ir susidedanti iš kelių aiškių etapų:
- Šiaurės puolimas (birželis–rugpjūtis 1950): Šiaurės korėjiečiai sparčiai užėmė didžiąją šalies dalį ir netgi apsupo likusias Pietų pajėgas Pusano (Pusan) perimetre pietryčiuose.
- JT kontrpuolimas ir Inchon operacija (rugsėjis 1950): Generolo Douglaso MacArthuro vadovaujama išsilaipinimo operacija Inchone sėkmingai pakeitė karo eigą — Pietų pajėgos atkūrė Seulo kontrolę ir pradėjo varyti šiaurėn.
- Įsikiša Kinija (rugsėjis–lapkritis 1950): Kai JT pajėgos priartėjo prie Jalu upės, Kinija įsitraukė ir pradėjo masinį savo karių siuntimą, kas vedė prie Šiaurės ir Pietų fronto sugrįžimo į taktinį lygį.
- Stalčiai ir linijos fijacija (1951–1953): Po 1951 m. pradžios frontas stabilizavosi maždaug prie 38-osios lygiagr. prasidėjo ilgai trunkanti įsirėmimo fazė su poziciniu karu, didelėmis aukomis ir intensyvia ugnimi.
- Paliaubos (1953): 1953 m. liepos 27 d. pasirašyta paliaubų sutartis, sudaryta iš kovinių veiksmų nutraukimo, karių pasikeitimo mechanizmų ir Korėjos demilitarizuotos zonos (DMZ) įsteigimo.
Per karą dalyvavo ir kontributavo įvairios šalys: Šiaurinei Korėjai daugiausia padėjo Kinijos Liaudies Respublika ir SSRS. Medicininę ir materialinę paramą teikė tokios socialistinės šalys kaip Vengrija, Rumunija, Čekoslovakija, Bulgarija ir Lenkija. Taip pat pagalbos suteikė Mongolija ir Indija. Pietų Korėjai pagalbą teikė daug Jungtinių Tautų Organizacijai priklausančių valstybių, ypač Jungtinės Valstijos.
Pasekmės
Korėjos karas turėjo reikšmingas ir ilgalaikes pasekmes tiek Korėjai, tiek tarptautinei politikai:
- Žmonių aukos ir materialiniai nuostoliai: žuvo milijonai civilių ir karių, daug žmonių tapo pabėgėliais arba neteko namų; infrastruktūra ir pramonė abiejose Korėjose buvo smarkiai sunaikinta.
- Teritorinis ir politinis padalijimas: Korėjos pusiasalis liko padalytas; nė viena pusė nepasirašė taikos sutarties — oficialiai karas techniniu požiūriu nesibaigė, o situaciją reguliuoja paliaubos ir DMZ.
- Militarizacija ir ilgalaikė okupacija: Jungtinės Valstijos išlaikė karines pajėgas Pietų Korėjoje; atsirado stipri JAV–Pietų Korėjos saugumo sąjunga (po karo pasirašyta keliomis formomis, įskaitant 1953 m. gynimosi paktus).
- Tarpvalstybiniai santykiai ir Šaltasis karas: karas sustiprino konfrontaciją tarp blokus, paspartino ginklavimosi varžybas ir lėmė didesnį JAV įsitraukimą Azijoje; Kinijos–JAV ir Sovietų–Vakarų santykiai taip pat pasidarė įtemptesni.
- Ekonominė ir socialinė raida: Pietų Korėjoje, gavusi JAV paramą ir vykdydama reforma, vėliau per keliolika dešimtmečių pasiekė spartų ekonominį augimą; Šiaurės Korėja liko izoliuota ir autoritariška, turėjo kitokį ekonominį kelią.
- Tarptautinė teisinė ir žmogiškųjų teisių atmintis: konflikte įvyko daug civilių aukų ir karo nusikaltimų apraiškų, o vėlesnės diskusijos ir tyrimai paveikė tarptautinį požiūrį į humanitarinį ir karo elgesį.
DMZ ir dabartinė situacija: Šiaurės ir Pietų Korėją skiria Korėjos demilitarizuota zona, kertanti 38-ąją lygiagretę. Nors ties DMZ karinės įtampos sumažėjo lyginant su atviromis kovomis, regionas išliko stipriai militarizuotas ir politinė įtampa tarp šiaurės ir pietų kartais paaštrėja. Jungtinės Valstijos tebelaiko savo karių Pietų Korėjoje kaip sąjungininkės saugumo garantiją ir prevencinę priemonę prieš naują agresiją.
