Trečioji partija: reikšmė ir vaidmuo dviejų partijų sistemoje
Trečioji partija: kaip mažesnės partijos keičia dviejų partijų žaidimą, formuoja politiką, įtakoja rinkimus ir skatina pokyčius — reikšmė, strategijos ir galimybės.
Trečioji partija dviejų partijų politinėje sistemoje yra bet kuri partija, kuri nėra viena iš dviejų pagrindinių jėgų. Teoriškai šis terminas turėtų reikšti trečią pagal dydį partiją, tačiau dažnai juo apibūdinamos įvairios mažesnės partijos. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje trečioji partija yra nacionalinė politinė partija, išskyrus Konservatorių partiją ir Leiboristų partiją, dalyvaujanti Bendruomenių rūmuose. Jungtinėse Amerikos Valstijose trečioji partija – tai politinė partija, išskyrus Demokratų partiją ir Respublikonų partiją, turinti įtaką nacionaliniu mastu.
Ką reiškia „trečioji partija“ ir kaip ją matuoja
Partijos „tretiškumas“ paprastai matuojamas remiantis rinkimų rezultatais (balsų dalimi) arba laimėtų vietų skaičiumi parlamente. Kartais trečioji partija gali būti reikšminga tik regioniniu lygiu: ji gali būti trečia pagal dydį viename regione, bet visoje šalyje neturėti reikšmės. Mažesnės partijos, kurios laimi tik nedidelę dalį balsų ir neturi vietų įstatymų leidžiamojoje valdžioje, dažnai vadinamos mažosiomis partijomis arba marginalinėmis partijomis.
Rinkimų sistemos įtaka trečiųjų partijų sėkmei
Rinkimų sistema stipriai lemia, ar trečiosios partijos gali įsitvirtinti. Terminas „trečiosios partijos“ dažnai vartojamas valstybėse, kuriose rinkimai vyksta pagal pirmumo teisę, nes tokia sistema (single-member plurality / first-past-the-post) paprastai skatina dviejų partijų susiformavimą. Tai vadinama Duvergerio dėsniu: vienmandatės apygardos ir daugumos sistema sukelia tiek mechanines, tiek psichologines kliūtis mažosioms partijoms – jos dažnai pralaimi net tuomet, kai gauna reikšmingą balsų dalį.
Priešingai, šalyse su proporciniu atstovavimu mažesnės partijos turi didesnes galimybes gauti mandatų ir susiformuoja daugialypė partinė sistema. Tokiame modelyje koalicijų sudarymas tarp kelių partijų yra įprastas. Tačiau net ir proporcinėje sistemoje gali egzistuoti įėjimo barjerai (pvz., valstybiniai minimumai balsų daliai), kurie riboja labai mažų partijų patekimą į parlamentą.
Trečiųjų partijų vaidmenys ir poveikis
- Politikos formavimas: trečiosios partijos gali kelti naujas idėjas ir problemas, priversdamos didesnes partijas jas įtraukti į savo programas.
- Karalių kūrėjas (kingmaker): parlamente be aiškios daugumos trečia partija ar kelios mažesnės partijos gali tapti koalicijų formavimo raktu ir daryti tiesioginę įtaką valdančiojo bloko politikai.
- „Spoiler“ efektas: mažesnės partijos kartais atima balsus iš vienos iš pagrindinių partijų ir taip gali paveikti rinkimų rezultatą, ypač daugelyje vienmandatėse apygardų.
- Atstovavimas specifiniams interesams: trečiosios partijos dažnai atstovauja siauresnėms visuomenės grupėms arba tam tikrai ideologijai, kuri nėra tinkamai atstovaujama didžiosiose partijose.
- Protesto balsai ir politinė alternatyva: jos suteikia rinkėjams galimybę pareikšti nepasitenkinimą tradicinėmis partijomis be balsavimo už opponentą.
Kodėl trečiosios partijos kandidatuoja, nors retai laimi aukščiausius postus
Trečiosios partijos paprastai nebūna linkusios laimėti prezidento ar premjero rinkimų daugelyje šalių, tačiau jos turi kelias priežastis dalyvauti:
- Įtakos didinimas: per rinkimus dvi pagrindinės partijos klauso trečiųjų partijų nuomonės; didesnės partijos kartais reaguoja į jas ar net perima jų idėjas.
- Ilgalaikė augimo strategija: kai kurios trečiosios partijos siekia pamažu auginti paramą ir ilgainiui tapti dominuojančia jėga — panašiai kaip anksčiau atsitiko su Leiboristų partija Didžiojoje Britanijoje (Leiboristų partiją).
