Artilerija: apibrėžimas, tipai, naudojimas ir taktikos

Artilerija: išsamus ginklų, tipų, naudojimo ir taktikos vadovas — nuo patrankų ir haubicų iki priešlėktuvinės gynybos, stebėjimo bei modernių raketų ir minų sistemų.

Artilerija - tai žodis, reiškiantis didelius kariuomenėje naudojamus ginklus, pavyzdžiui, patrankas ir haubicas. Tokie ginklai naudojami šaudyti į tolimus taikinius. Artilerija dažnai naudojama siekiant sustabdyti priešo karių judėjimą, bombarduoti tranšėjas ir pastatus, kuriuose yra priešų, taip pat remti draugiškus dalinius. Yra daug įvairių sistemų, kurios vadinamos artilerija: jos gali šaudyti sviediniais arba raketomis. Naujesnės sistemos gali net numesti minas dideliame plote, kad teritorija taptų neperžengiama. Priešlėktuvinis karas apima artilerijos naudojimą kovai su lėktuvais ir kitais orlaiviais. Artilerija yra galingas, bet sudėtingas karo elementas — jos efektyvumui reikalinga gera žvalgyba, logistika ir koordinacija.

Tipai

• Patrankos (galingi tiesioginio šaudymo pabūklai) – skirtos šaudyti plieniniais arba šratais ilgesniu nuotoliu ir dažnai naudojamos priešo linijoms naikinti.
• Haubicos (howitzers) – turi trumpesnį vamzdį ir leidžia šaudyti aukštesniu balistiniu kampu, todėl tinka šaudyti per kliūtis ir į užslėptus taikinius.
• Mortyros – trumpesnio nuotolio, didelio kampo artilerija, tinkama rikiuotėms užnugaryje ir užstatytoms zonoms.
• Reaktyvinė artilerija (MLRS) – daugkartinio paleidimo raketų sistemos, skirtos apimti dideles teritorijas greitai atsitiktiniais arba sisteminiais šūviais.
• Pakrančių ir laivų artilerija – naudojama jūroje arba pakrantės gynyboje.
• Priešlėktuvinė artilerija – specializuotos pabūklų ir raketų sistemos kovai su orlaiviais.
• Savarankiškos (self-propelled) ir tempiamos (towed) sistemos – mobilumas ir apsauga priklauso nuo platformos tipo.

Naudojimas ir užduotys

Artilerija atlieka kelias pagrindines užduotis: priešo pozicijų sunaikinimą, lauko kelių ir tiltų neutralizavimą, priešo sankaupų ir amunicijos saugyklų naikymą, kelio blokavimą bei draugiškų pajėgų ugnies paramą. Ji taip pat naudojama priešo judėjimo sulėtinti arba išorinėms pajėgoms užkirsti kelią. Artilerija gali vykdyti:

• Ugnies apribojimą (interdiction) – užkirsti kelią priešo rezervų judėjimui;
• Ugnies palaikymą – suteikti stabilią ugnies paramą pėstininkams ir tankams;
• Sprogstamosios arba neliečiamų zonų (area denial) užtikrinimą, įmetant minas ar vykdant intensyvų šaudymą;
• Priešlėktuvinę gynybą, naikinti priešo orlaivius ar slopinti jų veiklą.

Taktika ir koordinacija

Tie, kurie šaudo iš artilerijos pabūklų, vadinami šauliais arba artileristais. Dažniausiai priešo pozicijas nurodo vadinamasis stebėtojas arba šūvio stebėtojas, nes artilerija dažnai šaudo toliau, nei mato artileristai. Stebėtojai gali būti ant žemės, iš lėktuvų, sraigtasparnių, bepiločių orlaivių arba naudojant radarus ir termovizorius. Artileristai neprivalo matyti priešo, kad galėtų jam pakenkti — pakanka tikslių koordinačių ir korekcijų.

Dažniausios ugnies taktikos formos:

• Bariada (barrage) – intensyvus šaudymas išdėstant ugnį tam tikroje zonoje;
• Kreipiamas barjeras (creeping barrage) – ugnis, kuris palaipsniui „judina“ zoną į priekį, kad apsaugotų judančias pėstininkų dalis;
• Ugnies palaikymas „shoot-and-scoot“ – greitas šūvis ir atsitraukimas siekiant išvengti priešakainio šaudymo;
• Kryžminė ugnis ir neutralizacija – koordinuotas šaudymas iš kelių padalinių priešininko padėties sunaikinimui;
• Kontrbaterinė kova – stebėjimas ir puolimas prieš priešingos artilerijos pozicijas naudojant radarus ir žvalgybą.

Šiuolaikinės tendencijos ir technologijos

Per pastaruosius dešimtmečius artilerija tapo tikslesnė ir labiau tinkama tinklo centrinei kovai. Svarbiausios naujovės:

• Tiksliosios vadinamosios „smūginės“ kulkos – GPS arba lazeriu valdomi sviediniai sumažina šonines nuokrypas ir mažina civilinių aukų riziką;
• Automatizuotos ugnies valdymo sistemos – leidžia greičiau aptikti tikslus, apskaičiuoti korekcijas ir sunaikinti taikinius;
• Bepiločiai orlaiviai ir žvalgyba – realiu laiku teikia vaizdą ir korekcijas stebėtojams;
• Reaktyvinės raketų sistemos suteikia galimybę greitai veikti dideliu atstumu ir apimti plataus ploto taikinius.

Logistika ir sauga

Artilerija yra labai priklausoma nuo logistikos: amunicijos tiekimo, kuro, priežiūros ir mobilumo. Kiekvienas artilerijos būrys turi užtikrinti saugią amunicijos sandėliavimo praktiką ir laikytis ugnies saugos procedūrų. Dėl didelės gaisro galios būtina atsižvelgti į civilių saugumą bei tarptautines karo teisės taisykles.

Kovos su artilerija priemonės

Priešininkai naudoja įvairias priemones artilerijai neutralizuoti: kontrbaterinius radarus, elektroninį trukdymą, dronus priešo žvalgybai nustatyti, greitą mobilumą ir išsklaidymą, priešininko ugnies zonų neutralizavimą oro pajėgomis. Efektyviai kovoti su artilerija — tai derinti žvalgybą, greitą reagavimą ir koordinuotus veiksmus.

Teisiniai ir etiniai aspektai

Artilerijos panaudojimas karo metu reguliuojamas tarptautinės humanitarinės teisės principais: proporcingumo, discriminacijos (atskirti karinius taikinius nuo civilių) ir atsargumo. Dėl plataus poveikio zonos teisė ir etika reikalauja kruopštaus planavimo ir patikimų žvalgybos duomenų prieš vykdant ugnį gyvenamose vietovėse.

Santrauka: artilerija yra esminė karinės galios dalis — ji suteikia didelį ugnies pranašumą, bet reikalauja geros žvalgybos, logistikos, koordinacijos ir atsakingo naudojimo. Tinkamai panaudota, artilerija gali lemti kovos lauko rezultatą; netinkamai — sukelti didelių civilinių nuostolių ir strateginių problemų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra artilerija?

K: Kokie yra kai kurie artilerijos panaudojimo būdai?

K: Kokių rūšių ginklai laikomi artilerija?

K: Kas yra priešlėktuvinis karas?

K: Kaip vadinami tie, kurie valdo artilerijos pabūklus?

K: Kodėl naudojant artileriją gali prireikti stebėtojo?

K: Ar artilerijos įgulai būtina matyti priešą, kad galėtų jam pakenkti?

Paieška pagal raidę