Kubos raketų krizė (1962) – apibrėžimas ir istorija
Kubos raketų krizė (1962): išsamus įvykio aprašymas, politinės įtakos, diplomatijos ir branduolinio pavojaus analizė — istorinis kontekstas ir pasekmės.
Kubos raketų krizė – tai Šaltojo karo metu susiklosčiusi itin pavojinga konfrontacija tarp Sovietų Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Kubos, kuri 1962 m. spalio mėn. priartino pasaulį prie galimo branduolinio karo. Rusijoje ji žinoma kaip Karibų krizė (rus. Карибский кризис, Karibskij krizis). Kuba ją vadina Spalio krize. Tai buvo lemiamas tarpinis konfliktas aplink Kubą, kai Sovietų Sąjunga slapta dislokavo raketų pajėgas saloje.
Fone – Kubos revoliucija ir santykiai su JAV
1959 m. įvykus perversmui, Kubos revoliucijos metu valdžią perėmė Fidelio Kastro vadovaujama grupė. Naujoji valdžia nacionalizavo daug Amerikos įmonių, o tai smarkiai pablogino santykius su JAV. Po šių veiksmų JAV taikė politines ir ekonomines sankcijas; 1962 m. vasario 7 d. įvedė oficialų embargą Kubai. Amerikos valdžia nerimavo, kad iš Kubos, kuri yra pakankamai arti, kad raketos galėtų pasiekti daugumą JAV teritorijos, gali būti pradėtas puolimas. JAV Kubą laikė komunistine valstybe, susieta su Sovietų Sąjunga.
Operacija „Anadyr“ ir sovietų raketų dislokavimas
1962 m. Sovietų Sąjunga pradėjo slaptą operaciją, žinomą kaip „Anadyr“, kurios tikslas buvo dislokuoti Kubos teritorijoje vidutinio nuotolio balistines branduolines raketas ir kitas karines priemones. Šios raketos (tarp jų R-12 / NATO pavadinimas SS-4) galėjo pasiekti daugumą Jungtinių Valstijų rytinės dalies. Sovietų pajėgos taip pat atgabeno aviacijos ir sraigtasparnių vienetus bei techninį personalą, kad įrengtų ir aptarnautų raketų bazes.
Raketų atradimas ir JAV atsakas
1962 m. spalio 14 d. amerikiečių šnipinėjimo lėktuvas U-2, pilotuojamas Richard Heyser, nufotografavo Kuboje įrengiamas raketų pozicijas. Nuotraukos pateikė neabejotinų įrodymų apie taktinių ir strateginių raketų dislokavimą. Vėliau, spalio 22 d., JAV prezidentas John F. Kennedy viešai paskelbė apie raketų buvimą ir paskelbė jūrinę blokadą – oficialiai vadintą „karantinu“, siekiant išvengti tiesioginio karo teisinių padarinių. Blokada užkirto kelią tolesnėms sovietų tiekimo siuntoms į Kubą.
Kriziniai mėnesio įvykiai (pagrindiniai momentai)
- 1962-10-14 – U-2 misija užfiksuoja raketų bazes Kuboje.
- 1962-10-22 – J. F. Kennedy paskelbia karantiną ir reikalauja raketų pašalinimo.
- 1962-10-24 – Sovietų laivai artėja prie karantino linijos; dalis jų sustoja arba apsisuka.
- 1962-10-26 ir 1962-10-27 – Nikitos Chruščiovo laiškai prezidentui Kennedžiui: pirmasis linkęs į kompromisą, antrasis griežtesnis; tuo pačiu 1962-10-27 amerikiečių U-2 virš Kubos buvo numuštas (pilotą Rudolfą Andersoną Jr. sužeidė ir vėliau jis žuvo).
- 1962-10-28 – Chruščiovas praneša, kad Sovietų Sąjunga pašalins raketas mainais į JAV pažadą neinvaduoti Kubos ir slaptą JAV įsipareigojimą pašalinti raketas „Jupiter“ iš Turkijos per artimiausius mėnesius.
- 1962-11 (lapkričio mėn.) – sovietų raketos ir įranga iš Kubo buvo demontuotos; JAV karantinas palaipsniui atšauktas.
