Šaunamasis ginklas: apibrėžimas, istorija ir tipai
Pistoletas (dar vadinamas šaunamuoju ginklu) – tai ginklas, skirtas šaudyti vienu ar keliais metaliniais sviediniais, vadinamais kulkomis. Istoriškai manoma, kad pirmieji iš medžio ar bambuko pagaminti pirotechniniai šautuvai atsirado Kinijoje apie 1000 m. po Kr. Per kelis šimtmečius tokių priemonių technologija paplito kitose Azijos dalyse ir Europoje, kur pradėta gaminti iš metalo ir tobulinti mechanizmai.
Apibrėžimas ir trumpa istorija
Šaunamieji ginklai pakeitė senesnes užimties priemones, tokias kaip katapultas ir lankai bei strėlės, kai tapo pakankamai galingi ir patikimi, kad galėtų veikti didesniu atstumu ir su didesne žalos galia. Per amžius vystėsi tiek užtaisų rūšys (nuo uždegimo su angliavandeniliais iki šiuolaikinių patronų), tiek užtaisymo mechanikos (matchlock, wheellock, flintlock, percussion, modernios pistoletų konstrukcijos). Ginklai būna įvairių dydžių ir paskirčių: kai kurie yra pakankamai maži, kad tilptų į vieną ranką, o kiti – tokie dideli ir galingi, kad gali nuskandinti karo laivą ar sunaikinti tvirtą fortifikaciją.
Pagrindinės dalys ir veikimo principas
Ginklai, kurie yra pakankamai maži, kad juos galėtų nešioti ir naudoti vienas žmogus, paprastai turi šias pagrindines dalis:
- Vamzdis – išlyginis arba riflėtas vamzdis, nukreipiantis kulką;
- Nuleistukas – mechanizmas, leidžiantis iššauti šūvį;
- Užtaisas arba dėtuvė – talpina patronas ar sviedinius (kai kuriuose modeliuose užtaisas pakeičiamas ir montuojamas kitu mechanizmu);
- Gaidukas, plaktukas arba firing pin, saugos mechanizmas, taikikliai ir rankena.
Šautuvas veikia taip: šaulys spaudžia pirštu nuleistuką, kas paleidžia užtaisą ir uždega užtaisymo medžiagą (propišką užtaisą arba uždegiklį), kuris išdegina propelentą ar įjungia patronos uodegos užtaisą. Išsiveržus dujoms, jas verčia pro vamzdį ir jos išstumia kulką, kuri per taikinį keliauja dideliu greičiu. Dėl rifliavimo vamzdžio kulka įgauna sukimosi stabilumą ir didesnį tikslumą.
Galia ir projektilų savybės
Kinetinė energija ir greitis lemia šūvio žalingumą: kulkos skrieja greičiau ir turi daugiau energijos nei, pavyzdžiui, strėlė ar ietis, todėl jos dažnai yra mirtinesnės. Tradiciškai kulkos yra kieti, nesprogstami metalo gabalai; šiuolaikinės patronos sujungia projektilą, užtaisymo medžiagą ir uždegiklį į vieną vienetą (kartridžą), kas padidina patikimumą ir saugumą naudojant.
Tipai
Šaunamieji ginklai skirstomi pagal konstrukciją ir paskirtį. Kariniame žargone žodis "šaunamasis ginklas" dažnai reiškia karių nešiojamus ginklus; dauguma jų yra pistoletai arba šautuvai. Pagrindinės grupės:
- Rankiniai ginklai: pistoletai (revolveriai, automatiniai pistoletai) – kompaktiški, skirti vienai rankai;
- Ilgieji ginklai: šautuvai ir automatiniai šautuvai – skirti didesniam nuotoliui ir tikslumui;
- Specializuoti ginklai: snaiperiniai šautuvai, šautuvai (shotguns), kulkosvaidžiai ir automatai – kiekvienas turi specifinę taktinę paskirtį;
- Antikvariniai ir istorinio tipo ginklai – naudoti muziejuose ar kolekcijose.
Paskirtis, sauga ir teisė
Pistoletai ir kiti šaunamieji ginklai naudojami labai įvairiai: asmeninei apsaugai, medžioklei, sportui, teisėsaugai ir karinėms operacijoms. Tačiau su jais susijusi didelė rizika, todėl svarbios saugos taisyklės:
- Visada elgtis taip, tarsi ginklas būtų įkrautas;
- neišsidėlioti piršto nuo piršto nuo nuleistuko, kol neketinate šaudyti;
- tinkamai laikyti ginklą užfiksavus užtaisą ir saugioje vietoje, pasiekiamoje vaikų ar neteisėtų asmenų nedaug;
- vadovautis vietos įstatymais dėl nuosavybės, laikymo ir nešiojimo leidimų;
- reguliariai tikrinti ir prižiūrėti mechaniką bei naudoti tik tinkamas patronas.
