JAV Respublikonų partija: istorija, ideologija ir pagrindiniai faktai
Sužinokite viską apie JAV Respublikonų partiją: istorija, ideologija, simboliai ir svarbiausi faktai viename straipsnyje — aiškiai, objektyviai, aktualiai.
Jungtinių Valstijų Respublikonų partija yra viena iš dviejų didžiausių politinių partijų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kita didelė partija yra Demokratų partija. Jungtinėse Valstijose yra daug kitų mažų partijų, vadinamų trečiosiomis partijomis.
Respublikonai dažnai vadinami "dešiniaisiais" arba "konservatoriais". Pati Respublikonų partija taip pat vadinama GOP, o tai reiškia "Didžioji senoji partija". Respublikonų partijos simbolis yra dramblys. Šis simbolis pirmą kartą panaudotas 1874 m. politinėje karikatūroje (nuotraukoje), kurią sukūrė Thomas Nastas.
Respublikonų nacionalinis komitetas (RNC) yra pagrindinė Respublikonų partijos organizacija visose 50-yje valstijų. Dabartinė RNC pirmininkė yra Ronna Romney McDaniel. Respublikonų partija nėra ta pati politinė partija kaip Demokratų respublikonų partija. Respublikonų partijos būstinė yra Vašingtone, D. C. Valstija, kurioje dauguma rinkėjų balsuoja už respublikonų politikus, kartais vadinama "raudonąja valstija".
Trumpa istorija
Respublikonų partija susikūrė 1854 m. kaip politinė jėga, priešintis vergovės plitimui į naujas teritorijas. Pirmasis Respublikonų partijos kandidatas, tapęs JAV prezidentu, buvo Abraham Lincoln (išrinktas 1860 m.). Per savo istoriją partija keitėsi: XIX a. antroje pusėje ji buvo susijusi su pramonės plėtra ir šiaurės interesais, XX a. pradžioje atsirado progresyvių sparnų (pvz., Theodore Roosevelt), vėliau — po II pasaulinio karo ir ypač nuo 1960–1980 m., partija krypo į labiau ekonominį ir socialinį konservatyvumą.
Ideologija ir pagrindinės politinės nuostatos
- Ekonomika: Respublikonai paprastai remia mažesnį valdžios įsikišimą į ekonomiką, mažesnius mokesčius, mažesnę reglamentaciją ir didesnę verslo laisvę.
- Biudžetas ir valstybės išlaidos: dažnas partijos šūkis yra „sumažinti deficitą ir viešąjį skola“, nors praktikoje prioritetai skiriasi priklausomai nuo administracijos.
- Užsienio politika ir gynyba: tradiciškai Respublikonai laikomi stiprios nacionalinės gynybos šalininkais; jie dažnai remia didesnes gynybos išlaidas ir aktyvią JAV vaidmenį pasaulyje.
- Teisės ir laisvės: stiprus palaikymas Konstitucijos, ypač antrojo pakeitimo (ginklų teisės), bei konservatyvios teisėtvarkos pozicijos.
- Socialinės temos: partijoje yra daug socialinių konservatorių, kurie remia progyvybines (pro-life) nuostatas, tradicines šeimos vertybes; tuo pačiu yra ir liberalesnių, labiau centro link judančių sparnų.
- Sveikatos apsauga ir valstybės programos: Respublikonai dažniau kritikuoja didelio masto vyriausybines programas (pvz., „Obamacare“) ir siūlo rinkos sprendimus arba valstijų valdymą.
- Aplinkosauga ir klimato politika: nuomonės partijoje skiriasi: kai kurie Respublikonai priešinasi griežtai reglamentacijai dėl ekonominių priežasčių, kiti priima rinkos pagrindu paremtas ar technologines priemones klimato problemoms spręsti.