Derybos, sprendimas ir slaptasis susitarimas
Krizinio sprendimo metu abi pusės – JAV ir SSRS – vykdė intensyvias derybas. JAV administracija sudarė patariamosios grupės EXCOMM sprendimus. Viešas mainas sudarė esminę dalį: Sovietų vadovybė sutiko demontuoti Kuboje dislokuotas raketas mainais į viešą JAV įsipareigojimą neinvaduoti Kubos. Be to, buvo pasiektas slaptas susitarimas, pagal kurį JAV per kelis mėnesius pašalins savo balistines raketas „Jupiter“ iš Turkijos – ši sąlyga nebuvo viešai skelbiama tuoj po krizės, kadangi JAV norėjo išvengti politinių padarinių NATO rėmuose.
Pasekmės ir reikšmė
Kubos raketų krizė paliko kelis ilgalaikius padarinius:
- Abi pusės suprato branduolinio konfrontacijos pavojingumą ir ėmėsi priemonių geresniam tarpusavio ryšiui: 1963 m. buvo įrengtas tiesioginis telefoninis ryšys („karštasis ryšys“) tarp Vašingtono ir Maskvos.
- Krizė paskatino vėlesnius susitarimus dėl ginklų kontrolės, pvz., 1963 m. pasirašytą Dalinių branduolinių bandymų apribojimo sutartį (Partial Test Ban Treaty).
- Politiniai padariniai: Nikita Chruščiovui krizės metu teko dalis kritikos už strateginius nuolaidžius, o Kubos santykiai su abiem supervalstybėmis išliko įtempti.
- Praktinis poveikis: Kuboje dislokuotos sovietų raketos buvo pašalintos iki 1962 m. lapkričio pabaigos; JAV karantinas atšauktas. Nors tiesioginė konfrontacija išvengta, krizė dar labiau sustiprino pasaulinį Šaltojo karo įtampų suvokimą.
Istorinė reikšmė
Kubos raketų krizė laikoma vienu didžiausių Šaltojo karo įtampų taškų ir dažnai minima kaip momentas, kai branduolinio karo rizika buvo arčiausiai realybės. Amanetutus iš krizės – geresnė komunikacija tarp didžiųjų valstybių, pirmieji žingsniai ginklų kontrolės link ir aiškus supratimas, kad net ir tokie pavojingi žingsniai, kaip branduolinių ginklų dislokavimas šalia priešininko, gali sukelti katastrofiškas pasekmes.
Prieš krizę ir po jos vykę incidentai (pvz., Ankstesnė Berlyno blokada, Atominės politikos poslinkiai, bei vėlesni ginklų kontrolės susitarimai) rodo, kad Kubos raketų krizė buvo kertinis momentas XX a. geopolitikoje.
1962 m. Kubos raketų krizė parodė, jog diplomatinės derybos ir atsargus vadovų elgesys gali užkirsti kelią tiesioginiam karui net ir tada, kai konfliktas atrodo neišvengiamas.
1962 m. Kubos raketų krizė vis dar studijuojama kaip svarbus diplomatijos, sprendimų priėmimo karščio ir ginklų kontrolės istorijos pavyzdys.
Kubos vieta
Pagrindinė informacija
Amerikiečiai baiminosi, kad Sovietų Sąjunga išplės komunizmą arba socializmą. 1945 m. prasidėjusiame Šaltajame kare JAV ir SSRS buvo pagrindinės šalys. JAV nenorėjo, kad Karibų jūros regiono šalys būtų atviros sąjungininkės su SSRS. Dėl to Monroe doktrina, kuri neleido Europos valstybėms įsitraukti į Pietų Ameriką, taip pat būtų tapusi nenaudinga.JAV buvo viešai sugėdinta dėl 1961 m. balandžio mėn. nepavykusios invazijos į Kiaulių įlanką, kurią, vadovaujant prezidentui Johnui F. Kennedy, surengė CŽV apmokytos Kubos tremtinių pajėgos. Po to buvęs prezidentas Dvaitas D. Eizenhaueris (Dwight D. Eisenhower) pasakė Kenedžiui, kad "Kiaulių įlankos nesėkmė padrąsins sovietus padaryti tai, ko jie kitaip nepadarytų".
Dėl pusėtinos invazijos į Kiaulių įlanką Sovietų Sąjungos premjerui Nikitai Chruščiovui ir jo patarėjams susidarė įspūdis, kad Kenedis buvo neryžtingas ir, kaip rašė vienas sovietų patarėjas, "per jaunas, intelektualus, nepakankamai pasirengęs priimti sprendimus krizinėse situacijose... per daug protingas ir per silpnas".