Santrauka
Šaunamieji ginklai – tai technologijos ir istorijos vaisius, nuo paprastų pirotechninių įrenginių iki šiuolaikinių preciziškai gaminamų instrumentų. Jie reiškia didelę galią ir atsakomybę: supratimas apie jų konstrukciją, veikimo principą, tipus bei sauga ir teisės aktai yra būtini norint jais naudotis atsakingai ir saugiai.
JAV karys šaudo iš M-4 šautuvo. Kulkos apvalkalas (atsiskyrusi galinė kulkos dalis) išskrieja iš
Pusiau automatinis pistoletas
Kasetės
Šiuolaikinė kulka yra priekinė šovinio arba šovinio dalis. Šovinį sudaro kulka, sviedinys ir užtaisas. Jie supakuoti metalinėje, popierinėje arba plastikinėje dėtuvėje, kurios dydis tiksliai atitinka naudojamo šaunamojo ginklo kamerą. Kai pataikoma į užpakalinę dėtuvės dalį (kurioje yra užtaisas), sprogimas šovinio galinėje dalyje uždega sviedinį. Kontroliuojamas sprogimas išstumia kulką iš šovinio. Šoviniai į įvairių rūšių ginklus įkraunami skirtingais būdais. Šoviniai gali būti įkraunami tiesiai į šaunamąjį ginklą į šovinio kamerą. Arba, dažniau, į apkabą, žurnalą ar kitą kulkų talpyklą, kuri įdedama į šaunamąjį ginklą. Rankiniai ginklai, vadinamieji revolveriai, turi cilindrą su skylutėmis, į kurį įkraunami šoviniai. Šiuolaikiniai pistoletai, vadinami pistoletais, yra rankiniai ginklai, į kuriuos įkraunamas žurnalas.
Karinis naudojimas
Ginklai kariuomenėse naudojami maždaug nuo XIV a. Iki 1350 m. buvo naudojami ilgavamzdžiai šautuvai, vadinami muškietomis, kuriuos galėjo nešiotis ir naudoti vienas žmogus. Svarbiu Europos kariuomenių ginklu jie tapo apie 1600-uosius.
Šiuolaikiniai kariškiai žodį "pistoletas" vartoja didesniems artilerijos pabūklams, kuriems reikia kelių žmonių ir kurie šaudo dideliais šaudmenimis. Pavyzdžiui, karo laivų ir tankų ginklai vadinami "gunomis". Jie gali būti "bokštelyje" (besisukančioje bazėje). Dideli ginklai paprastai šaudo artilerijos sviediniais, kurie sprogsta nuo smūgio.
Beveik kiekvienoje šalyje šaunamieji ginklai yra pagrindiniai kariuomenėse naudojami ginklai. Šiuolaikinėse kariuomenėse kiekvienas karys turi bent vieną šaunamąjį ginklą kaip standartinę įrangą. Kariai mokomi naudotis šaunamaisiais ginklais, prižiūrėti juos švarius ir paruoštus naudoti.
Sovietinis AK-47 - plačiai naudojamas karinis automatas
Naudojimas sportui
Šaudymas - tai varžybų sporto šaka, kurioje išbandomas tikslumas ir greitis. Naudojami įvairių rūšių ginklai, pavyzdžiui, pistoletai, revolveriai, šautuvai, šautuvai ir pneumatiniai šautuvai. Šaudymo sporto šakos skirstomos pagal šaunamojo ginklo tipą, taikinius ir atstumus, kuriais šaudoma į taikinius. Šaudymas į taikinius yra olimpinė sporto šaka.
Nuo pat pirmųjų žmonių medžioklė tapo gyvenimo būdu. Tai buvo ir kai kur vis dar yra svarbiausias išgyvenimo būdas. Žmonija nuo kitų gyvūnų skiriasi tuo, kad naudoja įrankius. Mažiausiai prieš 2 mln. metų žmogus išmoko medžioti gyvūnus dėl mėsos. Jie išmoko pasigaminti ir naudoti ietis ir kirvius. Lankai ir strėlės buvo naudojami mažiausiai prieš 71 000 metų. Šiuolaikinėje medžioklėje vis dar naudojami primityvesni įrankiai. Tačiau daugelis natūrinių medžiotojų prisitaikė naudoti šiuolaikinius šaunamuosius ginklus. Šiuolaikinėse šalyse medžioklė vis dar leidžiama, tačiau ji laikoma sportu. Medžioklė gali būti naudojama daugelio gyvūnų rūšių populiacijoms kontroliuoti. Kaip ir daugelis ginklų turėjimo ir naudojimo aspektų, šiuolaikinė medžioklė išlieka kontroversiška. Rankiniai ginklai medžioklėje paprastai nenaudojami.
