Hirosimos ir Nagasakio atominiai bombardavimai (1945) — faktai ir pasekmės

Hirosimos ir Nagasakio atominiai bombardavimai 1945 — išsamūs faktai, tragedija, techninės detalės ir ilgalaikės pasekmės: istorija, aukos, skaičiai ir analizė.

Hirosimos ir Nagasakio atominės bombos buvo branduolinės atakos prieš Japonijos imperiją Antrojo pasaulinio karo metu. JungtinėsValstijos ir sąjungininkai kovojo prieš Japoniją ir pamažu laimėjo. Ant Japonijos buvo numesti du branduoliniai ginklai: vienas ant Hirosimos miesto, kitas – ant Nagasakio miesto. JAV prezidentas Harry S. Trumanas įsakė surengti šias atakas 1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. Tai vyko netoli Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Istorinis ir technologinis fonas

Branduolinės bombos buvo sukurtos vykdant Manheteno projektą, JAV vadovaujamą konfidencialų mokslinį ir karinės industrijos programą. Buvo sukurti du skirtingi įtaisai: urano šaudymo tipo bomba „Mažasis berniukas“ (angl. Little Boy) ir plutonio implozijos tipo bomba „Storas žmogus“ (angl. Fat Man). „Mažasis berniukas“ buvo numestas ant Hirosimos, „Storas žmogus“ – ant Nagasakio.

Bombų techninės charakteristikos ir numetimo lėktuvai

• Mažasis berniukas: urano-235 šaudymo konstrukcija, sprogimo galia maždaug 15 kilotonų; numestas 1945-08-06 lėktuvo „Enola Gay“.
• Storas žmogus: plutonio implozijos tipo bomba, sprogimo galia maždaug 20–22 kilotonų; numestas 1945-08-09 lėktuvu „Bockscar“.

Taikinių pasirinkimas ir numetimo aplinkybės

Hirosima ir Nagasakis buvo pasirinkti dėl kelių priežasčių: jie turėjo strateginę reikšmę (karinės vadovybės, gamyklos), buvo pakankamai dideli ir turėjo reljefą, palengvinantį sprogimo poveikio matavimą. Taip pat Hirosima ir Nagasakis buvo miestuose, kuriuos nebuvo lengva sunaikinti įprastais ugnies bombardavimais dėl upių deltų ir miesto struktūros.

Planuojant antrą ataką, pirminiu Nagasakio taikiniu buvo Kokura, tačiau tą dieną virš Kokuros buvo stipriai debesuota ir matomumas buvo sumažintas, todėl lėktuvas persikreipė į antrinį taikinį – Nagasakią. Tokios meteorologinės sąlygos ir laikiniai nukrypimai turėjo lemiamą reikšmę bombos nukrypimui nuo pirminio plano.

Atakos eiga ir Japonijos kapituliacija

Rugpjūčio 6 d. Hirosimoje buvo numesta „Mažasis berniukas“, o rugpjūčio 9 d. – „Storas žmogus“ Nagasakyje. Tų pačių dienų ar net artimiausiomis dienomis sovietų pajėgos įsiveržė į Mandžiūriją (Mandžukuo), – tai papildomai sustiprino Japonijos strateginę padėtį. Po šių įvykių Japonijos vyriausybė 1945 m. rugpjūčio 15 d. paskelbė priimanti Sąjungininkų kapituliacijos sąlygas; oficialus kapituliacijos aktas pasirašytas 1945 m. rugsėjo 2 d., taip baigiant Ramiojo vandenyno karą ir Antrąjį pasaulinį karą.

Aukos ir sveikatos pasekmės

Tikslių aukų skaičiai nėra vienareikšmiški ir labai priklauso nuo to, kuriuo laikotarpiu skaičiuojama. Dažniausiai cituojami skaičiai yra:

• Hirosima: daugelyje šaltinių nurodoma, kad iki 1945 m. pabaigos žuvo apie 100–140 tūkst. žmonių (įskaitant tuos, kurie mirė nuo sužeidimų ir spindulinės ligos vėliau).
• Nagasaki: iki 1945 m. pabaigos žuvo apie 40–80 tūkst. žmonių.