1961 m. pabaigoje Kenedis pradėjo keletą slaptų operacijų prieš Kastro vyriausybę. Jos buvo pavadintos operacija "Mongoose", tačiau buvo nesėkmingos. 1962 m. vasarį JAV pradėjo ekonominį embargą Kubai.
1961 m. rugsėjį Kubos vyriausybė manė, kad JAV įsiverš į Kubą, nes JAV Kongresas priėmė rezoliuciją, leidžiančią panaudoti karinę jėgą, jei kiltų grėsmė JAV interesams Kuboje. JAV taip pat paskelbė apie kitą mėnesį Karibų jūros regione vyksiančias karines pratybas.
Prezidento Kenedžio susitikimas su žvalgybos pilotais ir generolu Kertisu Lemėjumi
Krizė
F. Castro ir Sovietų Sąjungos premjeras Nikita Chruščiovas susitarė dėl slaptų strateginių branduolinių raketų dislokavimo Kuboje, jei JAV įsiveržtų į šalį. N. Chruščiovas, kaip ir F. Kastro, manė, kad JAV netrukus įsiverš į Kubą. Jei Kuba nustotų būti komunistine šalimi, tai pakenktų N. Chruščiovo reputacijai visame pasaulyje, ypač LotynųAmerikoje. Jis sakė, kad norėjo amerikiečiams pasipriešinti "ne tik žodžiais.... logiškas atsakymas buvo raketos".Didžiausia įtampa tvyrojo nuo 1962 m. spalio 8 d. Spalio 14 d. Jungtinių Valstijų žvalgyba pamatė Kuboje statomas raketų bazes. Krizė baigėsi po dviejų savaičių, 1962 m. spalio 28 d., kai JAV prezidentas Džonas F. Kenedis (John F. Kennedy) ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius U Tantas (U Thant) susitarė su SSRS sunaikinti raketas Kuboje, jei JAV sutiks išvengti invazijos į Kubą. N. Chruščiovas norėjo, kad raketos "Jupiter" ir "Thor" Turkijoje būtų pašalintos. JAV jas pašalino, bet privertė N. Chruščiovą laikyti tai paslaptyje.
Priežastys
Fidelis Kastro
1959 m. sausio 1 d. Kuboje Fidelis Kastro perėmė valdžią iš generolo Batistos. 1952-1959 m. Batista buvo Kubos karinis diktatorius, labai dešiniųjų pažiūrų, susijęs su mafija ir remiamas Eizenhauerio administracijos. Jungtinės Valstijos domėjosi Kuba dėl daugybės ten veikiančių įmonių, nors šalis buvo diktatūrinė. Šalys taip pat buvo karinės draugės. Tai įrodo JAV bazė Gvantanamo įlankoje.
Atėjęs į valdžią Kuboje, F. Castro nacionalizavo Kuboje veikiančias amerikiečių bendroves, t. y. atėmė iš jų privačią nuosavybę ir pavertė ją Kubos nuosavybe, kurią F. Castro galėjo naudoti savo nuožiūra. Jungtinės Valstijos nusprendė nutraukti ekonominius santykius su Kuba (tai reiškia, kad jos nustojo iš jos pirkti prekes). Jos sustabdė Amerikos užsienio pagalbos teikimą Kubai ir nustojo pirkti kubietišką cukrų (kuris buvo pagrindinė Kubos eksporto prekė). Kastro tai buvo katastrofa, nes Amerika pirko daugiausia Kubos cukraus. Tačiau Rusija išgelbėjo Kubos ekonomiką, nes pirko Kubos cukrų didelėmis kainomis.
Nikita Chruščiovas
Kastro kreipėsi į SSRS - didžiąją galybę. Jis pasirašė sutartį su Nikita Chruščiovu, tuometiniu Rusijos pirmininku. Sutartyje buvo numatyta, kad SSRS kasmet nupirks 1 mln. tonų Kubos cukraus mainais į Kastro komunistinę paramą; 1961 m. gruodžio 2 d. jis pasiskelbė esąs marksistas-leninistas.
N. Chruščiovas norėjo padėti Kubai dėl šių priežasčių:
- Jis norėjo sukurti komunistinę valstybę, esančią netoli Jungtinių Valstijų;
- Jis norėjo išbandyti naująjį JAV prezidentą Džoną F. Kenedį;
- Jis norėjo gauti progą pašalinti amerikiečių raketų bazes iš Turkijos, kuri buvo netoli Rusijos.
