Kas yra streikas? Apibrėžimas, priežastys ir streikų formos
Streikas (arba tiesiog streikas) – tai situacija, kai daugelis darbuotojų, protestuodami, nutraukia darbą. Streikus dažniausiai organizuoja profesinės sąjungos arba darbuotojų grupės, siekdamos geresnio darbo užmokesčio, trumpesnio darbo laiko, saugesnių arba teisingesnių darbo sąlygų ar darbo vietos apsaugos. Streikai tapo ypač svarbūs per pramonės revoliuciją, kai daug žmonių dirbo fabrikuose ir kasyklose. Kai kuriose šalyse streikuoti draudžiama, kitose – streikuojančių darbuotojų teisės yra apsaugotos, kartais su tam tikromis išimtimis (pvz., esant būtinoms viešosioms paslaugoms).
Streikai paprastai vyksta piketų forma. Darbuotojai eina priešais savo darbo vietą, skanduoja ir laiko ženklus. Streikuojantys darbuotojai paprastai netrukdo žmonėms kirsti piketo linijos. Tačiau kai kurie žmonės neperžengia piketo linijos, norėdami ką nors nusipirkti iš įmonės. Taip parodomas solidarumas (arba parama) profesinei sąjungai. Dauguma profesinių sąjungų taip pat nekirs piketo linijos ir nesudarys sandorių su streikuojančiomis įmonėmis. Pavyzdžiui, sunkvežimių vairuotojų profesinės sąjungos "Teamsters" nariai nepristatys prekių į streikuojančią įmonę.
Streikų priežastys
- Darbo užmokestis: reikalavimas didesnio atlyginimo arba atlyginimo struktūros pakeitimo.
- Darbo laikas ir poilsis: trumpesnė darbo savaitė, papildomos poilsio pertraukos, viršvalandžių apmokėjimas.
- Darbo sąlygos: saugumo, sveikatos ar darbo sąlygų gerinimas.
- Darbuotojų teisės ir atleidimai: protestas prieš neteisingą atleidimą, kontraktų nutraukimą ar diskriminaciją.
- Socialiniai ir politiniai reikalavimai: kartais streikai yra nukreipti prieš politines reformas, viešojo sektoriaus taupymo priemones ar kitus platesnius sprendimus.
Streikų formos ir tipai
- Pagrindinis (pramoninis) streikas: organizuotas vienos įmonės ar sektoriaus darbuotojų dėl ekonominių arba darbo sąlygų reikalavimų.
- Solidarumo (simpatijos) streikas: darbuotojai streikuoja tam, kad palaikytų kitų darbuotojų streiką.
- Generalinis streikas: labai platus streikas, kuriame dalyvauja daug sektorių arba visa šalis, dažnai politiniais tikslais.
- Spontaninis arba „wildcat“ streikas: streikas, pradėtas be oficialaus profesinės sąjungos pritarimo.
- Darbo vietoje sėdėjimas (sit-in) ir darbo lėtinimas (go-slow): darbuotojai gali fiziškai užimti darbo vietą arba dirbti sulėtintu tempu kaip spaudimo priemonę.
- Piketas: viešas protestas prie įmonės, dažnai naudojamas informuoti visuomenę ir apsunkinti įmonės veiklą.
- Antrinis boikotas: spaudimas tiekėjams ar klientams nebedirbti su streikuojančia įmone (daugelyje šalių teisiškai ribojamas).
Kaip organizuojamas streikas
Streiko organizavimas paprastai prasideda derybomis tarp profesinių sąjungų ir darbdavio. Jei derybos nesėkmingos, gali būti surengtas balsavimas tarp darbuotojų dėl streiko palaikymo. Daugelis profesinių sąjungų turi streikų fondus, kurie padeda išlaikyti darbuotojus finansiškai streiko metu. Prieš pradedant streiką dažnai privalomi tam tikri informaciniai veiksmai ar pranešimai pagal šalies įstatymus.
Teisiniai aspektai ir pasekmės
- Teisė streikuoti: daugelis šalių pripažįsta teisę streikuoti, tačiau su ribojimais (pvz., privalomos taikinimo procedūros, draudimai tam tikrose profesijose).
- Būtinosios paslaugos: sveikatos apsauga, policija, gaisrinė ir kitos svarbios sritys dažnai turi ribotas streikų teises, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas.
- Darbdavių veiksmai: darbdaviai gali bandyti pakeisti darbuotojus (laikinieji darbuotojai, „scab“), kreiptis į teismą dėl streiko neteisėtumo arba imtis kitų teisinių priemonių.
- Pasekmės darbuotojams: netekimai darbo užmokesčio, galimi drausminiai veiksmų ar net atleidimai, priklausomai nuo šalies įstatymų.
Darbdavių ir visuomenės atsakas
Darbdaviai gali reaguoti derybomis, pasiūlydami kompromisą, arba pasirinkti atsparumo taktiką – užpildyti darbo vietas laikiniais darbuotojais, pasitelkti teismus ar bandyti sumažinti viešą palaikymą. Visuomenės nuomonė apie streikus priklauso nuo situacijos: jei visuomenė laiko reikalavimus pagrįstais, streikas gali sulaukti didelio palaikymo; priešingu atveju – jis gali prarasti viešąją paramą.
