Haris S. Trumanas

Haris S. Trumanas (1884 m. gegužės 8 d. - 1972 m. gruodžio 26 d.) - 33-iasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas 1945-1953 m. Jis tapo prezidentu, kai mirė prezidentas Franklinas D. Ruzveltas.

Būdamas prezidentu, Trumanas priėmė svarbius užsienio politikos sprendimus, tokius kaip atominio ginklo panaudojimas prieš Japoniją siekiant užbaigti Antrąjį pasaulinį karą, Europos (kuri buvo sugriauta per karą) atkūrimas, Šaltojo karo pradžia ir JAV įsitraukimas į Korėjos karą.

Ankstyvieji metai

Haris S. Trumanas gimė 1884 m. gegužės 8 d. Lamare, Misūrio valstijoje. Trumano vardo pradinė raidė S neturi jokios reikšmės.

Trumanas užaugo Nepriklausomybėje, Misūrio valstijoje. Jis 12 metų gyveno kaip Misūrio ūkininkas.

1892 m. prezidento rinkimai vyko, kai Trumanui buvo aštuoneri metai. Jis norėjo, kad laimėtų Groveris Klivlandas, demokratas, kaip ir Trumano šeima. Groveris Klivlandas laimėjo.

Trumanas į JAV kariuomenę įstojo 1917 m. Pirmojo pasaulinio karo metais jis išvyko į Prancūziją ir tapo lauko artilerijos kapitonu.

Trumanas iš kariuomenės pasitraukė 1919 m. Tais pačiais metais jis vedė Elizabetą Virdžiniją Volisą. Kanzaso mieste jis atidarė drabužių parduotuvę.

1924 m. vasario 17 d. Bess susilaukė mergaitės ir pavadino ją Mary Margaret Truman.

Trumanų vestuvių diena

Politinis gyvenimas

Trumanas aktyviai dalyvavo Demokratų partijos veikloje. 1922 m. jis buvo išrinktas Džeksono apygardos teismo teisėju.

Po dvejų metų Trumanas pralaimėjo kitus apygardos teisėjo rinkimus. Tačiau 1926 m. jis vėl buvo išrinktas apygardos teisėju.

1934 m. Trumanas buvo išrinktas Misūrio valstijos senatoriumi. Jis tapo Tarpvalstybinės prekybos komiteto nariu. Jis taip pat buvo Geležinkelių saugumo pakomitečio pirmininko pavaduotojas.

1940 m. Trumanas kandidatavo į Senatą. Pirmiausia jam reikėjo pirminiuose rinkimuose įveikti kitą demokratą, gubernatorių Lloyda Starką. Pirminiai rinkimai turėjo nulemti, kuris demokratas lapkričio mėn. vyksiančiuose galutiniuose rinkimuose susikaus su respublikonų kandidatu.

Prezidentas Franklinas Ruzveltas ir Sent Luiso meras Bernardas Dikmanas norėjo, kad Starkas laimėtų. Trumanui sunkiai sekėsi gauti pinigų. Dauguma žmonių manė, kad jis pralaimės. Tačiau likus maždaug mėnesiui iki pirminių rinkimų geležinkelių profsąjungos pareiškė, kad nori, jog Trumanas laimėtų. Tada, likus dviem dienoms iki pirminių rinkimų dienos, Bernardas Dickmannas taip pat pareiškė, kad nori, jog Trumanas laimėtų.

Trumanas laimėjo maždaug 8 000 balsų. Jis taip pat laimėjo rinkimus lapkričio mėn.

Trumanas tapo komiteto, kuris nagrinėjo, kiek pinigų Jungtinės Valstijos Antrojo pasaulinio karo metais išleido gynybai, vadovu. Jis rado milijardus dolerių išlaidų, kurios, jo nuomone, buvo švaistomos ir kurias būtų galima sumažinti. Trumanas palaikė Ruzvelto vadovavimą šaliai kare, tačiau norėjo, kad vyriausybė mažiau išlaidautų ir būtų veiksmingesnė. Jis tapo gerai žinomas dėl to, kad vadovavo šiam komitetui.