Partijos struktūra ir organizacija
Respublikonų sistema apima vietines partijos organizacijas, valstijų komitetus ir Respublikonų nacionalinį komitetą (RNC). Partija renka kandidatus per pirminius rinkimus ir vakarėlių susitikimus („caucuses“), organizuoja nacionalines konvencijas, kuriose formaliai patvirtinami prezidento kandidatai. Finansavimas gaunamas iš atskirų donorų, PAC (politinių veiksmų komitetų) ir partinų renginių.
Svarbūs lyderiai ir prezidentai
- Abraham Lincoln (1861–1865) — pirmasis Respublikonų JAV prezidentas.
- Theodore Roosevelt — lyderis progresyviame Respublikonų sparne XX a. pradžioje.
- Dwight D. Eisenhower, Richard Nixon, Ronald Reagan — įtakingi XX a. prezidentai, formavę modernią partijos politiką.
- George H. W. Bush ir George W. Bush — svarbūs XX–XXI a. figūros.
- Donald J. Trump — 2016 m. prezidento rinkimų laimėtojas, pakreipęs dalį partijos link populistinių ir nacionalistinių pozicijų; jo įtaka išryškėjo per pastarąjį dešimtmetį ir paskatino naujas frakcijas partijoje.
Frakcijos ir vidinės įtampos
Partija nėra vienalytė: joje yra tradiciškai įtakingas establishment (verslo ir partijos elitas), socialiniai konservatoriai (ia daugiausia religinių bendruomenių nariai), libertarai (pabrėžiantys laisvę ir ribotą vyriausybę) bei populistinė/„Trump“ šaka, kuri kelia klausimus dėl imigracijos, prekybos ir demokratinio proceso. Šios frakcijos kartais konkuruoja dėl partijos krypties ir kandidatų pasirinkimo.
Rinkėjų bazė ir rinkimų geografija
Tradicinė Respublikonų bazė apima kaimo apylinkes, pietines ir vakarų valstijas, verslą, konservatyvias evangelikų bendruomenes ir vyresnio amžiaus baltuosius rinkėjus. Pastaraisiais dešimtmečiais kai kurios priemiesčių teritorijos tapo konkurencingesnės arba perėjo į Demokratų pusę, o kai kurios mažesnės valstijos ir kaimo regionai sustiprino respublikonų pozicijas. Demografinės tendencijos — augantis procentas tautinių mažumų, jaunimo požiūrių kitimas — kelia iššūkių ir atveria galimybes partijos strategijoms.
Pagrindiniai faktai ir aktualijos
- Simbolis: dramblys; partijos pravardė — GOP („Didžioji senoji partija“).
- Partijos įkūrimas: apie 1854 m., kaip judėjimas prieš vergovės plitimą.
- Organizacija: RNC koordinuoja veiklą, bet valstijos ir vietinės struktūros turi didelę įtaką.
- Politinės pozicijos: laisvos rinkos ekonomika, mažesni mokesčiai, stipresnė gynyba, konservatyvios socialinės vertybės (su vidiniais skirtumais).
- Šiuolaikinės iššūkiai: partijos susiskaldymas tarp tradicinių konservatorių ir populistinių srovių, demografiniai pokyčiai, požiūris į imigraciją ir klimato kaitą, bei atsakas į įtampas politinėje erdvėje.
Įtaka JAV politikoje
Respublikonų partija ilgą laiką turėjo reikšmingą įtaką JAV politiniams sprendimams: formuoja sudėtį Aukščiausiame Teisme per prezidentų paskirtus teisėjus, lemia biudžeto politiką ir užsienio politikos kryptis, taip pat veikia kongreso daugumų sudėtį. Partijos politika ir jos vidinės dinamikos stipriai veikia tiek vietinių, tiek nacionalinių rinkimų rezultatą.
