Pirmumo rinkimų sistema – apibrėžimas, veikimas ir pavyzdžiai

Sužinokite, kas yra pirmumo rinkimų sistema: veikimo principai, skirtumai nuo daugumos sistemos, valdžios formavimo pasekmės ir tarptautiniai pavyzdžiai (JK, Kanada, Indija).

Pirmumo rinkimų sistema (dažnai angl. vadinama „first‑past‑the‑post“ arba tiesiog plurality system) – tai rinkimų tvarka, kurioje šalis yra suskirstyta į atskiras rinkimų apygardas, o kiekvienoje apygardoje laimi tas kandidatas, kuris surenka daugiausiai balsų. Tokia sistema dažnai taikoma renkant vyriausybę arba parlamento narius: kiekviena apygarda deleguoja vieną arba kelis atstovus į parlamentą. Kandidatai paprastai reprezentuoja skirtingas politines partijas arba yra nepriklausomi.

Kaip tai veikia

Paprastai procedūra vyksta taip:

• Šalis padalijama į apygardas. Kiekvienoje apygardoje renkamas vienas arba keli atstovai.
• Rinkėjai balsuoja už vieną kandidatą apygardoje (arba už tiek kandidatų, kiek vietų toje apygardoje — priklausomai nuo varianto).
• Vieta atitenka tam kandidatui (arba kandidatams), kurie surinko daugiausiai balsų toje apygardoje.

Ši sistema skiriasi nuo daugumos sistemos, kurioje laimėti reikia turėti daugiau nei 50 % balsų (pvz., dviejų ratų sistema arba reikalaujant absoliučios daugumos). Taip pat egzistuoja variantai: vienmandatė pirmumo sistema (angl. single‑member plurality arba FPTP) ir daugiamandatės pirmumo sistemos (pvz., bloc voting), kai apygardoje renkama kelios vietos ir balsavimas bei vietų paskirstymas vyksta pagal plurality taisykles.

Ko pasekoje susidaro vyriausybė

Po rinkimų partijos pagal laimėtas vietas sudaro parlamento sudėtį. Jeigu viena partija gauna daugiau nei 50 % vietų, ji gali suformuoti daugumos vyriausybę. Jei nė viena partija neįgyja tokios daugumos, galimi keli scenarijai:

• daugiausiai vietų turinti partija formuoja mažumos vyriausybę (dirba be formalaus koalicinio palaikymo),
• formuojama koalicinė vyriausybė, kai dvi ar daugiau partijų susitaria kartu turėti daugiau nei 50 % vietų,
• vyksta politinės derybos ir galimi nauji rinkimai, jei koalicijos neįmanoma suformuoti.

Privalumai ir trūkumai

• Privalumai:
  • Aiškūs rezultatai apygardoje – laimėtojas nustatomas paprastai ir greitai.
  • Linkstama į aiškių daugumų formavimą parlamente, todėl dažnai gaunamos stabilios vyriausybės be sudėtingų koalicijų.
  • Kartais paprastesnis rinkimų administravimas ir aiškesnis ryšys tarp rinkėjo ir konkretaus atstovo (ryšys su vietine apygarda).
• Trūkumai:
  • Rezultatai gali būti disproporcingi: partija gali gauti daugumą vietų neproporcingai mažesnei ar didesnei daliai gautų balsų (daugiau „išmesti“ balsų).
  • Silpnai aprėpiami mažesni ar tolygiai išsisklaidę rinkėjų interesai – mažos partijos dažnai negauna atstovavimo, nors turi reikšmingą balsų dalį.
  • Skatina taktinius balsavimus ir dvipartinę sistemą (pagal Duverger’io dėsnį), nes rinkėjai linkę balsuoti už labiau realius laimėtojus.
  • Gali skatinti regioninių partijų įtaką ir politinę fragmentaciją pagal teritorijas (jei tam tikra partija labai koncentruota geografiškai, ji gali gauti daugiau vietų nei rodo jos bendras balsų procentas).

Pavyzdžiai pasaulyje

Tarp šalių, kuriose rinkimai vyksta pagal pirmumo principą arba kurių parlamento rinkimai naudoja vienmandatę plurality tvarką, yra Jungtinė Karalystė, Kanada, Indija ir iš dalies Jungtinės Amerikos Valstijos (pvz., Atstovų rūmai renkami daugelyje apygardų pagal vienmandatį plurality principą). Kitos šalys naudoja mišrias sistemas arba variantus, kur plurality taisyklės taikomos kartu su proporcinio atstovavimo elementais.

Alternatyvos ir reformos

Dėl minėtų trūkumų kai kurios šalys ir judėjimai siūlo alternatyvas:

• Proporcinis atstovavimas – vietos paskirstomos pagal partijų surinktą balsų procentą, taip geriau atspindint rinkėjų pasirinkimus.
• Vienmandatė mažinamo balsavimo sistema (single transferable vote, STV) – leidžia rinkėjams išdėstyti kandidatų prioritetus ir sumažina „išmestų“ balsų skaičių.
• Dviejų ratų sistema – pirmą ture atrenkami kandidatai, o antrame rate kovoja du lyderiai, siekiant užtikrinti absoliučią daugumą.
• Mišrios sistemos (pvz., Mixed‑Member Proportional) – derina vienmandatę rinkimų apygardą su proporcine korta, kad derintų aiškias vietines atstovybes ir platesnį atstovavimą.

Išvados

Pirmumo rinkimų sistema yra paprasta ir dažnai veda prie aiškių valdančiųjų daugumų, tačiau ji gali kurti disproporciją tarp gaunamų balsų ir mandatų, silpninti mažesnių partijų atstovavimą ir skatinti taktinius balsavimus. Rinkimų sistemos pasirinkimas priklauso nuo šalies politinės kultūros, istorijos ir prioritetų – ar svarbesnė aiški vyriausybė ir ryšys su apygarda, ar teisingesnis ir platesnis politinių nuomonių atstovavimas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra "pirmas po pirmo"?

K.: Kaip šalis padalijama pagal "pirmuoju numeriu" sistemą?

K: Kas dalyvauja rinkimuose pagal pirmumo rinkimų sistemą?

K: Kaip nustatomas nugalėtojas atskirose rinkimų apygardose pagal pirmumo rinkimų sistemą?

K: Kas yra daugiamandatė rinkimų sistema?

K: Kas atsitinka, jei partija laimi daugiau kaip 50 % vietų?

K: Kas atsitinka, jei nė viena partija negauna daugiau kaip 50 % vietų pagal pirmumo rinkimų sistemą?

Paieška pagal raidę