Kiaulių įlanka
Kastro norėjo jaustis saugus nuo Jungtinių Valstijų. Jis žinojo, kad jei Jungtinės Valstijos antrą kartą užpultų Kubą, Kuba gali pralaimėti ir jis būtų nušalintas nuo valdžios. F. Kastro paprašė N. Chruščiovo, kad Kuboje būtų pastatytos raketų aikštelės ir jis galėtų apsiginti nuo bet kokios Amerikos grėsmės. SSRS sutiko ir pradėjo statyti raketų aikšteles Kuboje. Šios raketos galėjo pataikyti į bet kurį didesnį JAV miestą.
Kai spalio 16 d. Kenedis sužinojo apie raketų aikšteles, išsiuntęs Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno lėktuvą šnipą U-2 fotografuoti Kubos, jis pamatė raketų aikšteles ir pagalvojo apie blogiausią dalyką: kad Kuba ruošiasi pulti Jungtines Valstijas.
Fidelis Kastro
Kenedžio parinktys
JAV supyko, kai sužinojo apie raketų aikšteles. Kenedžio patarėjai, pirmą kartą pamatę nuotraukas, nemanė, kad raketos jau paruoštos, bet manė, kad jos bus paruoštos greičiau nei per dvi savaites (taip pavadintas filmas ir knyga, pavadinta "13 dienų").
Kenedis turėjo veikti greitai. Iš pradžių jis nežinojo, ką galėtų padaryti. Pasirinkimo galimybės nebuvo aiškios, todėl jis įsteigė EXCOMM (Nacionalinio saugumo tarybos vykdomąjį komitetą), kad šis suteiktų jam tam tikrų galimybių:
| Parinktys | Argumentai už | Trūkumai |
| Nieko nedarykite | Vengia bet kokio tiesioginio karo | Kenedis atrodytų silpnas SSRS ir likusiam pasauliui. Palieka aktyvias branduolines raketas labai arti JAV. |
| Ataka | Sunaikintų daugumą raketų aikštelių. | Žūtų daug karių, o Kuba galėtų paleisti branduolines raketas į JAV, nužudyti milijonus žmonių ir taip sukelti karą tarp JAV ir SSRS. |
| Diplomatinis spaudimas | Būtų išvengta karo ir tai galėtų įtikinti SSRS pašalinti raketas. | SSRS tikriausiai nepasiduotų ir galėtų baigti tuo, kad atrodytų galingesnė už JAV ir jos sąjungininkes. |
| Blokada | Nukentėjusiųjų nėra. SSRS būtų sunku siųsti karinę įrangą (pvz., raketas) ir kitus reikmenis. | Kuboje esančios raketų bazės vis dar būtų ten. Blokada taip pat yra karo veiksmas ir gali sukelti tikrą karą prieš SSRS. |
Spalio 20 d. Kenedis nusprendė blokuoti Kubą ir sustabdyti visus ten plaukiančius laivus, užuot klausęs savo patarėjų, kurie norėjo pulti.
Chruščiovo galimybės
Spalio 25 d. pirmieji SSRS laivai atplaukė į blokadą ir JAV karinis jūrų laivynas neleido jiems pasiekti Kubos.
Spalio 26 d. Nikita Chruščiovas nusiuntė laišką Kenedžiui. Kenedžio patarėjai sakė, kad laiškas atrodė taip, tarsi jį būtų parašęs pats N. Chruščiovas, o ne jo oficialūs raštininkai, kurie paprastai jį rašytų. Jie taip pat sakė, kad atrodo, jog jį parašė žmogus, patyręs stresą. Robertas Maknamara (Robert McNamara) straipsnyje, pavadintame "Keturiasdešimt metų po 13 dienų", pacitavo dalį N. Chruščiovo laiško:
| “ | Visiems reikia taikos: ir kapitalistams, jei jie neprarado proto, ir dar labiau komunistams. | ” |
| Nikita Chruščiovas | ||
N. Chruščiovas sakė, kad pašalins raketų bazes, jei prezidentas Kenedis pažadės nepulti Kubos. Įsiveržimas į Kubą Chruščiovui atrodytų blogai ir galėtų sukelti branduolinį karą. Tokios reakcijos norėjo Kenedis.