Kur sužinoti daugiau
Norint giliau suprasti partijos istoriją ir dabarties politiką, verta skaityti akademinius šaltinius apie JAV politines partijas, stebėti oficialias Respublikonų nacionalinio komiteto žinutes ir analizes iš patikimų žiniasklaidos bei politologinių centrų. Taip pat naudinga sekti partijų konvencijas, pirminius rinkimus ir rinkimų ataskaitas, kurios parodo partijos raidą ir strategijas.
Istorija
Respublikonų partiją 1854 m. Ripone, Viskonsino valstijoje, padedant Francisui Prestonui Blairui, įkūrė Respublikonų partija. Respublikonų partiją įkūrė žmonės, kuriems nepatiko 1854 m. Kanzaso-Nebraskos aktas, pagal kurį kiekvienoje teritorijoje būtų leista vergovė. Respublikonų partiją įkūrė buvę Laisvosios dirvos partijos ir vigų partijos nariai, kurie norėjo sustabdyti vergovės plėtrą. Respublikonų partijos įkūrėjai norėjo sustabdyti vergovės plėtrą, nes manė, kad ji prieštarauja Konstitucijos ir Nepriklausomybės deklaracijos idealams. Kai kurie Respublikonų partijos steigėjai norėjo panaikinti vergiją visur Jungtinėse Valstijose. Pirmasis Respublikonų partijos kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidentus 1856 m. buvo Johnas C. Frémontas.
Žlugus vigų partijai, respublikonai tapo viena iš dviejų pagrindinių politinių partijų Jungtinėse Valstijose (kita pagrindinė politinė partija buvo Demokratų partija). 1860 m. buvo išrinktas pirmasis respublikonų prezidentas Abraomas Linkolnas. Visą likusią XIX a. antrąją pusę šalyje prezidentavo daugiausia respublikonai. Nuo 1860 m. iki 1912 m. respublikonai prezidento rinkimus pralaimėjo tik du kartus (1884 m. ir 1892 m. neatsilaikydami prieš demokratą Groverį Klivlandą).
XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje respublikonai tikėjo protekcionizmu (įsitikinimu, kad mokesčių didinimas prekybai su kitomis šalimis apsaugos ekonomiką).
Po Pirmojo pasaulinio karo 1920-aisiais buvo trys respublikonų prezidentai: Warrenas Hardingas, Calvinas Coolidge'as ir Herbertas Hooveris. Dėl šios priežasties jis buvo vadinamas respublikonų dešimtmečiu. Hardingas ir Kūlidžas parengė ekonomikos planą, pagal kurį sumažino mokesčius, privertė vyriausybę išleisti mažiau pinigų ir atsikratė ekonomikai įtakos turinčių taisyklių ir įstatymų.
XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje žlugo akcijų rinka ir prasidėjo Didžioji depresija. Per Didžiąją depresiją Respublikonų partija tapo mažiau populiari. Nuo 1933 m. iki 1953 m., kai Dvaitas Eizenhaueris (Dwight Eisenhower) pradėjo pirmąją iš dviejų iš eilės prezidento kadencijų, prezidentu nebuvo išrinktas nė vienas respublikonas. (Jis buvo perrinktas 1956 m.). 1960 m. Ričardas Niksonas pralaimėjo rinkimus, bet 1968 m. ir 1972 m. buvo išrinktas prezidentu pagal respublikonų bilietą.
1980 m. prezidentu buvo išrinktas aktorius ir konservatyvių pažiūrų politinis veikėjas Ronaldas Reiganas. Ronaldas Reiganas tapo pirmuoju respublikonų prezidentu, kuris anksčiau buvo Demokratų partijos narys. Ronaldas Reiganas ėjo pareigas dvi kadencijas, o jo įpėdinis Džordžas Bušas - vieną kadenciją. R. Reiganas norėjo, kad mažiau įstatymų darytų įtaką ekonomikai, ir siekė, kad kariuomenė būtų stipresnė.