Pastaba: nors 1953 m. paliaubos nutraukė tiesioginius karo veiksmus, oficialus taikos susitarimas niekada nebuvo pasirašytas; tai reiškia, kad Korėjos konfliktas tebevertinamas kaip neužbaigtas iš politinio ir juridinio požiūrio.
Kilmė ir priežastys
1910 m. Japonija perdavė Korėją Japonijos valdžiai, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui vis dar valdė Korėją. Kai Japonija kapituliavo, JAV ir SSRS susitarė padalyti Korėją į dvi laikinas okupacines zonas: SSRS okupavo šiaurę, o JAV - pietus. Iš pradžių tai turėjo trukti tik trumpą laiką.
1945 m. gruodį Maskvoje vykusioje Užsienio reikalų ministrų tarybos konferencijoje JAV ir SSRS susitarė, kad Korėjoje bus sudaryta laikinoji vyriausybė (laikinoji vyriausybė, kuri bus sudaryta greitai, kol bus sudaryta tikroji vyriausybė). Tai tapo sudėtinga dėl stiprėjančio šaltojo karo.
Šaltasis karas buvo svarbi Korėjos karo priežastis. Abiejų okupacinių valstybių santykiai buvo blogi, o kai 1949 m. spalį Kinija tapo komunistine, JAV prezidentas Haris Trumanas (Harry Truman) labai nerimavo, kad kitos aplink Kiniją esančios šalys, pavyzdžiui, Japonija, taip pat gali tapti komunistinėmis. Amerikos kariuomenė buvo maždaug dvyliktadaliu mažesnė nei prieš penkerius metus, o Josifas Stalinas neseniai pralaimėjo šaltojo karo ginčą dėl Berlyno blokados ir vėlesnio oro desanto. Jie daugiausia ginčijosi dėl teisingų sienų linijų ir komunizmo plitimo, todėl prasidėjo karas.
Renginiai
- 1950 m. birželio 25 d.
- Šiaurės Korėja įsiveržia į Pietų Korėją per 38-ąją lygiagretę ir užima didžiąją dalį Pietų Korėjos. Pietų Korėjos kariuomenė atsitraukia į Busaną.
1950 m. liepos mėn.
- Jungtinių Tautų kariuomenė įsikiša ir išsilaipina Inčono mieste, mažame uoste, esančiame maždaug pusiaukelėje į Pietų Korėją, ir iš ten kovoja su Šiaurės Korėjos kariuomene, nustumdama ją nuo Šiaurės ir Pietų Korėją skiriančios sienos iki Kinijos sienos į pietus nuo Yalu upės.
- Kinija pradeda jausti grėsmę, kad karas vyksta taip arti jos, ir liepia JT armijai bei Pietų Korėjos armijai grįžti prie sienos, nes jie neturi teisės kariauti taip toli Šiaurės Korėjoje.
1950 m. spalio mėn.
- JT (vadovaujamos amerikiečių generolo Douglaso MacArthuro) ignoruoja kinų perspėjimą, todėl Kinijos armija, vadinama Liaudies išlaisvinimo armija, įsiveržia į Šiaurės Korėją ir padeda šiaurės korėjiečiams kovoti su JT, kol JT pajėgos išstumiamos už sienos, skiriančios Šiaurės ir Pietų Korėją.
1950 m. gruodžio mėn.
- Kadangi MiG-15 įveikia amerikiečių "Lockheed P-80 Shooting Stars", "F-86 Sabre" keliauja į Korėją.
1951 m. vasaris
- Kova tęsiasi tol, kol atkuriama tvarka ir nė viena kariuomenė nėra kitoje šalyje. Prasideda taikos derybos.
1951 m. balandžio 11 d.
- Douglasas MacArthuras atleistas iš pareigų už viešus pareiškimus, prieštaraujančius administracijos politikai
1951 m. kovo mėn. - 1953 m. liepos 27 d.
- Tęsiamos taikos derybos. 1953 m. liepos 27 d. taika nepaskelbta, bet abi šalys pasirašo paliaubas ir JT pasitraukia.
