Šaunamasis ginklas
Pistoletas (dar vadinamas šaunamuoju ginklu) - tai ginklas, naudojamas šaudyti vienu ar keliais metaliniais sviediniais, vadinamais kulkomis. Manoma, kad iš medžio ar bambuko pagaminti ginklai buvo išrasti Kinijoje apie 1000 m. po Kr. Per kelis kitus šimtmečius jie paplito kitose Azijos dalyse ir Europoje, kur buvo gaminami iš metalo. Ginklai iš esmės pakeitė katapultas ir lankus bei strėles, kai jie tapo pakankamai stiprūs, kad galėtų pasiekti didesnį atstumą ir nužudyti. Jų būna įvairių dydžių. Kai kurie yra pakankamai maži, kad būtų galima laikyti vienoje rankoje. Kiti yra pakankamai dideli, kad nuskandintų karo laivą.
Kariniame žargone žodis "šaunamasis ginklas" vartojamas kalbant apie karių nešiojamus ginklus. Dauguma jų yra pistoletai arba šautuvai. Ginklai, kurie yra pakankamai maži, kad juos galėtų nešiotis ir naudoti vienas žmogus, turi tas pačias pagrindines dalis: nuleistuką, vamzdį ir rankeną arba užtaisą. Ginklo gaidukas spaudžiamas pirštu, kad būtų paleistas ginklas ir iššauta kulka. Ginklo vamzdis nukreipia kulką, kuri skrenda į taikinį. Rankeną laiko šaulio ranka. Pistoletai gali būti labai veiksmingi ginklai. Jų kulkos skrieja greičiau nei strėlė ar ietis. Dėl didelės kinetinės energijos jos yra mirtinesnės. Jie taip pat šaudo didesniais atstumais. Kulkos paprastai yra nesprogstantys metalo gabalai.
JAV karys šaudo iš M-4 šautuvo. Kulkos apvalkalas (atsiskyrusi galinė kulkos dalis) išskrieja iš
Pusiau automatinis pistoletas
Kasetės
Šiuolaikinė kulka yra priekinė šovinio arba šovinio dalis. Šovinį sudaro kulka, sviedinys ir užtaisas. Jie supakuoti metalinėje, popierinėje arba plastikinėje dėtuvėje, kurios dydis tiksliai atitinka naudojamo šaunamojo ginklo kamerą. Kai pataikoma į užpakalinę dėtuvės dalį (kurioje yra užtaisas), sprogimas šovinio galinėje dalyje uždega sviedinį. Kontroliuojamas sprogimas išstumia kulką iš šovinio. Šoviniai į įvairių rūšių ginklus įkraunami skirtingais būdais. Šoviniai gali būti įkraunami tiesiai į šaunamąjį ginklą į šovinio kamerą. Arba, dažniau, į apkabą, žurnalą ar kitą kulkų talpyklą, kuri įdedama į šaunamąjį ginklą. Rankiniai ginklai, vadinamieji revolveriai, turi cilindrą su skylutėmis, į kurį įkraunami šoviniai. Šiuolaikiniai pistoletai, vadinami pistoletais, yra rankiniai ginklai, į kuriuos įkraunamas žurnalas.
Karinis naudojimas
Ginklai kariuomenėse naudojami maždaug nuo XIV a. Iki 1350 m. buvo naudojami ilgavamzdžiai šautuvai, vadinami muškietomis, kuriuos galėjo nešiotis ir naudoti vienas žmogus. Svarbiu Europos kariuomenių ginklu jie tapo apie 1600-uosius.
Šiuolaikiniai kariškiai žodį "pistoletas" vartoja didesniems artilerijos pabūklams, kuriems reikia kelių žmonių ir kurie šaudo dideliais šaudmenimis. Pavyzdžiui, karo laivų ir tankų ginklai vadinami "gunomis". Jie gali būti "bokštelyje" (besisukančioje bazėje). Dideli ginklai paprastai šaudo artilerijos sviediniais, kurie sprogsta nuo smūgio.
Beveik kiekvienoje šalyje šaunamieji ginklai yra pagrindiniai kariuomenėse naudojami ginklai. Šiuolaikinėse kariuomenėse kiekvienas karys turi bent vieną šaunamąjį ginklą kaip standartinę įrangą. Kariai mokomi naudotis šaunamaisiais ginklais, prižiūrėti juos švarius ir paruoštus naudoti.
Sovietinis AK-47 - plačiai naudojamas karinis automatas
Naudojimas sportui
Šaudymas - tai varžybų sporto šaka, kurioje išbandomas tikslumas ir greitis. Naudojami įvairių rūšių ginklai, pavyzdžiui, pistoletai, revolveriai, šautuvai, šautuvai ir pneumatiniai šautuvai. Šaudymo sporto šakos skirstomos pagal šaunamojo ginklo tipą, taikinius ir atstumus, kuriais šaudoma į taikinius. Šaudymas į taikinius yra olimpinė sporto šaka.
