Jungtinių Valstijų Kongresas — dviejų rūmų įstatymų leidyba
Sužinokite apie Jungtinių Valstijų Kongresą: dviejų rūmų – Atstovų rūmų ir Senato – struktūrą, įstatymų leidybą, veto mechanizmą ir Kongreso vaidmenį JAV.
Jungtinių Valstijų Kongresas yra įstatymų leidžiamoji, arba įstatymų leidybos, valdžia. Jis posėdžiauja Jungtinių Valstijų Kapitolijuje Vašingtone.
Jame yra du namai (dalys): JAV Atstovų rūmai ir JAV Senatas. Ši dviejų rūmų sistema vadinama dviejų rūmų sistema (lotynų kalbos žodis bi reiškia „du“, o camera — „rūmai“ arba „kambarys“) įstatymų leidžiamąja valdžia. Kongrese yra 435 atstovai, kurie padalyti tarp valstijų pagal gyventojų skaičių; šis skaičius nuo 1911 m. daugiausia yra fiksuotas. Kongrese yra 100 senatorių, po du iš kiekvienos valstijos.
Sudėtis, rinkimai ir kadencijos
Atstovų rūmų nariai renkami kas dvejus metus; jie turi būti ne jaunesni nei 25 metų, būti JAV piliečiais bent 7 metus ir gyventi toje valstijoje ar kongreso apygardoje, kurią jie atstovauja. Senatoriai renkami kas šešerius metus, kadencijos pasiskirstytos į trečdalius (kas dveji metai renkami trečdaliai sosto), kad Senatas būtų nuolat veikiantis; senatoriai turi būti ne jaunesni nei 30 metų, JAV piliečiai bent 9 metus ir gyventi valstijoje, kurią atstovauja. Apygardų paskirstymas arba vietų perskirstymas Atstovų rūmuose vyksta po kiekvieno gyventojų surašymo (census, kas 10 metų).
Pagrindinės funkcijos ir įgaliojimai
Pagrindinė Kongreso pareiga — rengti, svarstyti ir priimti įstatymų projektus. Be įstatymų leidybos, Kongresas turi ir kitų svarbių įgaliojimų, kuriuos nurodo Jungtinių Valstijų Konstitucijos 1 straipsnis, pavyzdžiui:
- biudžeto ir mokesčių teisė („power of the purse“);
- tarptautinių sandorių ratifikacija (Senatas ratifikuoja traktatus 2/3 balsų);
- prezidento, federalinių teisėjų ir daugumos aukštų pareigūnų paskyrimų patvirtinimas (Senato „advice and consent“ funkcija);
- Kongreso priežiūra (oversight) — tyrimai ir kontrolė dėl vykdomosios valdžios veiksmų;
- įgaliojimas skelbti karą ir reguliuoti tarpvyriausybinius reikalus.
Įstatymo priėmimo procesas
Norint, kad įstatymo projektas taptų įstatymu, jis turi būti priimtas abiejuose rūmuose tokiu pačiu tekstu. Kiekvienas rūmas balsuoja už projektą — už priėmimą paprastai reikia daugumos balsų. Jei abu rūmai priima įvairias versijas, dažnai sudaroma konferencijų komisija (conference committee), kuri suderina skirtumus ir parengia galutinį tekstą, kurį abu rūmai turi patvirtinti.
Abiem rūmams priėmus tą patį įstatymo projektą, jis siunčiamas prezidentui. Jei prezidentas sutinka, jis pasirašo projekto tekstą per 10 dienų ir projektas tampa įstatymu. Jei prezidentas nesutinka, jis gali vetuoti projektą ir grąžinti jį Kongresui su priedais. Kongresas gali atmesti prezidento veto: kiekviename rūme už veto atmetimą reikia mažiausiai dviejų trečdalių balsų, ir tokiu atveju projektas tampa įstatymu nepaisant prezidento veto.
Jei prezidentas per 10 dienų (išskyrus sekmadienius pagal tradiciją) projekto nepasirašo ir nevetuoja, jis tampa įstatymu, jei tuo metu Kongresas yra sesijoje. Jei Kongresas nutraukia sesiją per tą 10 dienų laikotarpį ir prezidentas nepasirašo, įstatymo projektas „božetuojamas“ (pocket veto) ir netampa įstatymu.
Kaltinimas (impeachment) ir teisinė atsakomybė
Atstovų rūmai turi teisę pareikšti kaltinimą (impeach) prezidentui arba kitiems federaliniams pareigūnams. Jei Atstovų rūmai balsuoja už kaltinimą (paprastai paprasta dauguma), Senatas rengia teismą ir sprendžia dėl nušalinimo. Nušalinimui Senate reikia 2/3 daugumos balsų.
