Kas yra streikas? Apibrėžimas, priežastys ir streikų formos

Sužinokite, kas yra streikas: apibrėžimas, pagrindinės priežastys ir streikų formos. Darbuotojų protestai, profesinės sąjungos ir piketai paaiškinti.

Streikas (arba tiesiog streikas) – tai situacija, kai daugelis darbuotojų, protestuodami, nutraukia darbą. Streikus dažniausiai organizuoja profesinės sąjungos arba darbuotojų grupės, siekdamos geresnio darbo užmokesčio, trumpesnio darbo laiko, saugesnių arba teisingesnių darbo sąlygų ar darbo vietos apsaugos. Streikai tapo ypač svarbūs per pramonės revoliuciją, kai daug žmonių dirbo fabrikuose ir kasyklose. Kai kuriose šalyse streikuoti draudžiama, kitose – streikuojančių darbuotojų teisės yra apsaugotos, kartais su tam tikromis išimtimis (pvz., esant būtinoms viešosioms paslaugoms).

Streikai paprastai vyksta piketų forma. Darbuotojai eina priešais savo darbo vietą, skanduoja ir laiko ženklus. Streikuojantys darbuotojai paprastai netrukdo žmonėms kirsti piketo linijos. Tačiau kai kurie žmonės neperžengia piketo linijos, norėdami ką nors nusipirkti iš įmonės. Taip parodomas solidarumas (arba parama) profesinei sąjungai. Dauguma profesinių sąjungų taip pat nekirs piketo linijos ir nesudarys sandorių su streikuojančiomis įmonėmis. Pavyzdžiui, sunkvežimių vairuotojų profesinės sąjungos "Teamsters" nariai nepristatys prekių į streikuojančią įmonę.

Streikų priežastys

• Darbo užmokestis: reikalavimas didesnio atlyginimo arba atlyginimo struktūros pakeitimo.
• Darbo laikas ir poilsis: trumpesnė darbo savaitė, papildomos poilsio pertraukos, viršvalandžių apmokėjimas.
• Darbo sąlygos: saugumo, sveikatos ar darbo sąlygų gerinimas.
• Darbuotojų teisės ir atleidimai: protestas prieš neteisingą atleidimą, kontraktų nutraukimą ar diskriminaciją.
• Socialiniai ir politiniai reikalavimai: kartais streikai yra nukreipti prieš politines reformas, viešojo sektoriaus taupymo priemones ar kitus platesnius sprendimus.

Streikų formos ir tipai

• Pagrindinis (pramoninis) streikas: organizuotas vienos įmonės ar sektoriaus darbuotojų dėl ekonominių arba darbo sąlygų reikalavimų.
• Solidarumo (simpatijos) streikas: darbuotojai streikuoja tam, kad palaikytų kitų darbuotojų streiką.
• Generalinis streikas: labai platus streikas, kuriame dalyvauja daug sektorių arba visa šalis, dažnai politiniais tikslais.
• Spontaninis arba „wildcat“ streikas: streikas, pradėtas be oficialaus profesinės sąjungos pritarimo.
• Darbo vietoje sėdėjimas (sit-in) ir darbo lėtinimas (go-slow): darbuotojai gali fiziškai užimti darbo vietą arba dirbti sulėtintu tempu kaip spaudimo priemonę.
• Piketas: viešas protestas prie įmonės, dažnai naudojamas informuoti visuomenę ir apsunkinti įmonės veiklą.
• Antrinis boikotas: spaudimas tiekėjams ar klientams nebedirbti su streikuojančia įmone (daugelyje šalių teisiškai ribojamas).

Kaip organizuojamas streikas

Streiko organizavimas paprastai prasideda derybomis tarp profesinių sąjungų ir darbdavio. Jei derybos nesėkmingos, gali būti surengtas balsavimas tarp darbuotojų dėl streiko palaikymo. Daugelis profesinių sąjungų turi streikų fondus, kurie padeda išlaikyti darbuotojus finansiškai streiko metu. Prieš pradedant streiką dažnai privalomi tam tikri informaciniai veiksmai ar pranešimai pagal šalies įstatymus.

Teisiniai aspektai ir pasekmės

• Teisė streikuoti: daugelis šalių pripažįsta teisę streikuoti, tačiau su ribojimais (pvz., privalomos taikinimo procedūros, draudimai tam tikrose profesijose).
• Būtinosios paslaugos: sveikatos apsauga, policija, gaisrinė ir kitos svarbios sritys dažnai turi ribotas streikų teises, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas.
• Darbdavių veiksmai: darbdaviai gali bandyti pakeisti darbuotojus (laikinieji darbuotojai, „scab“), kreiptis į teismą dėl streiko neteisėtumo arba imtis kitų teisinių priemonių.
• Pasekmės darbuotojams: netekimai darbo užmokesčio, galimi drausminiai veiksmų ar net atleidimai, priklausomai nuo šalies įstatymų.

Darbdavių ir visuomenės atsakas

Darbdaviai gali reaguoti derybomis, pasiūlydami kompromisą, arba pasirinkti atsparumo taktiką – užpildyti darbo vietas laikiniais darbuotojais, pasitelkti teismus ar bandyti sumažinti viešą palaikymą. Visuomenės nuomonė apie streikus priklauso nuo situacijos: jei visuomenė laiko reikalavimus pagrįstais, streikas gali sulaukti didelio palaikymo; priešingu atveju – jis gali prarasti viešąją paramą.

Kaip baigiasi streikas

Streikas dažniausiai baigiamas susitarimu tarp šalių arba, rečiau, darbdavio kapituliacija dėl darbo sąlygų pakeitimo. Kartais streikas nutraukiamas be aiškaus laimėjimo abiem pusėms, o derybos tęsiamos vėliau. Ilgalaikiai streikai gali turėti rimtų ekonominių pasekmių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Pastaba: tarptautinės organizacijos, kaip Tarptautinė darbo organizacija (TDO), pripažįsta teisę į kolektyvines derybas ir streikus, bet rekomenduoja subalansuoti darbuotojų teises su visuomenės saugumu ir būtinosiomis paslaugomis.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra streikas?

K: Kodėl paprastai rengiami streikai?

K: Kada streikai tapo svarbūs?

K: Ar visose šalyse streikai yra neteisėti?

K: Kas yra piketo linija?

K: Ar streikuojantys darbuotojai paprastai neleidžia žmonėms kirsti piketo linijos?

K: Kodėl kai kurie žmonės nusprendžia nekirsti piketo linijos?

Paieška pagal raidę