1992 m. prezidentu buvo išrinktas Billas Clintonas (demokratas), kuris 1996 m. buvo perrinktas. Tačiau 1994 m. buvo išrinktas naujas Kongresas, ir respublikonai perėmė Atstovų Rūmų ir Senato kontrolę. Jie balsavo prieš daugelį B. Klintono idėjų ir pasiūlė savo idėjas, pavyzdžiui, eilutės veto ir subalansuoto biudžeto pataisą.
Po 2006 m. rinkimų respublikonai prarado Kongreso kontrolę. 2008 m. buvo išrinktas demokratas Barackas Obama, kuris 2012 m. buvo perrinktas. Respublikonas Johnas Boehneris 2010 m. buvo išrinktas Atstovų Rūmų pirmininku, o 2012 m. perrinktas. 2014 m. respublikonai perėmė Senato ir Atstovų rūmų kontrolę. J. Boehneris atsistatydino 2015 m. spalio pradžioje, o 2015 m. spalio 29 d. jį galiausiai pakeitė Paulas Ryanas iš Viskonsino. 2016 m. lapkričio 9 d. prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas, rinkikų kolegijoje įveikęs demokratę Hillary Clinton. D. Trumpas tapo pirmuoju respublikonu, pradėjusiu eiti prezidento pareigas nuo 2001 m. sausio 20 d., kai buvo inauguruotas George'as W. Bushas. 2018 m. respublikonai prarado Atstovų Rūmus ir laimėjo Senatą. Paulas Ryanas 2019 m. pasitraukė, o jį pakeitė Nancy Pelosi, kuri yra Demokratų partijos narė.
1874 m. "Harpers Weekly" karikatūra, kurioje pirmą kartą panaudotas dramblys kaip Respublikonų partijos simbolis.
Ronaldas Reiganas laikomas konservatorių ikona ir didvyriu.
Dabartiniai respublikonų įsitikinimai
Šiuo metu Respublikonų partiją identifikuoja klasikinis liberalizmas, konservatizmas ir dešinioji politika.
Ne visi respublikonai tiki tais pačiais dalykais, tačiau paprastai daugelis respublikonų palaiko šiuos dalykus:
- Federalizmas ir subsidiarumas
- Asmeninė atsakomybė, tvirtos šeimos vertybės ir bendruomenės organizacijos.
- Kapitalizmas, laissez-faire ir augimą skatinanti arba pasiūlos ekonomika
- Sumažintos valdžios sektoriaus išlaidos
- Pagalba Izraelio valstybei, Jungtinių Valstijų sąjungininkei, ir Amerikos interesų Artimuosiuose Rytuose gynimas.
- Mažesni mokesčiai viskam ir visiems.
- Stipri kariuomenė ir stipri nacionalinė gynyba, didinant karines išlaidas.
- 2-oji pataisa ir leidimas žmonėms apsisaugoti šaunamuoju ginklu.
- Mirties bausmė tam tikrais atvejais
- švietimo pasirinkimo galimybė, pvz., kuponų sistema, tokia kaip Kalifornijos galimybių stipendijų programa.
- Pasisakykite prieš nelegalią imigraciją ir palaikykite teisėtą nelegalių imigrantų deportavimą.
- nepritaria vyriausybės valdomai sveikatos priežiūrai
- Pasisakote prieš abortus visais arba daugeliu atvejų
Daugiausia Respublikonų partijos rėmėjų yra iš JAV pietinių, giliųjų pietų, dalies Vidurio vakarų (ypač Kanzaso) ir Šiaurės rytų kaimo vietovių, taip pat iš Montanos; nors jie atvyksta iš visų Jungtinių Valstijų, įskaitant šiaurinę Kalifornijos dalį.
JAV prezidentai
Respublikonų prezidentai XIX a:
- Abraomas Linkolnas (1861-1865)
- Ulisas S. Grantas (1869-1877)
- Rutherfordas Birchardas Hayesas (1877-1881)
- Džeimsas Abramas Garfildas (1881 - 1881)
- Česteris Alanas Arturas (1881-1885)
- Benjaminas Harisonas (1889-1893)
- Viljamas Makinlis jaunesnysis (1897-1901)
respublikonų prezidentai 1900-aisiais:
- Teodoras Ruzveltas (1901-1909 m.)