Kitą dieną iš Rusijos Kenedžiui buvo išsiųstas antras laiškas. Šis laiškas atrodė oficialesnis nei pirmasis. Jame taip pat buvo teigiama, kad JAV turi išvežti savo branduolines raketas iš Turkijos, jei nori, kad Rusija išvežtų savo raketas iš Kubos. Tai būtų buvęs sąžiningas mainų sandoris, nes JAV raketos Turkijoje buvo pakankamai arti Rusijos, kad galėtų pasiekti daugumą svarbių miestų, o Kuba buvo pakankamai arti JAV, kad Rusijos raketos pasiektų daugumą svarbių JAV miestų. Kenedžio problema buvo ta, kad jis negalėjo viešai sutikti išvežti JAV raketas iš Turkijos, nes tokiu atveju Turkija nebūtų apsaugota ir būtų nepatenkinta.
Kita problema buvo ta, kad Kenedis ir jo patarėjai nežinojo, ar N. Chruščiovas tebėra valdžioje. Jie manė, kad kažkas iš Rusijos vyriausybės galėjo nuversti N. Chruščiovą. Jie taip manė, nes antrasis laiškas labai skyrėsi nuo pirmojo. Kenedis nusprendė nusiųsti Chruščiovui slaptą žinutę, kad po kelių mėnesių jie iš Turkijos išveš raketas, jei tik apie tai nepraneš visuomenei. Tada Kenedis išsiuntė oficialų laišką Chruščiovui, kuriame sutiko su pirmojo laiško sąlygomis ir neminėjo antrojo.
Chruščiovas sutiko su slaptu pranešimu.
Lapkričio 1 d. raketų aikštelės buvo pašalintos, ir problemos baigėsi.
N. Chruščiovo tikslai krizės metu buvo įvairūs:
- Komunistinė šalis buvo artimesnė Jungtinėms Valstijoms. Kuba iš krizės išėjo vis dar būdama komunistinė šalis.
- Kenedis buvo išstumtas krizės metu. Galiausiai jo noras siekti taikos buvo svarbus krizei užbaigti.
- Raketų bazės Turkijoje buvo pašalintos, tačiau ne taip, kaip norėjo N. Chruščiovas.
Jungtinės Valstijos Kenedį laikė didvyriu, kuris kovojo su komunizmu ir nugalėjo.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Kubos raketų krizė?
Atsakymas: Kubos raketų krizė - tai įvykis, įvykęs XX a. septintajame dešimtmetyje, kai Šaltojo karo metu tarp Sovietų Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kubos kilo rimta konfrontacija. Ji prasidėjo, kai 1962 m. Sovietų Sąjunga (SSRS) pradėjo statyti raketų bazes Kuboje.
Klausimas: Kas sukėlė šią krizę?
A: Šią krizę sukėlė Sovietų Sąjunga, kuri statė balistinių raketų aikšteles, kad jos galėtų taikytis į Jungtines Valstijas. Dėl to Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga sukėlė į Kubą nukreiptą netiesioginį konfliktą, todėl dėl Kubos jos netiesiogiai puolė viena kitą.
Klausimas: Kas įvyko prieš šią krizę?
A: Prieš šią krizę 1959 m. Kuboje įvyko perversmas, kai nedidelė Fidelio Kastro vadovaujama grupė paėmė valdžią per vadinamąją Kubos revoliuciją. Po šios revoliucijos Amerikos vyriausybė atsisakė ką nors importuoti iš Kubos ir 1962 m. vasario 7 d. pradėjo jai taikyti embargą.
K: Kaip Amerika reagavo į šiuos įvykius?
A: 1962 m. spalio mėn. amerikiečių laivai neleido sovietų laivams su raketomis įplaukti į Kubą, nes baiminosi, kad SSRS tomis raketomis užpuls Ameriką iš Kubos.
K: Kaip reagavo Rusija ir Kuba?
A: Sovietai ir kubiečiai susitarė išvežti iš Kubos visus savo branduolinius ginklus, jei Amerika pažadės jų nepulti.
K: Kokį susitarimą tuo metu sudarė Kenedis?
A: Kubos raketų krizės metu prezidentas Kenedis slapta sutiko išvežti raketas "Jupiter" iš Turkijos mainais į visų Rusijos branduolinių ginklų atitraukimą iš Kubos.
Ieškoti