Nuo pat pirmųjų žmonių medžioklė tapo gyvenimo būdu. Tai buvo ir kai kur vis dar yra svarbiausias išgyvenimo būdas. Žmonija nuo kitų gyvūnų skiriasi tuo, kad naudoja įrankius. Mažiausiai prieš 2 mln. metų žmogus išmoko medžioti gyvūnus dėl mėsos. Jie išmoko pasigaminti ir naudoti ietis ir kirvius. Lankai ir strėlės buvo naudojami mažiausiai prieš 71 000 metų. Šiuolaikinėje medžioklėje vis dar naudojami primityvesni įrankiai. Tačiau daugelis natūrinių medžiotojų prisitaikė naudoti šiuolaikinius šaunamuosius ginklus. Šiuolaikinėse šalyse medžioklė vis dar leidžiama, tačiau ji laikoma sportu. Medžioklė gali būti naudojama daugelio gyvūnų rūšių populiacijoms kontroliuoti. Kaip ir daugelis ginklų turėjimo ir naudojimo aspektų, šiuolaikinė medžioklė išlieka kontroversiška. Rankiniai ginklai medžioklėje paprastai nenaudojami.
Medžioklinis šautuvas, pavyzdžiui, šis, skirtas žudyti gyvūnus, o ne žmones.
Teisėtas naudojimas
Ginklais galima žudyti kitus žmones. Todėl daugelyje šalių juos leidžiama turėti tik kariams, policininkams ir tam tikrų socialinių sluoksnių atstovams. Kai kuriose šalyse asmuo, norėdamas turėti ginklą, turi turėti specialų leidimą (arba licenciją). Priklausomai nuo ginklo, kad gautų tokį leidimą, žmonės turi būti tam tikro amžiaus ir gali atitikti kitus kriterijus.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose federaliniai įstatymai leidžia įsigyti šautuvus ir (arba) šautuvus sulaukus 18 metų, jei jie įsigyjami iš licencijuoto šaunamųjų ginklų pardavėjo. Tačiau norėdamas įsigyti pistoletą - iš licencijuoto šaunamųjų ginklų prekiautojo - asmuo turi būti sulaukęs 21 metų arba vyresnis. Tačiau, jei perkama iš nelicencijuoto asmens, su keliomis išimtimis, rankinio ginklo negalima parduoti jaunesniam nei 18 metų asmeniui. Amžiaus apribojimų, kas gali įsigyti šautuvą ar šautuvą iš nelicencijuoto asmens, nėra. Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse žmonės gali įsigyti ginklų savigynai, medžioklei ir šaudymo sportui, pavyzdžiui, šaudymui į taikinius.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Australijoje, ūkiuose gyvenantiems žmonėms leidžiama laikyti ginklus, tačiau mieste gyvenančiam žmogui nėra lengva gauti ginklą be rimtos priežasties. Jungtinėje Karalystėje gyventojų galimybė naudotis šaunamaisiais ginklais griežtai kontroliuojama įstatymais. Tačiau Šiaurės Airijoje ši tvarka yra mažiau ribojanti. Po 1996 m. įvykusių žudynių Dunblane mokykloje, po kurių 1987 m. įvyko žudynės Hungerforde, Didžioji Britanija priėmė 1988 m. Šaunamųjų ginklų (pataisų) įstatymą. Juo buvo reikalaujama registruoti šautuvus ir uždrausti pusiau automatiniai ir pompiniai ginklai. Dar po pusantrų metų žemyninėje Britanijoje buvo uždrausti visi rankiniai ginklai.
Bendrieji ginklų tipai
- Pneumatinis pistoletas
- Kulkosvaidis
- Pistoletas
- Revolveris
- Šautuvas
- Šautuvas
- Pistoletas automatas
· 
Tai revolverio tipo pistoletas, kurį "Smith & Wesson" pagamino šaudymui į taikinius.
· 
Tai tas pats pistoletas, kuriame matomas cilindras, į kurį dedami šoviniai.
.
· 
XVIII a. vienšūvių prancūziškų dvikovinių pistoletų rinkinys
· 
"Over-under" (dvivamzdis) šautuvas
· 
CO2 energija varomas pneumatinis šautuvas
· 
Kinijoje pagamintas pistoletas automatas su duslintuvu (slopintuvu)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra šautuvas?
A: Pistoletas - tai ginklas, naudojamas šaudyti vienu ar keliais metaliniais sviediniais, vadinamais kulkomis.
K: Kur ir kada buvo pagaminti pirmieji ginklai?
A: Manoma, kad iš medžio ar bambuko pagaminti ginklai buvo pagaminti Kinijoje apie 1000 m. po Kr. Per kitus kelis šimtmečius jie paplito kitose Azijos dalyse ir Europoje, kur buvo gaminami iš metalo.
K: Kaip ginklai pakeitė katapultas ir lankus bei strėles?
A: Ginklai iš esmės pakeitė katapultas ir lankus bei strėles, kai jie tapo pakankamai stiprūs, kad galėtų pasiekti didesnį atstumą ir patikimai pataikyti į taikinį.
K: Kokios yra pagrindinės šaulių šaunamųjų ginklų dalys?
A: Šaulių šaunamieji ginklai paprastai turi tas pačias pagrindines dalis: nuleistuką, vamzdį ir rankeną arba užtaisą.
K: Kaip šaunamasis ginklas šaudo?
A: Kai šaulio pirštas nuspaudžia gaiduką, iš vamzdžio paleidžiama kulka, kuri skrenda į taikinį.
K: Kodėl pistoletai yra veiksmingi ginklai?
A: Pistoletai gali būti labai veiksmingi ginklai, nes jų kulkos skrieja greičiau nei strėlė ar ietis, dėl didelės kinetinės energijos jos yra mirtinos ir gali šaudyti iš didelio atstumo.
