Lauko šautuvas
Lauko patranka yra artilerijos pabūklas. Pirmą kartą šis terminas pradėtas vartoti mažesniems ginklams, kuriuos kariuomenė galėjo pasiimti su savimi žygiuodama, apibūdinti. Mūšio metu lauko patranką buvo galima greitai perkelti į mūšio lauką pagal poreikį. Forte įrengti ginklai, apgulties patrankos ir minosvaidžiai buvo per dideli, kad juos būtų galima greitai perkelti, todėl jie būdavo naudojami tik ilgos apgulties metu.
Napoleonas naudojo lauko patrankas su labai dideliais ratais, kurie leido jas greitai perkelti net mūšio metu. Mūšio metu pervežant patrankas iš vienos vietos į kitą, buvo galima suskaldyti priešo karių junginius, kad pėstininkai galėtų su jais susidoroti ten, kur jie buvo susitelkę, ir taip smarkiai padidinti bendrą pėstininkų veiksmingumą.
Pirmojo pasaulinio karo vokiečių 77 mm lauko patranka
Pirmasis pasaulinis karas
Techniškai tobulėjant artilerijai, beveik visi bet kokio dydžio ginklai galėjo būti gabenami tam tikru greičiu. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios net didžiausius apgulties ginklus buvo galima gabenti keliais ar geležinkeliu. Net Antrojo pasaulinio karo Vokietijos itin sunkiosios patrankos galėjo būti gabenamos geležinkeliu arba vikšrinėmis vikšrinėmis transporto priemonėmis.
Britai naudojo iki 4,5 colio kalibro lauko šautuvą. Didesni ginklai buvo vadinami vidutiniais, o didžiausi - sunkiaisiais. Didžiausias jų ginklas (priešingai nei haubica) buvo 5,5 colio (140 mm) vidutinis, galėjęs iššaudyti sviedinį maždaug už 15 000-16 000 jardų.
Londone eksponuojami NZEF paimti vokiečių lauko ginklai, 1918 m.
Antrasis pasaulinis karas
Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios terminas lauko patranka vartojamas tolimojo nuotolio artilerijos pabūklams, kurie šaudo palyginti mažu kampu, priešingai nei haubicos, kurios gali šaudyti didesniu kampu. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dauguma naudojamų artilerijos pabūklų buvo 105-155 mm haubicos. Vieninteliai paplitę vis dar naudojami lauko pabūklai buvo britų 5,5 colio ir JAV 155 mm "Long Tom". Ilgasis Tomas buvo sukurtas iš prancūziško Pirmojo pasaulinio karo ginklo.
1960-ieji
JAV kariuomenė vėl pradėjo naudoti tolimojo nuotolio ginklus 1960-aisiais, kai buvo sukurtas 175 mm kalibro M107 ginklas. M107 buvo naudojamas Vietnamo kare ir pasirodė esąs veiksmingas artilerijos mūšiuose su Šiaurės Vietnamo pajėgomis. Šį ginklą reikėjo daug remontuoti, o pradėjus skilinėti vamzdžiams, jis buvo išimtas iš tarnybos. M107 gamyba tęsėsi iki devintojo dešimtmečio, ir šį ginklą iki šiol naudoja Izraelio karinės pajėgos.
Šiuolaikiniai laikai
Šiandien lauko šautuvas nebenaudojamas. Mažos ir labai mobilios artilerijos vaidmenį perėmė minosvaidžiai, kuriuos gali nešiotis kareivis. Jie pakeitė beveik visus mažesnius nei 105 mm artilerijos pabūklus. Vidutinę padėtį užpildo patrankos-hovicos, dažniausiai 155 mm NATO arba 152 mm buvusios SSRS modeliai. Tolimojo nuotolio ginklų poreikį užpildo raketinė artilerija arba lėktuvai. Šiuolaikinė patrankų artilerija, pavyzdžiui, 105 mm lengvoji patranka L118, naudojama pėstininkų ir šarvuočių ugnies palaikymui tokiais atstumais, kur minosvaidžiai yra nepraktiški. Kareivių nešiojami minosvaidžiai neturi tokio nuotolio ar smogiamosios galios kaip patrankų artilerija. Tarp jų yra šaudyklinis velkamasis minosvaidis. Šis ginklas (paprastai 120 mm kalibro) yra pakankamai lengvas, kad jį galėtų vilkti "Land Rover", jo veikimo nuotolis viršija 6 000 m ir jis šaudo bombą, kurios galingumas prilygsta artilerijos sviedinio galiai.
Susiję puslapiai
- Lauko ginklų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lauko ginklas?
A: Lauko patranka - tai artilerijos pabūklas, kurį prireikus galima greitai perkelti į mūšio lauką.
K: Kada pirmą kartą buvo pavartotas terminas "lauko patranka" ir kodėl?
A.: Terminas "lauko patranka" pirmą kartą buvo pavartotas apibūdinti mažesniems ginklams, kuriuos galima pasiimti su armija žygiuojant.
K: Kodėl mūšyje nebuvo naudojami forte įrengti ginklai, apgulties patrankos ir minosvaidžiai?
A: Forte sumontuoti ginklai, apgulties patrankos ir minosvaidžiai buvo per dideli, kad juos būtų galima greitai perkelti, todėl jie būtų naudojami tik ilgos apgulties metu.
K: Kokias lauko patrankas naudojo Napoleonas?
A: Napoleonas naudojo lauko patrankas su labai dideliais ratais, kurie leido jas greitai perkelti net mūšio metu.
K: Kaip mūšio metu ginklų perkėlimas iš vienos vietos į kitą padidindavo bendrą pėstininkų veiksmingumą?
A: Mūšio metu perkeliant ginklus iš vienos vietos į kitą, priešo kareivių junginius buvo galima suskaldyti, kad pėstininkai galėtų su jais susidoroti ten, kur jie buvo susitelkę, ir taip smarkiai padidinti bendrą pėstininkų veiksmingumą.
K: Kokie yra lauko patrankų mūšio lauke privalumai?
A: Turint lauko patranką mūšio lauke, galima greitai ir lanksčiai panaudoti artileriją, kuri gali išardyti priešo formuotes ir paremti draugiškus karius dengiamąja ugnimi.
K: Kuo lauko patranka skiriasi nuo kitų artilerijos rūšių?
A: Lauko patranka yra skirta būti mobili ir greitai perstumiama mūšio lauke pagal poreikį, o kitų tipų artilerija, pavyzdžiui, įrengta fortuose, yra stacionari ir mūšio metu nėra lengvai perstumiama.
