Kubos raketų krizė – tai Šaltojo karo metu susiklosčiusi itin pavojinga konfrontacija tarp Sovietų Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Kubos, kuri 1962 m. spalio mėn. priartino pasaulį prie galimo branduolinio karo. Rusijoje ji žinoma kaip Karibų krizė (rus. Карибский кризис, Karibskij krizis). Kuba ją vadina Spalio krize. Tai buvo lemiamas tarpinis konfliktas aplink Kubą, kai Sovietų Sąjunga slapta dislokavo raketų pajėgas saloje.

Fone – Kubos revoliucija ir santykiai su JAV

1959 m. įvykus perversmui, Kubos revoliucijos metu valdžią perėmė Fidelio Kastro vadovaujama grupė. Naujoji valdžia nacionalizavo daug Amerikos įmonių, o tai smarkiai pablogino santykius su JAV. Po šių veiksmų JAV taikė politines ir ekonomines sankcijas; 1962 m. vasario 7 d. įvedė oficialų embargą Kubai. Amerikos valdžia nerimavo, kad iš Kubos, kuri yra pakankamai arti, kad raketos galėtų pasiekti daugumą JAV teritorijos, gali būti pradėtas puolimas. JAV Kubą laikė komunistine valstybe, susieta su Sovietų Sąjunga.

Operacija „Anadyr“ ir sovietų raketų dislokavimas

1962 m. Sovietų Sąjunga pradėjo slaptą operaciją, žinomą kaip „Anadyr“, kurios tikslas buvo dislokuoti Kubos teritorijoje vidutinio nuotolio balistines branduolines raketas ir kitas karines priemones. Šios raketos (tarp jų R-12 / NATO pavadinimas SS-4) galėjo pasiekti daugumą Jungtinių Valstijų rytinės dalies. Sovietų pajėgos taip pat atgabeno aviacijos ir sraigtasparnių vienetus bei techninį personalą, kad įrengtų ir aptarnautų raketų bazes.

Raketų atradimas ir JAV atsakas

1962 m. spalio 14 d. amerikiečių šnipinėjimo lėktuvas U-2, pilotuojamas Richard Heyser, nufotografavo Kuboje įrengiamas raketų pozicijas. Nuotraukos pateikė neabejotinų įrodymų apie taktinių ir strateginių raketų dislokavimą. Vėliau, spalio 22 d., JAV prezidentas John F. Kennedy viešai paskelbė apie raketų buvimą ir paskelbė jūrinę blokadą – oficialiai vadintą „karantinu“, siekiant išvengti tiesioginio karo teisinių padarinių. Blokada užkirto kelią tolesnėms sovietų tiekimo siuntoms į Kubą.

Kriziniai mėnesio įvykiai (pagrindiniai momentai)

  • 1962-10-14 – U-2 misija užfiksuoja raketų bazes Kuboje.
  • 1962-10-22 – J. F. Kennedy paskelbia karantiną ir reikalauja raketų pašalinimo.
  • 1962-10-24 – Sovietų laivai artėja prie karantino linijos; dalis jų sustoja arba apsisuka.
  • 1962-10-26 ir 1962-10-27 – Nikitos Chruščiovo laiškai prezidentui Kennedžiui: pirmasis linkęs į kompromisą, antrasis griežtesnis; tuo pačiu 1962-10-27 amerikiečių U-2 virš Kubos buvo numuštas (pilotą Rudolfą Andersoną Jr. sužeidė ir vėliau jis žuvo).
  • 1962-10-28 – Chruščiovas praneša, kad Sovietų Sąjunga pašalins raketas mainais į JAV pažadą neinvaduoti Kubos ir slaptą JAV įsipareigojimą pašalinti raketas „Jupiter“ iš Turkijos per artimiausius mėnesius.
  • 1962-11 (lapkričio mėn.) – sovietų raketos ir įranga iš Kubo buvo demontuotos; JAV karantinas palaipsniui atšauktas.

Derybos, sprendimas ir slaptasis susitarimas

Krizinio sprendimo metu abi pusės – JAV ir SSRS – vykdė intensyvias derybas. JAV administracija sudarė patariamosios grupės EXCOMM sprendimus. Viešas mainas sudarė esminę dalį: Sovietų vadovybė sutiko demontuoti Kuboje dislokuotas raketas mainais į viešą JAV įsipareigojimą neinvaduoti Kubos. Be to, buvo pasiektas slaptas susitarimas, pagal kurį JAV per kelis mėnesius pašalins savo balistines raketas „Jupiter“ iš Turkijos – ši sąlyga nebuvo viešai skelbiama tuoj po krizės, kadangi JAV norėjo išvengti politinių padarinių NATO rėmuose.

Pasekmės ir reikšmė

Kubos raketų krizė paliko kelis ilgalaikius padarinius:

  • Abi pusės suprato branduolinio konfrontacijos pavojingumą ir ėmėsi priemonių geresniam tarpusavio ryšiui: 1963 m. buvo įrengtas tiesioginis telefoninis ryšys („karštasis ryšys“) tarp Vašingtono ir Maskvos.
  • Krizė paskatino vėlesnius susitarimus dėl ginklų kontrolės, pvz., 1963 m. pasirašytą Dalinių branduolinių bandymų apribojimo sutartį (Partial Test Ban Treaty).
  • Politiniai padariniai: Nikita Chruščiovui krizės metu teko dalis kritikos už strateginius nuolaidžius, o Kubos santykiai su abiem supervalstybėmis išliko įtempti.
  • Praktinis poveikis: Kuboje dislokuotos sovietų raketos buvo pašalintos iki 1962 m. lapkričio pabaigos; JAV karantinas atšauktas. Nors tiesioginė konfrontacija išvengta, krizė dar labiau sustiprino pasaulinį Šaltojo karo įtampų suvokimą.

Istorinė reikšmė

Kubos raketų krizė laikoma vienu didžiausių Šaltojo karo įtampų taškų ir dažnai minima kaip momentas, kai branduolinio karo rizika buvo arčiausiai realybės. Amanetutus iš krizės – geresnė komunikacija tarp didžiųjų valstybių, pirmieji žingsniai ginklų kontrolės link ir aiškus supratimas, kad net ir tokie pavojingi žingsniai, kaip branduolinių ginklų dislokavimas šalia priešininko, gali sukelti katastrofiškas pasekmes.

Prieš krizę ir po jos vykę incidentai (pvz., Ankstesnė Berlyno blokada, Atominės politikos poslinkiai, bei vėlesni ginklų kontrolės susitarimai) rodo, kad Kubos raketų krizė buvo kertinis momentas XX a. geopolitikoje.

1962 m. Kubos raketų krizė parodė, jog diplomatinės derybos ir atsargus vadovų elgesys gali užkirsti kelią tiesioginiam karui net ir tada, kai konfliktas atrodo neišvengiamas.

1962 m. Kubos raketų krizė vis dar studijuojama kaip svarbus diplomatijos, sprendimų priėmimo karščio ir ginklų kontrolės istorijos pavyzdys.