Rinkimų apygarda: apibrėžimas, tipai ir tarptautinė praktika
Rinkimų apygarda – geografine ar administracine prasme apibrėžtas teritorijos vienetas, kuriame rinkėjai renka vieną arba kelis atstovus į tam tikrą instituciją. Apygardos dydis, ribos ir atstovaujamų vietų skaičius priklauso nuo valstybės rinkimų teisės, pasirinktos rinkimų sistemos ir administracinių sprendimų.
Apibrėžimas ir rinkėjo teisės
Rinkėjas yra bendruomenės ar organizacijos narys, turintis balsavimo teisę ir galintis skirti arba rinkti. Rinkimų apygarda – tai visi atstovo rinkėjai. Rinkėjai taip pat turi teisę atšaukti savo atstovą iš pareigų, į kurias jį paskyrė. Visi rinkėjai, kurie yra registruoti balsuoti, vadinami rinkėjais. Apygardos ribų nustatymas lemia, kurie asmenys priklauso kuriai apygardai ir kuriuos atstovus jie gali rinkti.
Tipai ir rinkimų sistemos
Apygardos gali skirtis pagal kelis kriterijus:
- Vienmandatės apygardos – kiekvienoje apygardoje renkamas vienas atstovas. Tokia sistema dažnai siejama su pirmumo (majoritarine) arba daugiausiai balsų laimintiesiems (first-past-the-post) tvarka.
- Daugiamandatės apygardos – apygardoje renkami keli atstovai; dažnai derinamos su proporcine rinkimų sistema, kai vietos paskirstomos pagal partijų gautus balsus.
- Mišrios sistemos – derinamos vienmandatės ir proporcinės sistemos elementai (pvz., papildomų narių sistema, pavyzdžiui, AMS).
- Teritorinės ir rinkimų skyriai – vietos valdžios rinkimuose apygardos gali vadintis apylinkėmis, wards, arba rinkimų skyriais, priklausomai nuo administracinės terminologijos.
Apygardų formavimas, dydis ir perrinkimai
Apygardų ribos nustatomos atsižvelgiant į gyventojų skaičių, administracines ribas, bendruomenių interesus ir užtikrinamą atstovavimą. Dėl gyventojų judėjimo ir demografinių pokyčių apygardų ribos periodiškai peržiūrimos ir koreguojamos. Svarbūs principai apygardų braižyme yra:
- lygiateisiškumas – panašus rinkėjų skaičius apygardose;
- geografinė nuoseklumas – natūralūs, administraciniai ar socialiniai ryšiai;
- nešališkumas – vengti politinio poveikio ribų braižyme (gerrymandering problema).
Tarptautinė praktika – pavyzdžiai
Terminą "rinkimų apygarda" ir jo atitikmenis naudoja daug šalių, tačiau praktika gali skirtis:
Jungtinėje Karalystėje parlamento rinkimų apygarda yra apygarda, kurioje renkamas parlamento narys. Kartais ji vadinama parlamento vieta arba skyriumi. Vietos valdžios rinkimuose apygardos vadinamos apylinkėmis (angl. Wards) arba rinkimų skyriais (angl. electoral divisions).
Nuo 2020 m. Jungtinėje Karalystėje yra 650 Bendruomenių Rūmų rinkimų apygardų:
- Jungtinės Karalystės parlamento rinkimų apygardų sąrašas
- 2005 m. JK visuotiniuose rinkimuose išrinktų parlamento narių sąrašas, kuriame išvardytos rinkimų apygardos po šių rinkimų.
Šiaurės Airijoje yra 18 rinkimų apygardų, kurių kiekvienoje pagal vieningo perleidžiamojo balsavimo sistemą į Šiaurės Airijos asamblėją renkami šeši deputatai. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip taikant proporcinę sistemą daugiamandatės apygardos užtikrina platesnį politinių nuomonių atstovavimą.
Škotijos parlamente yra 73 vienmandatės rinkimų apygardos, renkamos pagal pirmumo teisę, o likusios 56 vietos parlamente renkamos pagal papildomų narių sistemą (angl. Additional Member System, AMS). Priėmus 2004 m. Škotijos parlamento (apygardų) įstatymą, Škotijos parlamento rinkimų apygardos nebėra tapačios Bendruomenių rūmų rinkimų apygardoms – tai rodo, kad apygardų padalijimas gali skirtis tarp skirtingų rinkimų lygių.