Kaip baigiasi streikas
Streikas dažniausiai baigiamas susitarimu tarp šalių arba, rečiau, darbdavio kapituliacija dėl darbo sąlygų pakeitimo. Kartais streikas nutraukiamas be aiškaus laimėjimo abiem pusėms, o derybos tęsiamos vėliau. Ilgalaikiai streikai gali turėti rimtų ekonominių pasekmių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Pastaba: tarptautinės organizacijos, kaip Tarptautinė darbo organizacija (TDO), pripažįsta teisę į kolektyvines derybas ir streikus, bet rekomenduoja subalansuoti darbuotojų teises su visuomenės saugumu ir būtinosiomis paslaugomis.


Valytojai streikuoja prie MTV pastato Santa Monikoje, Kalifornijoje.
Istorija
Pirmasis žinomas smūgis įvyko XII a. pr. m. e. Egipte. Ramzio III vadovaujami darbininkai nustojo dirbti Nekropolyje, kol su jais bus elgiamasi geriau. Žodis pavadinimą gavo iš naujųjų laikų: 1768 m. Londone jūreiviai "streikavo" arba nuėmė prekybos laivų bures uoste.
1917 m. Meksikos konstitucijoje pirmą kartą buvo įtvirtinta darbuotojų teisė streikuoti.
Streikų tipai
Laukinių katinų smūgis
"Wildcdat" streikas - tai streikas, kuriam nepritaria profesinė sąjunga. Wildcat streikai ne visada yra saugomi taip, kaip profsąjungos patvirtinti streikai.
Užuojautos streikas
Simpatijų streikas - tai streikas, kuriuo siekiama paremti kitą streikuojančią darbuotojų grupę.
Lėtėjimo streikas
Lėtėjimo streikas - tai streikas, kai darbuotojai vis dar dirba, bet labai lėtai. Jis paprastai rengiamas, kai darbuotojams neleidžiama rengti visiško streiko.
Žaliasis draudimas
Žaliasis draudimas - tai streikas, kuris vykdomas siekiant priversti įmonę taikyti aplinkai palankesnę praktiką.
Įstatymo streikai
Nepaisant to, kad Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas užtikrina teisę streikuoti, daugelyje šalių darbuotojams streikuoti apskritai neleidžiama, tačiau kai kuriose leidžiama streikuoti tam tikromis sąlygomis.
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinėse Amerikos Valstijose federalinėje vyriausybėje dirbantiems žmonėms neleidžiama streikuoti. Kai kuriose valstijose, pavyzdžiui, Niujorke, neleidžiama streikuoti žmonėms, dirbantiems valstijos vyriausybėje (įskaitant mokytojus). Geležinkelių ir oro linijų darbuotojams neleidžiama streikuoti, išskyrus tam tikras sąlygas.
Smūgių laužymas
Paskelbus streiką, vyriausybė gali bandyti jį sustabdyti pasitelkdama policiją arba kariuomenę. Kartais užtenka grasinimo jėga, kad darbininkai sustotų. Taip atsitiko 1919 m. Sietlo visuotinio streiko metu, kai Sietlo meras ir Vašingtono generalinis prokuroras į miestą iškvietė daugiau kaip tris tūkstančius jūrų pėstininkų, jūreivių ir policijos pareigūnų.
Įmonės savininkai taip pat gali nuspręsti įdarbinti naujų darbuotojų. Tai gali kainuoti pigiau nei patenkinti darbuotojų reikalavimus. Tai dar vienas būdas nutraukti streiką. Ant šių darbininkų, kuriuos streikininkai vadina "paršais", dažnai šaukiama, kai jie eina per piketo liniją. Daugelyje profesinių sąjungų teigiama, kad darbuotojams, kurie padėjo nutraukti streiką kirsdami piketo liniją, neleidžiama būti profesinės sąjungos nariais. Jei įmonė yra profsąjungos įmonė (tai reiškia, kad joje gali dirbti tik profsąjungos darbuotojai), tai reiškia, kad už pagalbą nutraukiant streiką darbuotojas gali būti atleistas iš tos įmonės visiems laikams.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra streikas?
Atsakymas: Streikas - tai kai daugelis darbuotojų protestuodami nutraukia darbą.
K: Kodėl paprastai rengiami streikai?
A: Streikus paprastai rengia profesinės sąjungos, siekdamos geresnio darbo užmokesčio, darbo valandų ar darbo sąlygų.
K: Kada streikai tapo svarbūs?
A: Streikai tapo svarbūs per pramonės revoliuciją, kai daug žmonių dirbo fabrikuose ir kasyklose.
K: Ar visose šalyse streikai yra neteisėti?
Atsakymas: Daugelyje šalių streikuoti draudžiama, tačiau kitose šalyse streikuojantys žmonės tam tikromis sąlygomis yra apsaugoti.
K: Kas yra piketo linija?
A.: Streikai paprastai vyksta piketų forma. Darbuotojai eina priešais savo darbo vietą, skanduoja ir laiko ženklus.
K: Ar streikuojantys darbuotojai paprastai neleidžia žmonėms kirsti piketo linijos?
A.: Streikuojantys darbuotojai paprastai netrukdo žmonėms kirsti piketo linijos.
K: Kodėl kai kurie žmonės nusprendžia nekirsti piketo linijos?
A: Kai kurie žmonės nusprendžia neperžengti piketo linijos, kad nusipirktų ką nors iš įmonės ir taip parodytų solidarumą (arba paramą) profsąjungai.