- Viljamas Hovardas Taftas (William Howard Taft, 1909-1913)
- Warrenas Gamalielis Hardingas (1921-1923 m.)
- J. Calvinas Coolidge'as (1923-1929)
- Herbertas Klarkas Huveris (1929-1933 m.)
- Dvaitas Deividas Eizenhaueris (1953-1961 m.)
- Ričardas Milhauzas Niksonas (1969-1974 m.)
- Džeraldas Rudolfas Fordas jaunesnysis (1974-1977 m.)
- Ronaldas Vilsonas Reiganas (1981-1989 m.)
- Džordžas Herbertas Volkeris Bušas (1989-1993 m.)
Respublikonų prezidentai 2000-aisiais
- Džordžas Volkeris Bušas (2001-2009 m.)
- Donaldas Johnas Trumpas (2017- dabartis)
Prezidentas Abraomas Linkolnas
PrezidentasRonaldas Reiganas
Prezidentas Donaldas J.Trumpas
Kiti garsūs respublikonai
- Spiro T. Agnew (prezidento Niksono viceprezidentas)
- Buzzas Aldrinas (JAV astronautas)
- Susan B. Anthony (moterų teisių aktyvistė, abolicionistė)
- Klara Barton (Sąjungos armijos pilietinio karo slaugytoja, humanitarė, Raudonojo kryžiaus įkūrėja)
- Jeb Bush (buvęs Floridos gubernatorius, buvusio prezidento George H. W. Bush sūnus ir buvusio prezidento George W. Bush brolis)
- Jan Brewer (buvusi Arizonos gubernatorė)
- Dr. Benas Carsonas (prezidento D. Trumpo vadovaujamas JAV sveikatos apsaugos ministras, į pensiją išėjęs neurochirurgas)
- Dickas Cheney (prezidento George'o W. Busho viceprezidentas)
- Chrisas Christie (buvęs Naujojo Džersio gubernatorius)
- Bingas Krosbis (amerikiečių dainininkas ir aktorius)
- Thomas Dewey (1944 ir 1948 m. kandidatas į prezidentus)
- Bobas Dole'as (1996 m. kandidatas į prezidentus, buvęs Kanzaso senatorius)
- Elizabeth Dole (buvusi Šiaurės Karolinos senatorė, buvusi JAV darbo ministrė prezidento George'o Busho laikais, buvusi JAV transporto ministrė prezidento Reigano laikais)
- Johnas Fordas (amerikiečių kino režisierius ir prodiuseris)
- Njutas Gingrichas (buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas)
- Rudy Giuliani (buvęs Niujorko meras, buvęs kandidatas į prezidentus, buvęs JAV prokuroras)
- Baris Goldvoteris (Barry Goldwater) (1964 m. kandidatas į prezidentus, buvęs Arizonos senatorius)
- Chuckas Hagelis (buvęs Nebraskos senatorius, buvęs JAV gynybos sekretorius)
- Nikki Haley (JT ambasadorė, buvusi Pietų Karolinos gubernatorė)
- Seanas Hannity (gerai žinomas "Fox News" pokalbių laidų vedėjas)
- Dennisas Hastertas (buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas)
- Orrin Hatch (buvęs Senato pirmininko pavaduotojas)
- Jackas Kempas (kandidatas į viceprezidentus 1996 m.)