Poveikis buvo trijų pagrindinių tipų: sprogimo šoko ir ugnies sukeltos traumos, terminės (nudegimai) žalos bei jonizuojančiosios spinduliuotės su ūmiomis ir ilgalaikėmis pasekmėmis (ūminė spindulinė liga, vėlesnis navikų padidėjimas, reprodukcinės ir kitos sveikatos problemos). Ilgalaikiai radiaciniai padariniai (pvz., kai kurių vėžio formų dažnio padidėjimas) buvo ir tebėra tiriami; hibakuša (atsižymėjusieji patyrę sprogimus) ir jų palikuonys susidūrė su sveikatos, socialinėmis ir ekonominėmis problemomis bei stigmatizacija.

Konfliktas dėl būtinybės ir militarinės logikos

Yra nuomonių skirtumų dėl to, ar atominių bombų panaudojimas buvo būtinas. Kai kurie istorikai ir karininkai teigia, kad bombardavimai sutrumpino karą ir išgelbėjo gyvybes (ypač vengiant didelės sausumos invazijos į Japoniją, kuriai buvo prognozuojami didžiuliai civilių ir karių nuostoliai). Kiti pabrėžia, kad Japonija jau buvo labai išsekusi dėl blokadų, maisto trūkumo, intensyvių oro antskrydžių ir patyrė morales sutrikimus, todėl kapituliacija galėjo būti pasiekta be branduolinio smūgio.

1945 m. kovo 9–10 d. įvykdyta operacija "Meetinghouse" – Tokijo ugnies bombardavimas – nusinešė apie 100 000 civilių gyvybių per vieną naktį ir parodė, kad tradiciniai ugnies reidai taip pat gali sukelti masines civilines aukas. Vis dėlto branduolinės atakos sukėlė ne tik didžiulį mirtinų aukų skaičių, bet ir ilgalaikį radiacinį poveikį bei tarptautinį politinį šoką.

Teisinės, politinės ir kultūrinės pasekmės

Po karo Japonija buvo okupuota Sąjungininkų pajėgų. Iš dalies dėl atominio smūgio ir platesnių karinių bei moralinių pasekmių, Japonija po karo priėmė vadinamuosius Trijų nebranduolinių principų principus (deklaruotus 1967 m.): Japonija nevartos, nesigamins ir neleis laikytis branduolinių ginklų savo teritorijoje. Šie principai vėliau tapo svarbia Japonijos politikos dalimi ir prisidėjo prie jos vaidmens kaip skatinančios denuklearizaciją tarptautinėje arenoje.

Tarptautiniu mastu Hirosimos ir Nagasakio bombardavimai paskatino energetikos ir saugumo diskusijas, prisidėjo prie branduolinio ginklo plėtros politikos, vėliau – prie tarptautinių ginklų ribojimo sutarčių kūrimo. Iki šiol jokia kita valstybė nenukreipė branduolinio ginklo karo veiksme nuo 1945 m. rugpjūčio 9 d.

Atmintis, atstatymas ir humanitarinės iniciatyvos

Hirosima ir Nagasaki tapo pasaulinio atminimo simboliais. Abu miestai įsteigė memorialus ir muziejus, skirtus aukoms pagerbti ir branduolinio karo pavojams priminti. Daug hibakuša organizacijų dirba siekdamos medicininės pagalbos, kompensacijų ir viešo informavimo apie radiacijos padarinius. Tarptautinės taikos ir nebranduolinių iniciatyvos dažnai remiasi šiais istorijos įvykiais kaip argumentu už branduolinio ginklo prevenciją.

Išvados

Hirosimos ir Nagasakio bombardavimai 1945 m. – vieni reikšmingiausių XX a. karinių ir moralinių įvykių. Jie pakeitė karo supratimą, sukėlė milžiniškas humanitarines pasekmes ir paskatino pasaulinę diskusiją apie branduolinį saugumą, tarptautinę teisę ir etikos normas. Daug svarbių faktų, skaičių ir vertinimų vis dar ginčijami tarp istorikų, todėl svarbu vertinti šiuos įvykius naudojantis patikimais šaltiniais ir pripažįstant aukų bei paliestų bendruomenių žmogiškąją dimensiją.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kaip vadinosi du branduoliniai ginklai?

K: Kada Japonija oficialiai kapituliavo?

K: Kas paskatino Japoniją pasiduoti?

K: Kodėl Hirosima ir Nagasakis buvo pasirinkti bombardavimui?

Klausimas: Kas prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui parašė laišką apie atominę bombą?

K: Kiek žmonių žuvo per operaciją "Meetinghouse Firebombing of Tokyo"?

Paieška pagal raidę