aukų netoli Pusano
JT pajėgų išsilaipinimas prie Inčono
Rezultatai
| Šalis | Teigiamas | Neigiamas |
| JAV | Sustabdė komunistų ekspansiją. Graikija ir Turkija įstojo į NATO. Palaikyta Trumeno doktrina. | Tai buvo pernelyg agresyvu ir privertė kitas šalis sunerimti. |
| JT | Pirmoji didelė sėkmė. | Galėjo laimėti tik smurtu, o ne taikos derybomis. |
| Abi Korėjos | Šiaurės Korėja sudarė sutartį su Kinija. Pietų Korėja liko kapitalistinė. | Žuvo daug žmonių, buvo sugriauta daug turto. Nebuvo suvienijimo. |
| Kinija | Užsienio karas suvienijo šalį ir padidino valdovų prestižą. | SSRS santykiai pablogėjo. Uždrausta dalyvauti JT Saugumo Taryboje. |
| SSRS | Šiaurės Korėja išliko komunistinė. Išbandė savo oro pajėgas prieš Jungtines Valstijas. | Kinijos santykiai pablogėjo. Prarado didelę pinigų sumą. |
Statistika
Bendras stiprumas
- Apytikslis skaičius
Jungtinės Tautos
- Pietų Korėja - 603 000 karių
- Jungtinės Amerikos Valstijos - 327 000
- Didžioji Britanija - 14 200
- Kanada - 8 100
- Turkija - 5 500
- Australija - 2 300
- Filipinai - 1 600
- Naujoji Zelandija - 1 400
- Nyderlandai - 3 418
- Etiopija - 1 300
- Graikija - 1 250
- Kolumbija - 1 300
- Tailandas - 1 200
- Belgija - 891
- Pietų Afrikos Respublika - 873
- Prancūzija - 800
- Liuksemburgas - 44
- Iš viso - apie 972 000 karių
Komunistinis
- Šiaurės Korėja - 260 600
- Kinija - 1 358 456
- Sovietų Sąjunga - 26 000
- Iš viso - 1 642 600 karių
Nuostoliai
Jungtinės Tautos
- Pietų Korėja - 205 000 žuvusiųjų ir 905 800 sužeistųjų
- JAV - 100 503 žuvusieji - 92 073 sužeistieji
- Jungtinė Karalystė - 1 078 žuvusieji - 2 674 sužeistieji
- Turkija - 721 žuvęs ir 2109 sužeisti
- Kanada - 507 žuvusieji - 1001 sužeistasis
- Australija - 380 žuvusiųjų ir 1192 sužeistieji
- Naujoji Zelandija - 34 žuvusieji - 80 sužeistųjų
- Nyderlandai - 150 mirčių - 3 žuvusieji yra nelaisvėje
- Prancūzija - 69 mirtys
- Liuksemburgas - 2 žuvusieji - 2 sužeisti
·
Komunistai
- Šiaurės Korėja - 257 806 mirtys
- Kinija - apie 25 000 mirčių
- Sovietų Sąjunga - apie 300 mirčių
Televizija
Populiariame televizijos seriale M*A*S*H buvo pasakojama apie Korėjos kare tarnaujančius amerikiečių gydytojus. Serialas truko ilgiau nei karas.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Korėjos karas?
A: Korėjos karas buvo pilietinis karas, vykęs tarp Korėjos Respublikos (Pietų Korėjos) ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (arba Šiaurės Korėjos).
K: Kada vyko Korėjos karas?
A: Korėjos karas vyko nuo 1950 m. birželio 25 d. iki 1953 m. liepos 27 d.
K: Kas karo metu rėmė Pietų Korėją?
A: Pietų Korėją rėmė kelių Jungtinių Tautų šalių ginkluotosios pajėgos, kurioms vadovavo Jungtinės Amerikos Valstijos.
K: Kas karo metu rėmė Šiaurės Korėją?
A: Šiaurės Korėją rėmė Kinijos Liaudies Respublika ir Sovietų Sąjunga, taip pat medicininę paramą teikė Rytų Vokietija, Vengrija, Rumunija, Čekoslovakija, Lenkija, Bulgarija, Mongolija ir kitos šalys.
Klausimas: Kiek žmonių iš viso žuvo per šį konfliktą?
A: Iš viso per šį konfliktą žuvo daugiau kaip du milijonai korėjiečių, daugiausia Šiaurės Korėjoje.
K: Kokie lyderiai dalyvavo šiame konflikte?
A: Šiaurės Korėjai vadovavo komunistas Kim Ir Senas, kuriam daugiausia padėjo Kinijos Mao Dzedongas ir Sovietų Sąjungos Josifas Stalinas. Pietų Korėjai vadovavo nacionalistas Syngman Rhee, kuriam padėjo daugelis Jungtinių Tautų Organizacijos šalių, ypač JAV pajėgos, į kurias buvo įtraukti oro ir jūrų pajėgų būriai.
K: Kada baigėsi šis karas?
A: Šis karas baigėsi 1953 m. liepos 27 d., kai abi pusės pasirašė paliaubų susitarimą.
