Kas yra lauko patranka? Apibrėžimas, istorija ir panaudojimas
Sužinokite, kas yra lauko patranka: apibrėžimas, istorija nuo Napoleono, technika, taktinė reikšmė mūšyje ir šiuolaikinis panaudojimas.
Lauko patranka yra artilerijos pabūklas, skirtas mobiliai paramai mūšio lauke. Pirmą kartą šis terminas pradėtas vartoti mažesniems ginklams, kuriuos kariuomenė galėjo pasiimti su savimi žygiuodama, apibūdinti. Tokios patrankos buvo sukonstruotos taip, kad jas būtų galima greitai perkelti ir dislokuoti – jas užkabindavo ant arklio kinkinių arba vėliau traukdavo motorizuotos transporto priemonės. Forte įrengti ginklai, apgulties patrankos ir minosvaidžiai buvo per dideli, kad juos būtų galima greitai perkelti, todėl jie būdavo naudojami tik ilgos apgulties metu.
Istorinė raida
Napoleonas labai efektyviai naudojo lauko patrankas su dideliais ratais, kurie leido jas greitai perkelti net mūšio metu. Mūšio metu pervežant patrankas iš vienos vietos į kitą, buvo galima suskaldyti priešo karių junginius, kad pėstininkai galėtų su jais susidoroti ten, kur jie buvo susitelkę, ir taip smarkiai padidinti bendrą pėstininkų veiksmingumą.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lauko patrankos stipriai evoliucionavo: atsirado rifliuoti vamzdžiai, uždari užtaisai (breech-loading), patikimesnės užpakalinio smūgio (recoil) sistemos. Tai leido žymiai pagerinti taiklumą ir šaudymo greitį. Pirmojoje ir Antrojoje pasauliniuose karuose lauko patrankos tapo pagrindine karinės ugnies forma, naudojama tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam ugnies palaikymui.
Tipai ir paskirtys
- Lauko patranka / field gun: paprastai ilgesnis vamzdis, skirta tiesioginiam ir tolimam šaudymui.
- Kulkosvaidžių ir haubicų skirtumai: haubica turi trumpesnį vamzdį ir šaudo aukštesne trajektorija (šautuvams skirtas smūgis į priešo užnugarį), o gun-howitzer – universalus variantas, galintis šaudyti ir tiesiai, ir aukštai.
- Kalnų patrankos: mažesnio svorio, suskaidomos transportavimui per kalnus ar sunkiai pasiekiamas vietas.
- Antitankinės patrankos: specializuotos kovai su pėstine ir priešo technika.
- Savarankiškos (self-propelled) patrankos: pamatytos vėlesnėje eroje – patranka sumontuota ant varomos platformos, leidžia didesnį judrumą ir apsaugą.
Konstruojamos dalys ir ginklo charakteristikos
Tipinė lauko patranka susideda iš vamzdžio, užtaisymo mechanizmo, rėmo arba karučio, ratų arba vikšrų, siekiančių suteikti mobilumą, taip pat iš šaudymo taikymo mechanizmų (tūrio reguliavimo, kampų nustatymo). Modernesnės patrankos turi sudėtingą atatrankos slopinimo sistemą, kuri leidžia patrankai nejudėti po sviedinio paleidimo ir taip greičiau atnaujinti šaudymą.
Amunicija
Lauko patrankos gali šauti įvairia amunicija: kietasis šovinys (solid shot), eksplozyvinės granatos, šrapnelės, kasetinės arba drožlių granatos, tolimųjų veiksmų užtaisai bei specialūs priedai (pavyzdžiui, dūminės granatos ar apleistų minų šoviniai). Amunicijos pasirinkimas priklauso nuo užduoties — ar reikia sunaikinti fortifikacijas, susitraukusių priešų būrius ar suteikti uždengimą.
