Branduolinis karas – kas tai: apibrėžimas, istorija ir pasekmės

Branduolinis karas: apibrėžimas, Hirosimos istorija ir grėsmingos pasekmės žmonijai bei pasaulinei geopolitikai.

Branduolinis karas - tai karas, kuriame šalys kovoja naudodamos branduolinius ginklus. Kadangi branduoliniai ginklai yra labai galingi ir gali sukelti destrukciją visame pasaulyje, branduolinio karo galimybė daro didelę įtaką tarptautinei politikai.

Iki šiol per karą buvo panaudoti du branduoliniai ginklai. Jie buvo panaudoti per Hirosimos ir Nagasakio atominius bombardavimus, per kuriuos žuvo apie 120 000 žmonių. Vėlesniais metais buvo pagaminta tūkstančiai daug galingesnių bombų. Jos dar nebuvo panaudotos kare.

Apibrėžimas ir pagrindinės savybės

Branduolinis karas — konfliktas, kuriame viena ar kelios šalys naudoja branduolinius užtaisus, dažnai masinį naikinimą sukeliantį arsenalą. Tokio karo požymiai:

• plačios sprogdinimo zonos ir milžiniškas tiesioginis sunaikinimas;
• jonizuojančios spinduliuotės ir akutinis radiacinis poveikis žmonėms, gyvūnijai ir augalijai;
• radionuklidinis nusėdimas (fallout), ilgalaikis dirvožemio ir vandens užterštumas;
• galimas klimato poveikis (t. y. „branduolinis žiemos“ efektas) ir pasaulinė maisto krizė;
• glaudžiai susijusi humanitarinė, socialinė ir ekonominė krizė.

Istorija ir vystymasis

Branduolinių ginklų era prasidėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai 1945 m. JAV panaudojo užtaisus Hirosimoje ir Nagasakyje. Nuo to laiko prasidėjo intensyvus ginklų kūrimas ir testavimas, vadinamas atominės bei branduolinės eros ginklavimosi varžybomis. Per Šaltąjį karą dvi supervalstybės sukūrė milžiniškus arsenalo kiekius, taip gimė doktrina apie atgrasymą ir abipusį užtikrintą sunaikinimą (MAD).

Vėliau daugelis šalių vykdė branduolinių bandymų, kurie turėjo didelį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Tarptautinė bendruomenė reagavo pasirašydama sutartis, siekdama riboti plitimą ir bandymus (pvz., NPT, CTBT, START — sutartys su skirtingais nustatymais), tačiau visiškas išsivadavimas nuo branduolinių ginklų dar nėra pasiektas.

Pasekmės žmonėms ir aplinkai

Branduolinio sprogimo padariniai yra kelių rūšių ir vystosi skirtingais laikotarpiais:

• Tiesioginės pasekmės: sprogimo banga, ugnis ir aukšta temperatūra, kuri sunaikina pastatus ir sužeidžia žmones akimirksniu;
• Radiacinis poveikis: akutinė spinduliuotės liga, ilgalaikiai padariniai — vėžys, genetinės anomalijos ir užterštumas aplinkoje;
• Fallout: radioaktyvios dalelės nusėda didelėse teritorijose, užteršdamos maistą, vandenį ir dirvožemį;
• Ekoniminės ir socialinės pasekmės: infrastruktūros griūtis, sveikatos sistemos žlugimas, masinės migracijos, socialinis chaosas;
• Klimatinis poveikis: didelių miškų ir miesto gaisrų dūmai gali pakilti į stratosferą, blokuoti saulės šviesą ir sumažinti temperatūrą — tai „branduolinė žiema“, kuri gali sukelti pasaulinį derliaus žlugimą ir bado krizę.

Strategija, atgrasymas ir rizika

Branduolinių ginklų turėjimas ir doktrinos (pvz., pirmojo smūgio, antrinio atsako) formuoja tarptautinę politiką. Atgrasymas (deterrence) remiasi idėja, kad branduolinis smūgis prieš branduolines valstybes atneštų abipusį sunaikinimą, todėl šalys vengia tiesioginio konflikto. Tačiau egzistuoja ryškios rizikos:

• atsitiktinis paleidimas ar klaidinga žvalgybos informacija;
• eskalacija iš konvencinio konflikto į branduolinį;
• teroristinės organizacijos, siekiančios gauti branduolines ar radiologines priemones;
• kibernetinės atakos, galinčios paveikti valdymo sistemų saugumą;
• žmogiškos klaidos ir komunikacijos sutrikimai, ypač per krizę.

Tarptautiniai mechanizmai ir prevencijos priemonės

Siekiant sumažinti branduolinio konflikto tikimybę, veikia keli instrumentai:

• Sutartys ir kontrolė: daugšalės sutartys, ribojančios ginklų skaičių ir bandymus, bei tarptautinės priežiūros organizacijos;
• Neplatinimo režimas: valstybių įsipareigojimai nedalinti branduolinio ginklų technologijų ir mažinti arsenalus;
• Diplomatija ir krizės valdymas: karinės deeskalacijos kanalai, tiesioginės komunikacijos linijos tarp valstybių, tarpininkavimas;
• Vietos ir tarptautiniai saugumo mechanizmai: perkėlimo (de-alerting), patikros ir verifikacijos priemonės, saugios branduolinių objektų prižiūra;
• Viešosios sveikatos ir civilinės apsaugos planai: evakuacijos, informacijos sklaida, medicininė pagalba radiacinio incidento atveju.

Kas toliau — mažinimo ir atsakomybės klausimai

Visuomenės, ekspertų ir valstybių diskusijos tęsiasi: kaip sumažinti branduolinio karo riziką ir kartu užtikrinti saugumą. Pagrindiniai keliai:

• toliau derėtis dėl ginklų mažinimo ir tikrintinumo mechanizmų;
• stiprinti neplatinimo režimą ir užkirsti kelią technologijų plitimui;
• plėtoti humanitarines priemones, pasirengimą ir tarptautinį bendradarbiavimą avarijų atvejais;
• skatinti diplomatiją tarp įtampą turinčių šalių ir skatinti konfidencialumo bei rizikos valdymo mechanizmus.

Santrauka: Branduolinis karas nėra tik viena didelė katastrofa — tai kompleksinė grėsmė, kuri gali sukelti platesnes humanitarines, ekologines ir ekonomines pasekmes visame pasaulyje. Todėl prevencija, tarptautinis bendradarbiavimas ir nuolatinis dėmesys ginklų kontrolei bei krizių valdymui yra esminiai siekiant sumažinti tokios tragedijos tikimybę.

Paieška pagal raidę