Branduolinis karas
Branduolinis karas - tai karas, kuriame šalys kovoja naudodamos branduolinius ginklus. Kadangi branduoliniai ginklai yra labai galingi ir gali sukelti destrukciją visame pasaulyje, branduolinio karo galimybė daro didelę įtaką tarptautinei politikai.
Iki šiol per karą buvo panaudoti du branduoliniai ginklai. Jie buvo panaudoti per Hirosimos ir Nagasakio atominius bombardavimus, per kuriuos žuvo apie 120 000 žmonių. Vėlesniais metais buvo pagaminta tūkstančiai daug galingesnių bombų. Jos dar nebuvo panaudotos kare.
Atominės bombos grybo debesis virš Nagasakio 1945 m. rugpjūčio 9 d.
Istorija
Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinės Valstijos, padedamos Kanados ir Didžiosios Britanijos, išrado branduolines bombas, kad padėtų sustabdyti karą. Dėl Hirosimos ir Nagasakio sunaikinimo ir sovietų invazijos į Mandžiūriją Japonija pasidavė. Tai tebėra vieninteliai branduoliniai ginklai, kurie kada nors buvo panaudoti karui malšinti. Tuo metu tik Jungtinės Valstijos turėjo technologiją, reikalingą bombai pagaminti, tačiau po kelerių metų ją sukūrė ir Sovietų Sąjunga. Naujajame Šaltajame kare Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga buvo priešai ir kiekviena iš jų turėjo daug branduolinių ginklų, tačiau nedrįso jų panaudoti viena prieš kitą nei tiesiogiai, nei puldamos kitos šalies sąjungininkus. Kadangi bet kuri šalis galėjo būti visiškai sunaikinta kitos šalies ginklais, branduolinis karas nebegalėjo apsiriboti tik vienos ar dviejų bombų panaudojimu; jei viena pusė kur nors jas panaudotų, kita šalis pultų savo branduoliniais ginklais, ir kovos beveik neabejotinai taptų didesnės. Tokia situacija imta vadinti "teroro pusiausvyra", arba abipusiai užtikrintu sunaikinimu, ir užkirto kelią konfliktams tarp dviejų supervalstybių, kad jie nevirstų trečiuoju pasauliniu karu.
Pasibaigus komunistų valdymui Rusijoje ir Rytų Europoje, įtampa tarp Amerikos ir Rusijos sumažėjo, o karo tikimybė tapo mažesnė. Tačiau šiandien daugiau nerimo kelia branduolinių ginklų platinimas. Tarp pasaulio šalių, kurios jau turi savo bombas, yra Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Izraelis, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja; kadangi visos technologijos tampa vis pigesnės ir lengviau įsigyjamos bei naudojamos, baiminamasi, kad branduoliniai ginklai gali tapti prieinami šalims, kurių vyriausybės yra nestabilios. Taip pat yra tikimybė, kad teroristai gali užgrobti ar pasigaminti branduolinį ginklą ir jį panaudoti.
Branduolinis karas grožinėje literatūroje
Nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos rašytojai, filmų kūrėjai ir dailininkai kūrė grožinės literatūros kūrinius, kuriuose įsivaizdavo, kaip galėtų įvykti branduolinis karas ir koks būtų gyvenimas po jo. Dauguma jų vaizduoja visuotinę žūtį ir sunaikinimą, niūrų pasaulį po armagedono, kuriame keli išgyvenusieji stengiasi gyventi be elektros, vaistų ir maisto. Kai kurie įsivaizduoja visišką civilizacijos žlugimą ir primityvių visuomenių vystymąsi, o praeities pasaulis tampa užmirštas.