Medžioklinis šautuvas, pavyzdžiui, šis, skirtas žudyti gyvūnus, o ne žmones.
Teisėtas naudojimas
Ginklais galima žudyti kitus žmones. Todėl daugelyje šalių juos leidžiama turėti tik kariams, policininkams ir tam tikrų socialinių sluoksnių atstovams. Kai kuriose šalyse asmuo, norėdamas turėti ginklą, turi turėti specialų leidimą (arba licenciją). Priklausomai nuo ginklo, kad gautų tokį leidimą, žmonės turi būti tam tikro amžiaus ir gali atitikti kitus kriterijus.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose federaliniai įstatymai leidžia įsigyti šautuvus ir (arba) šautuvus sulaukus 18 metų, jei jie įsigyjami iš licencijuoto šaunamųjų ginklų pardavėjo. Tačiau norėdamas įsigyti pistoletą - iš licencijuoto šaunamųjų ginklų prekiautojo - asmuo turi būti sulaukęs 21 metų arba vyresnis. Tačiau, jei perkama iš nelicencijuoto asmens, su keliomis išimtimis, rankinio ginklo negalima parduoti jaunesniam nei 18 metų asmeniui. Amžiaus apribojimų, kas gali įsigyti šautuvą ar šautuvą iš nelicencijuoto asmens, nėra. Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse žmonės gali įsigyti ginklų savigynai, medžioklei ir šaudymo sportui, pavyzdžiui, šaudymui į taikinius.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Australijoje, ūkiuose gyvenantiems žmonėms leidžiama laikyti ginklus, tačiau mieste gyvenančiam žmogui nėra lengva gauti ginklą be rimtos priežasties. Jungtinėje Karalystėje gyventojų galimybė naudotis šaunamaisiais ginklais griežtai kontroliuojama įstatymais. Tačiau Šiaurės Airijoje ši tvarka yra mažiau ribojanti. Po 1996 m. įvykusių žudynių Dunblane mokykloje, po kurių 1987 m. įvyko žudynės Hungerforde, Didžioji Britanija priėmė 1988 m. Šaunamųjų ginklų (pataisų) įstatymą. Juo buvo reikalaujama registruoti šautuvus ir uždrausti pusiau automatiniai ir pompiniai ginklai. Dar po pusantrų metų žemyninėje Britanijoje buvo uždrausti visi rankiniai ginklai.
Bendrieji ginklų tipai
- Pneumatinis pistoletas
- Kulkosvaidis
- Pistoletas
- Revolveris
- Šautuvas
- Šautuvas
- Pistoletas automatas
· 
Tai revolverio tipo pistoletas, kurį "Smith & Wesson" pagamino šaudymui į taikinius.
· 
Tai tas pats pistoletas, kuriame matomas cilindras, į kurį dedami šoviniai.
.
· 
XVIII a. vienšūvių prancūziškų dvikovinių pistoletų rinkinys
· 
"Over-under" (dvivamzdis) šautuvas
· 
CO2 energija varomas pneumatinis šautuvas
· 
Kinijoje pagamintas pistoletas automatas su duslintuvu (slopintuvu)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra šautuvas?
A: Pistoletas - tai ginklas, naudojamas šaudyti vienu ar keliais metaliniais sviediniais, vadinamais kulkomis.
K: Kur ir kada buvo pagaminti pirmieji ginklai?
A: Manoma, kad iš medžio ar bambuko pagaminti ginklai buvo pagaminti Kinijoje apie 1000 m. po Kr. Per kitus kelis šimtmečius jie paplito kitose Azijos dalyse ir Europoje, kur buvo gaminami iš metalo.
K: Kaip ginklai pakeitė katapultas ir lankus bei strėles?
A: Ginklai iš esmės pakeitė katapultas ir lankus bei strėles, kai jie tapo pakankamai stiprūs, kad galėtų pasiekti didesnį atstumą ir patikimai pataikyti į taikinį.
K: Kokios yra pagrindinės šaulių šaunamųjų ginklų dalys?
A: Šaulių šaunamieji ginklai paprastai turi tas pačias pagrindines dalis: nuleistuką, vamzdį ir rankeną arba užtaisą.
K: Kaip šaunamasis ginklas šaudo?
A: Kai šaulio pirštas nuspaudžia gaiduką, iš vamzdžio paleidžiama kulka, kuri skrenda į taikinį.
K: Kodėl pistoletai yra veiksmingi ginklai?
A: Pistoletai gali būti labai veiksmingi ginklai, nes jų kulkos skrieja greičiau nei strėlė ar ietis, dėl didelės kinetinės energijos jos yra mirtinos ir gali šaudyti iš didelio atstumo.