Taktika ir panaudojimas
Lauko patrankos naudojamos:
- infanterijos ir mechanizuotų dalinių ugnies palaikymui;
- priešo stovyklų, tvirtinimų ir transporto priemonių naikinimui;
- kontrbaterinei ugniai – priešo artilerijos nustatymui ir neutralizavimui;
- laisvos erdvės uždengimui dūmais ar antipėstininkų šaudymui su sklaidytomis šoviniais.
Mobilumas ir logistika
Anksčiau lauko patrankos traukdavo arkliai, vėliau – motorinės transporto priemonės. Mobilumas leido greitai persikonfigūruoti mūšio lauke, pakeisti pozicijas prieš priešo kontrataką ir išvengti kontrbaterinės ugnies. Logistika apima amunicijos tiekimą, ratų/padangų ir važiuoklės priežiūrą bei pozicijų įtvirtinimą, kad patranka turėtų stabilų pagrindą šaudymui.
Modernios tendencijos
Šiandien daug dėmesio skiriama automatikai, šaudymo kompiuterinei valdymui, padidintam nuotoliui (pavyzdžiui, 155 mm NATO standartas) ir saugumui. Savarankiškos artilerijos sistemos (self-propelled) suteikia geresnį greitį ir apsaugą, o šiuolaikinės raketinės artilerijos sistemos ir sviediniai su didesniu nuotoliu papildė tradicines lauko patrankas.
Mokymai ir priežiūra
Kariuomenės artilerijos skyriams reikalingi specializuoti mokymai: balistinių skaičiavimų supratimas, taikymo prietaisų valdymas, amunicijos rūšių pasirinkimas ir saugi ginklo priežiūra. Reguliari techninė priežiūra garantuoja, kad patranka veiks saugiai ir tiksliai net ilgalaikio naudojimo metu.
Nekarinės ir ceremoninės funkcijos
Be kovinių užduočių, lauko patrankos naudojamos ir ceremoniniams šūviams, valstybiniams sveikinimams bei istorinėms rekonstrukcijoms. Tokiais atvejais dažnai naudojama speciali, nepatogi kovai amunicija arba imituojami sprogimai be šovinių, kad būtų išlaikyta sauga.
Apibendrinant, lauko patranka — tai mobilus, universalus artilerijos įrankis, kurio reikšmė karyboje išliko svarbi nuo Napoleono laikų iki šiuolaikinių konfliktų, nors technologijos ir taktika nuolat keičiasi.
Pirmojo pasaulinio karo vokiečių 77 mm lauko patranka
Pirmasis pasaulinis karas
Techniškai tobulėjant artilerijai, beveik visi bet kokio dydžio ginklai galėjo būti gabenami tam tikru greičiu. Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios net didžiausius apgulties ginklus buvo galima gabenti keliais ar geležinkeliu. Net Antrojo pasaulinio karo Vokietijos itin sunkiosios patrankos galėjo būti gabenamos geležinkeliu arba vikšrinėmis vikšrinėmis transporto priemonėmis.
Britai naudojo iki 4,5 colio kalibro lauko šautuvą. Didesni ginklai buvo vadinami vidutiniais, o didžiausi - sunkiaisiais. Didžiausias jų ginklas (priešingai nei haubica) buvo 5,5 colio (140 mm) vidutinis, galėjęs iššaudyti sviedinį maždaug už 15 000-16 000 jardų.
Londone eksponuojami NZEF paimti vokiečių lauko ginklai, 1918 m.
Antrasis pasaulinis karas
Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios terminas lauko patranka vartojamas tolimojo nuotolio artilerijos pabūklams, kurie šaudo palyginti mažu kampu, priešingai nei haubicos, kurios gali šaudyti didesniu kampu. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dauguma naudojamų artilerijos pabūklų buvo 105-155 mm haubicos. Vieninteliai paplitę vis dar naudojami lauko pabūklai buvo britų 5,5 colio ir JAV 155 mm "Long Tom". Ilgasis Tomas buvo sukurtas iš prancūziško Pirmojo pasaulinio karo ginklo.