- Regioninis laimėjimas: sutelkus jėgas konkrečiame regione ar miestui, partija gali laimėti vietos valdžioje ir tapti svarbiu žaidėju nacionalinėje politikoje.
Sunkumai ir kliūtys trečioms partijoms
- Strateginis balsavimas: rinkėjai dažnai renkasi „mažesnį blogį“ iš dviejų pagrindinių partijų, kad nebūtų „išmetamas“ balsas už mažesnę partiją.
- Finansavimo ir medijų prieigos trūkumas: mažesnės partijos turi mažesnius biudžetus ir sunkiau pritraukia žiniasklaidos dėmesį.
- Teisinės kliūtys: reikalavimai kandidatų dokumentacijai, įėjimo į sąrašus taisyklės arba įstatyminiai balsų slenksčiai gali apriboti patekimą į parlamentą.
- Organizaciniai iššūkiai: partijos turi kurti tinklus, koordinatorius ir nuolatinius rėmėjus — tai reikalauja laiko ir resursų.
Strategijos, padedančios trečioms partijoms augti
- Sutelkti pastangas į konkrečias apygardas arba regionus, kur partija turi realų palaikymą.
- Formuoti koalicijas arba sudaryti rinkimų paktus su kitomis mažesnėmis partijomis, kad nesiskaldytų balsai.
- Pasiūlyti aiškią, atpažįstamą politikos programą ir ginčyti problemas, kuriomis didžiosios partijos nepakankamai rūpinasi.
- Kurti nuolatinę organizacinę bazę ir stiprią vietinę struktūrą, investuoti į savanorius ir savarankišką žiniasklaidą/socialinius tinklus.
Pavyzdžiai ir istoriniai aspektai
Trečiųjų partijų vaidmuo priklauso nuo šalies ir laikotarpio. Kai kurios trečiosios partijos ilgainiui išaugo į vienas iš dviejų didžiųjų partijų arba tapo esminėmis koalicijų dalimis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje istorijoje buvo pergijų, kai partinės jėgos keitėsi, o kai kurios buvusios mažesnės partijos išsiplėtė arba jungėsi. Jungtinėse Amerikos Valstijose partijos, tokios kaip Libertarianų ar Žaliųjų partijos, laikomos trečiosiomis partijomis nacionaliniu mastu, nors jų poveikis prezidento rinkimams dažnai būna ribotas.
Išvada
Trečioji partija yra svarbi politinio spektro dalis — net jei ji retai laimi aukščiausias pareigas, ji gali daryti reikšmingą įtaką politikai, formuoti viešąją diskusiją ir būti esminiu veiksniu koalicijų sudaryme. Jos sėkmė priklauso nuo rinkimų taisyklių, organizacinių gebėjimų, strateginio pasirinkimo ir gebėjimo pasiekti rinkėjus su aiškiu politiniu pasiūlymu.
Susiję puslapiai
- Liberalai demokratai (Jungtinė Karalystė)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra trečioji šalis?
A: Trečioji partija - tai politinė partija, išskyrus dvi pagrindines bet kurioje dvipartinėje politinėje sistemoje.
Klausimas: Kaip rinkimų sistema veikia trečiųjų partijų buvimą?
A.: Šalys, kuriose rinkimų sistema yra pirmumo tvarka, yra linkusios kurti dvipartinę sistemą, nes sėkmingos mažesnės partijos yra retos, o šalys, kuriose taikoma proporcinė rinkimų sistema, yra mažiau linkusios kurti dvipartinę sistemą, nes sėkmingos mažesnės partijos yra dažnos.
Klausimas: Kaip vadinate mažesnes partijas, kurios nesurenka daug balsų ar vietų įstatymų leidžiamojoje valdžioje?
Atsakymas: Mažesnės partijos, kurios gauna tik nedidelę dalį balsų ir negauna vietų įstatymų leidžiamojoje valdžioje, dažnai vadinamos mažosiomis partijomis arba marginalinėmis partijomis.
K: Ar trečiosios partijos gali laimėti prezidento rinkimus?
A.: Trečiosios partijos paprastai nėra linkusios laimėti prezidento rinkimus.
K: Kodėl kai kurios trečiosios partijos dalyvauja rinkimuose, nors mažai tikėtina, kad jos laimės?
A: Per rinkimus dvi pagrindinės partijos įsiklauso į trečiųjų partijų nuomonę ir kartais perima iš jų idėjas. Be to, kai kurios tikisi, kad jų parama ilgainiui pamažu augs ir galiausiai taps viena iš dominuojančių politinių jėgų, kaip atsitiko su Didžiosios Britanijos leiboristų partija.
Ieškoti