Haris S. Trumanas (1884 m. gegužės 8 d. – 1972 m. gruodžio 26 d.) buvo 33-iasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1945–1953). Jis tapo prezidentu 1945 m. balandžio 12 d., kai mirė prezidentas Franklinas D. Ruzveltas, ir perėmė šalies vadovavimą karo ir pokario iššūkių akivaizdoje.

Ankstyvas gyvenimas ir karjera

Haris S. Trumanas gimė Lamar (Misūris) provincijoje. Jaunystėje jis dirbo šeimos ūkyje ir įvairius laikinus darbus; vėliau ėmėsi verslo – kartu su žmona Bess Truman bandė vesti parduotuvę (haberdashery), kuri nesulaukė didelio pasisekimo. Pirmojo pasaulinio karo metu Trumanas tarnavo artilerijoje kaip pareigūnas; ši patirtis formavo jo požiūrį į karinius reikalus ir lyderystę.

Po karo Trumanas aktyviai įsitraukė į vietos politiką Misūryje. Jis išgarsėjo vadovaudamas Senato specialiajai komisijai, tiriusiai karo pramonės ir gynybos programų nuostolius – ši komisija (vadinta Truman Committee) padėjo jam įgyti nacionalinį pripažinimą. 1935 m. Trumanas buvo išrinktas į JAV Senatą ir dirbo iki 1945 m., kai tapo viceprezidentu F. D. Ruzvelto administracijoje.

Prezidentavimas ir pagrindiniai sprendimai

Prezidento poste Trumanas priėmė daugybę reikšmingų sprendimų tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. Būdamas prezidentu, Trumanas priėmė svarbius užsienio politikos sprendimus, tokius kaip atominio ginklo panaudojimas prieš Japoniją siekiant užbaigti Antrąjį pasaulinį karą, Europos (kuri buvo sugriauta per karą) atkūrimas, Šaltojo karo pradžia ir JAV įsitraukimas į Korėjos karą.

Užsienio politika

Po karo Trumanas dažnai vadovavosi principu, kad reikia užkirsti kelią komunizmo plitimui. 1947 m. jis paskelbė vadinamąją Trumano doktriną, kuria numatė politinę ir karinę pagalbą šalims, kovojančioms su komunistine ekspansija (ypač Graikijai ir Turkijai). 1948 m. buvo pradėta didžiulė ekonominė pagalba Europos atstatymui – Maršalo plano programa – kuri prisidėjo prie Vakarų Europos ekonomikos stabilizavimo.

Taip pat Trumano metu prasidėjo kiti svarbūs įvykiai: 1948–1949 m. Berlyno blokados metu Vakarų sąjungininkai organizavo Berlyno oro tilto, 1949 m. gimė NATO, o 1947–1949 m. priimti Nacionalinio saugumo akto pakeitimai pertvarkė JAV gynybą, įsteigė Centrinę žvalgybos valdybą (CIA) ir Nacionalinį saugumo tarybą (NSC).

Trumanas taip pat priėmė svarbius sprendimus Artimuosiuose Rytuose: 1948 m. jis greitai pripažino naujai sukurtą Izraelio valstybę, o vėliau jo administracija palaikė įvairias diplomatines iniciatyvas regionui stabilizuoti.

Vidaus politika

Vidaus politikoje Trumanas pasiūlė plataus užmojo reformų paketą, vadintą Fair Deal. Jame buvo numatyta išplėsti socialinę apsaugą, įvesti nacionalinį sveikatos draudimą, didinti minimalią algą, plėtoti viešąjį būstą ir paramą švietimui. Daugeliu punktų Kongresas nedrąsiai reagavo arba blokavo iniciatyvas, tačiau buvo pasiektas laimėjimas didinant minimalią algą ir plečiant socialinės apsaugos programas.

Žymi Trumano vidaus politika buvo ir rasinė lygybė kariuomenėje: 1948 m. jis pasirašė įsakymą nr. 9981, kuriuo pradėta desegregacija JAV ginkluotųjų pajėgų – tai buvo svarbus žingsnis JAV pilietinių teisių judėjimo kontekste.

Korėjos karas ir karinė politika

1950 m. prasidėjęs Korėjos karas privertė Trumaną reaguoti greitai: jis įsikišo vadovaudamasis Jungtinių Tautų mandatu ir pasiuntė amerikiečių pajėgas į Pietų Korėją. Karas tapo svarbia Šaltojo karo faze — Trumanas siekė sustabdyti komunizmo plitimą Azijoje. 1951 m. jis atleido generolą Douglasą MacArthurą dėl nesutarimų dėl karo strategijos ir viešų konfliktų su civiline vadovybe.

Rinkimai 1948 m. ir politinė padėtis

1948 m. Trumano perrinkimas tapo viena didžiausių XX a. politinių sensacijų: jis nugalėjo respublikoną Thomą E. Dewey ir kitus konkurentus, nepaisant daugumos prognozių. Legendinis laikraščio «Chicago Tribune» antraštės klaidingas pranešimas „Dewey defeats Truman“ tapo istoriniu pavyzdžiu, kaip skuboti spausdinimo sprendimai gali klaidinti viešąją nuomonę.

Vėlesnis gyvenimas ir palikimas

Baigęs kadenciją 1953 m., Trumanas grįžo į savo gimtąjį miestą Independence (Misūris), kur persikėlė į namus šalia Harry S. Truman Library & Museum. Per metus jo populiarumas svyravo, tačiau istorikai vėliau įvertino Trumano svarbą: jam priskiriamas aiškus pasiryžimas spręsti sudėtingas tarptautines krizes, ryžtas priimti sunkius sprendimus ir parama demokratinėms vertybėms pokario pasaulyje.

Haris S. Trumanas mirė 1972 m. gruodžio 26 d. ir palaidotas Independence mieste. Jo prezidentūra paliko ilgalaikį pėdsaką JAV užsienio politikos formavime, federalinės valdžios vaidmens plėtroje ir pilietinių teisių žingsniuose.