1960-ieji
JAV kariuomenė vėl pradėjo naudoti tolimojo nuotolio ginklus 1960-aisiais, kai buvo sukurtas 175 mm kalibro M107 ginklas. M107 buvo naudojamas Vietnamo kare ir pasirodė esąs veiksmingas artilerijos mūšiuose su Šiaurės Vietnamo pajėgomis. Šį ginklą reikėjo daug remontuoti, o pradėjus skilinėti vamzdžiams, jis buvo išimtas iš tarnybos. M107 gamyba tęsėsi iki devintojo dešimtmečio, ir šį ginklą iki šiol naudoja Izraelio karinės pajėgos.
Šiuolaikiniai laikai
Šiandien lauko šautuvas nebenaudojamas. Mažos ir labai mobilios artilerijos vaidmenį perėmė minosvaidžiai, kuriuos gali nešiotis kareivis. Jie pakeitė beveik visus mažesnius nei 105 mm artilerijos pabūklus. Vidutinę padėtį užpildo patrankos-hovicos, dažniausiai 155 mm NATO arba 152 mm buvusios SSRS modeliai. Tolimojo nuotolio ginklų poreikį užpildo raketinė artilerija arba lėktuvai. Šiuolaikinė patrankų artilerija, pavyzdžiui, 105 mm lengvoji patranka L118, naudojama pėstininkų ir šarvuočių ugnies palaikymui tokiais atstumais, kur minosvaidžiai yra nepraktiški. Kareivių nešiojami minosvaidžiai neturi tokio nuotolio ar smogiamosios galios kaip patrankų artilerija. Tarp jų yra šaudyklinis velkamasis minosvaidis. Šis ginklas (paprastai 120 mm kalibro) yra pakankamai lengvas, kad jį galėtų vilkti "Land Rover", jo veikimo nuotolis viršija 6 000 m ir jis šaudo bombą, kurios galingumas prilygsta artilerijos sviedinio galiai.
Susiję puslapiai
- Lauko ginklų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra lauko ginklas?
A: Lauko patranka - tai artilerijos pabūklas, kurį prireikus galima greitai perkelti į mūšio lauką.
K: Kada pirmą kartą buvo pavartotas terminas "lauko patranka" ir kodėl?
A.: Terminas "lauko patranka" pirmą kartą buvo pavartotas apibūdinti mažesniems ginklams, kuriuos galima pasiimti su armija žygiuojant.
K: Kodėl mūšyje nebuvo naudojami forte įrengti ginklai, apgulties patrankos ir minosvaidžiai?
A: Forte sumontuoti ginklai, apgulties patrankos ir minosvaidžiai buvo per dideli, kad juos būtų galima greitai perkelti, todėl jie būtų naudojami tik ilgos apgulties metu.
K: Kokias lauko patrankas naudojo Napoleonas?
A: Napoleonas naudojo lauko patrankas su labai dideliais ratais, kurie leido jas greitai perkelti net mūšio metu.
K: Kaip mūšio metu ginklų perkėlimas iš vienos vietos į kitą padidindavo bendrą pėstininkų veiksmingumą?
A: Mūšio metu perkeliant ginklus iš vienos vietos į kitą, priešo kareivių junginius buvo galima suskaldyti, kad pėstininkai galėtų su jais susidoroti ten, kur jie buvo susitelkę, ir taip smarkiai padidinti bendrą pėstininkų veiksmingumą.
K: Kokie yra lauko patrankų mūšio lauke privalumai?
A: Turint lauko patranką mūšio lauke, galima greitai ir lanksčiai panaudoti artileriją, kuri gali išardyti priešo formuotes ir paremti draugiškus karius dengiamąja ugnimi.
K: Kuo lauko patranka skiriasi nuo kitų artilerijos rūšių?
A: Lauko patranka yra skirta būti mobili ir greitai perstumiama mūšio lauke pagal poreikį, o kitų tipų artilerija, pavyzdžiui, įrengta fortuose, yra stacionari ir mūšio metu nėra lengvai perstumiama.
Ieškoti