Hirosimos ir Nagasakio atominis bombardavimas

Hirosimos ir Nagasakio atominės bombos buvo branduolinės atakos prieš Japonijos imperiją Antrojo pasaulinio karo (Antrojo pasaulinio karo) metu. JungtinėsValstijos ir sąjungininkai kovojo prieš Japoniją ir pamažu laimėjo. Ant Japonijos buvo numesti du branduoliniai ginklai: vienas ant Hirosimos miesto, kitas - ant Nagasakio miesto. Generolai norėjo bombarduoti Kokurą, o ne Nagasakį, tačiau tą dieną virš Kokuros buvo per daug debesuota. JAV prezidentas Harry S. Trumanas įsakė surengti šias atakas 1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. Tai buvo netoli Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Atominės bombos buvo sukurtos vykdant Manheteno projektą. Buvo sukurtos dvi bombos. Pirmoji bomba buvo pavadinta "Mažasis berniukas" ir turėjo būti numesta ant Hirosimos, o antroji - "Storas žmogus" ir turėjo būti numesta ant Nagasakio. Branduolinės bombos yra daug galingesnės už kitas bombas. Apytikslis žuvusiųjų skaičius nurodytas priešais esančiame infobokse. Praėjus šešioms dienoms po sprogimo virš Nagasakio ir sovietams įsiveržus į Mandžukuo, rugpjūčio 15 d. Japonija pasidavė Sąjungininkams. Rugsėjo 2 d. Japonija pasirašė kapituliacijos dokumentą. Taip oficialiai baigėsi Ramiojo vandenyno karas ir Antrasis pasaulinis karas.

Hirosima ir Nagasakis buvo pasirinkti dėl kelių priežasčių. Pirma, abu miestai buvo netinkami bombardavimui ugnimi, daugiausia dėl upių deltų, kurios neleido labai efektyviai panaudoti ugnies liepsnų. Antra, abiejuose miestuose buvo reljefas, kuriame buvo galima gerai išmatuoti branduolinių bombų padarytą žalą. Trečia, abiejuose miestuose buvo strategiškai svarbus personalas ir įrenginiai: Hirošimoje buvo 2-osios generalinės armijos ir 5-osios divizijos vadavietė, kurioje buvo dislokuota 40 000 japonų kovotojų, o Nagasakyje buvo dvi didelės "Mitsubishi" ginkluotės gamyklos ir daug kitų vidutinių ir mažų dirbtuvių bei gamyklų, aprūpinančių Japonijos karo mašiną gyvybiškai svarbiais karo komponentais. [Tai abejotinas tikslumas, nes vienas iš lėktuvo, skridusio per Nagasakio puolimą, įgulos narių savo interviu Studso Terkelio žodinės istorijos antologijoje "Gerasis karas" teigia, kad Nagasakis buvo antrinis taikinys, subombarduotas, nes oro sąlygos nepadėjo bombarduoti kito miesto - pirmojo numatyto taikinio]. Abiejuose miestuose, kaip ir kituose Japonijos miestuose, šie taikiniai buvo sumaišyti su civiliais namais, mokyklomis ir šventyklomis. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad mažiausiai 54 % žuvusiųjų Hirošimoje buvo kovotojai ir vergai darbininkai, o Nagasakyje 72 % žuvusiųjų buvo karo pramonės darbuotojai ir vergai darbininkai, tačiau šie skaičiai įvairiose vietose sumaišyti su kareiviais, pavergtais karo belaisviais ir japonų okupacijos aukomis ir nebūtinai atitinka tai, kas žinoma apie bendrą miestų gyventojų skaičių ir bendras aukas

Daugelis teigia, kad atominės bombos ilgainiui išgelbėjo daug gyvybių, nes užkirto kelią invazijai į Japoniją. Tačiau daugelis kitų pabrėžia, kad Japonija neteko didžiulės dalies maisto išteklių ir didžiosios dalies savo laivyno. Daugelis šių žmonių mano, kad Japonijai galėjo pritrūkti jėgų didelėms kovoms vykdyti. Ypač daug JAV karo vadų 1945 m. ir iškart po to padarė pareiškimus, kad, jų nuomone, Japonija buvo faktiškai nugalėta prieš numetant bombą. Prieš bombas Japonija norėjo pasiduoti su sąlyga, kad jos vadovai turės likti vadovauti. Amerika sakė, kad Japonijos imperatoriaus vadovas gali likti valdžioje, tačiau japonai turi vykdyti įsakymus iš Japonijoje dislokuotų amerikiečių karių, todėl Japonija tapo okupuota teritorija. Per pilną mūšį Japonijoje būtų žuvę daugiau žmonių. Kai kurie pateikia skirtingus spėjimus apie invazijos ir atominių bombų aukų skaičių ir teigia, kad bombardavimai nebuvo būtini. Žmonės vis dar dėl to ginčijasi. Nuo 1945 m. rugpjūčio 9 d. joks branduolinis ginklas niekada nebuvo panaudotas mūšyje.

Sprendimas panaudoti branduolinį ginklą prieš Japoniją buvo priimtas atlikus analizę, kuri parodė, kad sąjungininkų pajėgoms užpuolus Japoniją žūtų daugiau kaip milijonas žmonių - abiejų tautų kovotojų ir civilių gyventojų. Nors branduoliniai bombardavimai buvo šokiruojantys ir beprecedentiai, iš tikrųjų jie buvo menkesni, palyginti su 1945 m. kovo 9-10 d. įvykdyta operacija "Meetinghouse", kurios metu per vieną naktį žuvo 100 000 civilių gyventojų ir buvo sunaikinta 16 kvadratinių mylių. Jei ne branduoliniai ginklai, JAV būtų griebusis Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo, kuris būtų padaręs panašią žalą, tačiau nebūtų sukėlęs tokio šoko, kokį sukelia branduoliniai ginklai. Nieko nedaryti arba laukti, kol pasiduos, nebuvo galima, nes Japonijos imperijos teritorijose kiekvieną mėnesį mirdavo šimtai tūkstančių kovotojų, civilių ir karo belaisvių.

Iš dalies dėl atominių bombardavimų Japonija po karo priėmė Tris nebranduolinius principus. Šiuose principuose teigiama, kad Japonija negali kurti branduolinių ginklų ar bandyti jų įsigyti.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kaip vadinosi du branduoliniai ginklai?

K: Kada Japonija oficialiai kapituliavo?

K: Kas paskatino Japoniją pasiduoti?

K: Kodėl Hirosima ir Nagasakis buvo pasirinkti bombardavimui?

Klausimas: Kas prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui parašė laišką apie atominę bombą?

K: Kiek žmonių žuvo per operaciją "Meetinghouse Firebombing of Tokyo"?

Paieška pagal raidę