Velso nacionalinę asamblėją sudaro 40 rinkimų apygardų, renkamų pirmuoju numeriu, kurios yra identiškos Velso Bendruomenių Rūmų rinkimų apygardoms. Likusios 20 vietų yra renkamos per AMS.
Londono asamblėją sudaro 14 rinkimų apygardų, renkamų pirmumo teise. Likusias 11 vietų renka AMS. Tai yra dar vienas pavyzdys, kaip mišrios sistemos derina vietinį atstovavimą ir proporcinį balansą visame regione.
Jungtinių Valstijų Atstovų rūmus sudaro 435 rinkimų apygardos, kurių kiekviena renka po vieną narį. JAV pavyzdys pabrėžia, kaip federacinė struktūra ir demografiniai pokyčiai reikalauja periodinių korekcijų (decennial reapportionment ir redistricting).
Terminas "rinkimų apygarda" yra įprastas daugelyje šalių, ypač Tautų Sandraugos narių. Kitose šalyse gali būti naudojami skirtingi terminai (pvz., circonscription, distrito, constituency, riding), bet esminė idėja lieka ta pati – konkreti erdvė, kurioje renkamas atstovas(iai).
Dažnos problemos ir reformos
- Gerrymandering – politinis ribų braižymas, siekiant suteikti pranašumą vienai partijai. Tai kenkia lygiateisiškumui ir pasitikėjimui rinkimais.
- Perkraustymo ir mažumos atstovavimas – mažos ar išskaidytos tautinės/pokytinės mažumos gali būti nepakankamai atstovaujamos vienmandatėse apygardose.
- Reapportionment – populiacijos pokyčiai verčia peržiūrėti vietų skaičių ir apygardų ribas, kad atitikti demografinę realybę.
- Skaitmeninės priemonės – kai kur valstybės diegia nepriklausomas komisijas, skaidrius kriterijus ir viešas konsultacijas, kad sumažintų politinį poveikį apygardų nustatymui.
Įtaka demokratijai
Apygardų sistema tiesiogiai veikia, kaip piliečių balsai virsta mandatais, todėl ji daro esminę įtaką politiniam atstovavimui, partinei įvairovei ir galutiniams valdžios rezultatais. Kiekviena sistema turi privalumų ir trūkumų: vienmandatės apygardos dažnai skatina tiesioginį ryšį tarp rinkėjo ir atstovo, o proporcinės ar mišrios sistemos geriau atspindi politinę įvairovę.
Renkant apygardų modelį ir taisykles, valstybės turi subalansuoti teisę į lygų atstovavimą, administracinį patogumą ir politinį skaidrumą. Daugelyje sistemų sprendimai dėl apygardų formavimo tampa reikšmingu viešojo diskurso objektu ir kartais reikalauja teisinės reguliacijos ar tarptautinių rekomendacijų.
Jei norite detalesnių pavyzdžių apie konkrečias šalis ar teisines procedūras apygardų perbraižymui, praneškite, kuri šalis ar tema domina labiausiai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra sudedamoji dalis?
Atsakymas: Rinkėjas yra balsuojantis bendruomenės ar organizacijos narys, turintis teisę skirti ar rinkti atstovus ir atšaukti juos iš pareigų.
K: Kaip vadinami visi atstovo rinkėjai?
A: Visi atstovo rinkėjai vadinami rinkimų apygarda.
K: Kas yra rinkėjai?
A: Rinkėjai - tai visi rinkėjai, kurie yra įrašyti į rinkėjų sąrašus.
K: Kiek Bendruomenių rūmų rinkimų apygardų yra Jungtinėje Karalystėje nuo 2020 m.?
A: 2020 m. Jungtinėje Karalystėje yra 650 Bendruomenių rūmų rinkimų apygardų.
K: Kiek deputatų renka kiekviena Šiaurės Airijos rinkimų apygarda?
A: Kiekviena Šiaurės Airijos rinkimų apygarda pagal vieningo perleidžiamojo balsavimo sistemą į Šiaurės Airijos asamblėją renka šešis MLA.
K: Kiek vienmandačių rinkimų apygardų yra Škotijos parlamente?
A.: Škotija turi 73 vienmandates parlamento rinkimų apygardas, dar 56 vietos renkamos pagal papildomų narių sistemą (angl. Additional Member System, AMS).
K: Kaip kitaip vadinamos JAV Atstovų rūmų Kongreso apygardos?
A: Jungtinių Valstijų Atstovų rūmuose Kongreso apygardos dar vadinamos rinkimų apygardomis.