- Jeane Kirkpatrick (buvusi JT ambasadorė, profesorė)
- Henry Kissingeris (buvęs JAV valstybės sekretorius)
- Rush Limbaugh (radijo pokalbių laidų vedėjas)
- Richardas Lugaras (buvęs Indianos senatorius)
- Johnas McCainas (2008 m. kandidatas į prezidentus, buvęs Arizonos senatorius)
- Mitchas McConnellas (Senato daugumos lyderis)
- Sarah Palin (2008 m. kandidatė į viceprezidentus, buvusi Aliaskos gubernatorė)
- Dr. Rand Paul (Kentukio senatorius, gydytojas)
- Dr. Ron Paul (buvęs JAV Teksaso kongresmenas, gydytojas, rašytojas)
- ColinasPowellas (generolas Persijos įlankos karo metu, valstybės sekretorius)
- Paulas Robesonas (amerikiečių dainininkas, aktorius ir kovotojas už pilietines teises)
- Nelsonas Rokfeleris (buvęs JAV viceprezidentas, buvęs Niujorko gubernatorius)
- Mittas Romney (buvęs Masačusetso gubernatorius, 2012 m. kandidatas į prezidentus, Jutos senatorius)
- Paul Ryan (buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas, 2012 m. kandidatas į viceprezidentus, JAV Kongreso narys)
- Condoleezza Rice (buvusi JAV valstybės sekretorė)
- Karlas Rove'as (buvęs prezidento George'o W. Busho strategas)
- Donaldas Rumsfeldas (JAV gynybos sekretorius, valdant prezidentui George'ui W. Bushui)
- Markas Sanfordas (Pietų Karolinos gubernatorius)
- Elizabeth Cady Stanton (abolicionistė, kovotoja už moterų teises)
- Kennethas Starras (JAV demokrato Billo Klintono prokuroras)
- Michael Steele (buvęs Respublikonų nacionalinio komiteto pirmininkas)
- Tedas Stevensas (buvęs Aliaskos senatorius)
- Harriet Tubman (abolicionistė, politinė aktyvistė, kovotoja už moterų teises, slaugytoja)
- Dr. Mary Edwards Walker (Sąjungos kariuomenės pilietinio karo gydytoja ir chirurgė, abolicionistė, kovotoja už moterų teises)
- Johnas Wayne'as (amerikiečių aktorius)
Senatorius Baris Goldvoteris (Barry Goldwater)
Senatorius Džonas Makeinas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Jungtinių Valstijų respublikonų partija?
A: Jungtinių Valstijų Respublikonų partija yra viena iš dviejų dominuojančių politinių partijų Jungtinėse Amerikos Valstijose, kartu su Demokratų partija, kuri yra pagrindinė Respublikonų partijos oponentė.
K: Kiek politinių partijų yra Jungtinėse Amerikos Valstijose?
Atsakymas: Jungtinėse Valstijose yra daug kitų mažų partijų, vadinamų trečiosiomis partijomis.
Klausimas: Kokie Jungtinėse Amerikos Valstijose paplitę Respublikonų partijos pavadinimai?
A: Respublikonai dažnai vadinami "dešiniaisiais" arba "konservatoriais". Pati Respublikonų partija taip pat vadinama GOP, kas reiškia "Grand Old Party" (Didžioji senoji partija).
K: Koks yra Respublikonų partijos simbolis?
A: Respublikonų partijos simbolis yra dramblys. Šis simbolis pirmą kartą panaudotas 1874 m. Tomo Nasto politinėje karikatūroje.
K: Kas yra Respublikonų nacionalinis komitetas?
Atsakymas: Respublikonų nacionalinis komitetas, arba RNC, yra pagrindinė Respublikonų partijos organizacija visose 50 valstijų.
K: Ar Respublikonų partija yra ta pati politinė partija kaip Demokratų respublikonų partija?
Atsakymas: Ne, Respublikonų partija nėra ta pati politinė partija kaip Demokratų respublikonų partija.
K: Kas yra "raudonoji valstija" Jungtinėse Valstijose?
Atsakymas: Valstiją, kurioje dauguma rinkėjų balsuoja už respublikonų politikus, kartais vadiname "raudonąja valstija".
Ieškoti