1944 m. prezidentas Ruzveltas vėl kandidatavo perrinkimo rinkimuose. Ruzvelto sveikata buvo prasta ir jam neliko daug laiko gyventi. Demokratų partija suprato, kad tas, kurį jie išrinks viceprezidentu, gali tapti kitu JAV prezidentu. (JAV vyriausybėje prezidentui mirus, naujuoju prezidentu automatiškai tampa viceprezidentas).

Henry A. Wallace'as, buvęs Ruzvelto viceprezidentas, nebuvo pasirinktas dėl to, kad buvo draugiškai nusiteikęs Sovietų Sąjungos, kurią daugelis žmonių laikė diktatūra, atžvilgiu. Ruzveltas norėjo, kad jo viceprezidentu būtų Trumanas, ir Trumanas buvo pasirinktas.

Jie laimėjo rinkimus, ir Ruzveltas pradėjo ketvirtąją prezidento kadenciją. 1945 m. balandžio 12 d., netrukus po ketvirtosios inauguracijos, Franklinas Delano Ruzveltas mirė. Prezidentu tapo Trumanas.

1944 m. Ruzvelto ir Trumeno plakatas

Pirmininkavimas

Apie tapimą prezidentu Trumanas sakė: Trumanas teigė: "Jaučiausi taip, tarsi mėnulis, žvaigždės ir visos planetos būtų nukritusios ant manęs".

Trumanas tapo prezidentu paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais. Kol Trumanas buvo viceprezidentas, Ruzveltas jam niekada daug nepasakojo apie Antrąjį pasaulinį karą. Tuo metu žmonės nelaikė viceprezidento posto svarbiu darbu politikoje. Dėl šios priežasties Trumanas įžengė į prezidento postą žinodamas ne ką daugiau nei vidutinis žmogus apie tai, ką JAV kariuomenė veikė Antrajame pasauliniame kare.

Nacistinė Vokietija kapituliavo praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai Trumanas tapo prezidentu. Tai užbaigė karą Europoje. Tačiau japonai ir toliau kovojo. Antrojo pasaulinio karo sąjungininkai paskelbė Potsdamo deklaraciją, kurioje Japonijai liepė pasiduoti, kitaip jos laukia "greitas ir visiškas sunaikinimas". Japonija nepasidavė, todėl Trumanas įsakė 1945 m. rugpjūčio 6 d. numesti pirmąją atominę bombą ant Hirosimos (Japonija). Po trijų dienų Trumanas įsakė numesti antrąją atominę bombą ant Nagasakio (Japonija). Japonija pasidavė ir karas baigėsi.

Didžiulė atominių bombų griaunamoji galia sulygino abu miestus ir pražudė daugiau kaip šimtą tūkstančių žmonių, dar daugiau žmonių mirė nuo radiacijos sukeltų ligų vėlesniais metais. Žmonės, kurie nepritarė šiam sprendimui, pavyzdžiui, generolas ir būsimasis prezidentas Dvaitas Eizenhaueris (Dwight Eisenhower), mano, kad tai buvo žiaurus ir nežmoniškas išpuolis prieš nekaltus žmones, kai Japonija jau buvo beveik nugalėta. Kiti žmonės manė, kad tai buvo geras sprendimas, nes karas baigėsi anksčiau laiko. Trumanas manė, kad jei JAV būtų įsiveržusios į Japoniją, užuot panaudojusios bombas ir taip greitai užbaigusios karą, būtų žuvę daug daugiau amerikiečių.

Po karo

Po karo Trumanas įsakė atkurti per karą sugriautą Europą pagal Maršalo planą. Po karo Vokietija buvo padalinta į dvi dalis. Sovietų Sąjunga kontroliavo Rytų Vokietiją. Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija kontroliavo Vakarų Vokietiją. Sovietų Sąjungai blokuojant Vakarų Berlyną, Trumanas įsakė vykdyti Berlyno oro transportą, kurio metu į Vakarų Vokietiją buvo skraidinamos tonos maisto, kad būtų pamaitinti badaujantys žmonės.

Trumanas taip pat padėjo įkurti Jungtinių Tautų organizaciją, kuri rėmėsi Tautų Lygos nuostatomis. Jungtinės Tautos tebegyvuoja ir šiandien. Jos tikslas - kad įvairios šalys dirbtų kartu, siekdamos padėti žmonijai ir skatinti taiką.

Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos buvo likusios tik dvi galingos šalys. Vokietiją pasidalijus tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, įtampa tarp šių dviejų šalių ėmė didėti. Prasidėjo šaltasis karas. Tai buvo karas, kuriame Sovietų Sąjunga ir Jungtinės Valstijos tiesiogiai nekariavo, tačiau kiekviena iš jų norėjo turėti didesnę įtaką pasaulyje nei kita. Sovietų Sąjunga norėjo paskleisti komunizmą visame pasaulyje. (Komunizmas - tai įsitikinimas, kad vyriausybė turi valdyti ekonomiką, kad visi būtų lygūs). Trumanas tikėjo politika, vadinama sulaikymo politika: JAV turėjo sulaikyti komunizmą ir neleisti jam plisti. Trumanas paskelbė Trumano doktriną, pagal kurią Jungtinės Valstijos turėtų skirti pinigų Turkijai ir Graikijai, kad jos būtų pakankamai stiprios ir galėtų apsiginti nuo komunizmo.

Trumanas nusiuntė Kongresui savo "Sąžiningą susitarimą". Jis buvo paremtas Ruzvelto "Naujuoju kursu". Pagal jį daugiau lėšų buvo skiriama švietimui, daugiau pinigų ūkininkams ir didesnis minimalus darbo užmokestis darbininkams. Darbo sąjungų lyderiai prašė jo didesnio darbo užmokesčio ir didesnių išmokų.

Po angliakasių streiko Trumanas liepė Vidaus reikalų departamentui perimti kasyklas. Nors Trumanas simpatizavo darbininkų klasei, kai įvyko didžiulis geležinkelio streikas, Trumanas manė, kad jis buvo neteisėtas. Jis taip pat manė, kad tai nesąžininga žmonių, kurie negalėjo nuvykti į darbą, nes geležinkeliai nevažiavo, atžvilgiu. Į tai jis reagavo grasindamas priversti streikininkus eiti į kariuomenę, jei jie negrįš į darbą.

Trumanas panaikino kariuomenės segregaciją ir leido juodaodžiams ir baltaodžiams kariauti kartu.

1948 m. Trumanas kandidatavo antrai prezidento kadencijai, varžydamasis su Tomu Diuviu (Thomas Dewey). Jis buvo pralaimėtojas ir visi manė, kad jis pralaimės. Rinkimų naktį "Chicago Tribune" išleido laikraštį su antrašte "Dewey nugalėjo Trumaną". Visų nuostabai rinkimus laimėjo Haris Trumanas.

Korėjos karas

1950 m. birželio 25 d. Šiaurės Korėja užpuolė Pietų Korėją. Kinija parėmė Šiaurės Korėją. Šiaurės Korėja norėjo į Pietų Korėją įvesti komunizmą.

JAV kariavo Korėjos kare, kad apgintų Pietų Korėją ir neleistų ten plisti komunizmui. Generolas Douglasas MacArthuras norėjo bombarduoti Kiniją. Trumanas manė, kad tai daryti per daug pavojinga, todėl atleido Makartūrą. Daugelis žmonių gerbė Makartūrą, todėl pyko ant Trumeno. Jis paskyrė Mathew B. Ridgeway generolu.

Kadencijos pabaigoje Hario Trumano reitingas buvo rekordiškai žemas. Jis buvo labai nepopuliarus, nes Korėjos kare žuvo tūkstančiai amerikiečių, jo vyriausybėje buvo vidutiniškai daug korupcijos, o žmonės daugelį Trumano darbuotojų kaltino komunizmu. Jis paliko postą 1953 m. sausio 20 d. Korėjos karas baigėsi maždaug po šešių mėnesių.

Laikui bėgant Trumano reputacija gerėjo. Dabar daugelis istorikų mano, kad Haris Trumanas buvo puikus prezidentas.

Hirošima po pirmosios atominės bombos smūgio

Kariai krauna pieną į lėktuvą, skrendantį į Vakarų Berlyną Berlyno oro pervežimo metu

Vėlesnis gyvenimas

Trumanas grįžo į Misūrį. Mirė 1972 m. gruodžio 26 d. Kanzaso mieste, Misūrio valstijoje, nuo plaučių uždegimo sukelto daugybinio organų nepakankamumo, sulaukęs 88 metų.