Senato ir Atstovų rūmų ypatumai
Senatas pasižymi tam tikromis išskirtinėmis funkcijomis: jam priklauso traktatų ratifikacija (2/3 balsų) ir svarbių prezidento paskyrimų patvirtinimas. Senato pirmininkas pagal Konstituciją yra viceprezidentas, kuris Senato posėdžiuose gali vienintelis mesti galutinį sprendimą esant lygiems balsams. Ilgalaikę Senato vadovybę vykdo president pro tempore, paprastai seniausias partijos narys, kai viceprezidentas nedalyvauja.
Atstovų rūmai yra glaudžiau susiję su rinkėjais dėl trumpesnių kadencijų; jų vadovas yra Speaker of the House (Rūmų pirmininkas), renkamas Atstovų rūmų narių, ir turi didelę įtaką darbotvarkei ir komitetų sudarymui.
Komitetai ir partijų vaidmuo
Kongreso darbas vyksta daugiausia per komitetus — nuolatiniai (standing), laikinieji (select), bendrieji (joint) ir konferencijų (conference) komitetai. Komitetai nagrinėja įstatymų projektus, rengia klausymus ir parengia rekomendacijas. Politinė partija, turinti daugiausia narių kiekviename rūme, paprastai nustato darbotvarkę, lemia, kurie įstatymų projektai bus kelti į balsavimą, ir kontroliuoja komitetų pirmininkų paskyrimus.
Narių privilegijos, imunitetas ir pašalinimas
Kongreso nariai turi tam tikrą imunitetą vykdant savo pareigas. Pagal Konstituciją jie negali būti suimti, išskyrus už išdavystę, sunkų nusikaltimą arba už viešą susirėmimą (breach of the peace), metu, kai jie dalyvauja sesijoje arba vyksta į ją ar iš jos. Taip pat jiems taikomas „speech or debate“ principas — teisė laisvai kalbėti ir dalyvauti parlamentinėje veikloje be teisinės atsakomybės už įstatymų leidybos aktus.
Kiekvieni Kongreso rūmai gali pašalinti (išmesti) vieną iš savo narių, jei už tai balsuoja daugiau nei du trečdaliai jų narių.
Ribojimai ir kontrolė
Kongreso nariams taikomi tam tikri ribojimai: jie negali užimti kitų federalinių pareigų, kurios prieštarauja jų tarnybai, ir negali gauti tam tikrų išmokų iš kitų valdžios šakų. Be to, jų veiklą kontroliuoja ataskaitų teikimo reikalavimai, etikos taisyklės ir viešasis spaudimas.
Santrauka
Kongresas yra pagrindinė federalinė įstatymų leidžiamoji institucija, sudaryta iš dviejų rūmų, kurių kiekvienas turi savas funkcijas ir procedūras. Per sudėtingą procesą — pradedant projektų rengimu, komitetiniais svarstymais, abiejų rūmų balsavimu ir baigiant prezidento pasirašymu arba veto — priimami federaliniai įstatymai. Kongresas taip pat atlieka svarbią kontrolės ir pusiausvyros funkciją valdžių atskyrimo sistemoje.
Susijęs puslapis
- Parlamento procedūra
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Jungtinių Valstijų vyriausybės įstatymų leidžiamoji valdžia?
A: Jungtinių Valstijų vyriausybės įstatymų leidžiamoji valdžia vadinama Kongresu.
K: Kiek rūmų turi Kongresas?
A: Kongresas turi dvejus rūmus: Jungtinių Valstijų Atstovų rūmus ir Jungtinių Valstijų Senatą. Ši dviejų rūmų sistema vadinama dviejų rūmų įstatymų leidžiamąja valdžia.
K: Kiek atstovų yra Kongrese?
A.: Kongrese yra 435 atstovai, kurie paskirstyti tarp valstijų pagal tai, kiek žmonių gyvena kiekvienoje valstijoje.
K: Kiek senatorių yra Kongrese?
A: Kongrese yra 100 senatorių, po du iš kiekvienos valstijos.
K: Kas turi įvykti, kad įstatymo projektas taptų įstatymu?
A: Kad įstatymo projektas taptų įstatymu, abeji rūmai turi priimti lygiai tokį patį įstatymo projektą, o po to per 10 dienų jį turi pasirašyti prezidentas, kitaip jis vis tiek taps įstatymu, jei Kongresas per tą laiką nenutrauks savo darbo. Jei prezidentas įstatymą vetuoja, daugiau kaip du trečdaliai jį priėmusių narių gali atmesti šį veto ir įstatymas vis tiek taps įstatymu.
Klausimas: Kokiais klausimais Kongresas gali priimti įstatymus? A: Jungtinių Valstijų Konstitucijos 1 straipsnyje išvardyta, kokiais klausimais Kongresas gali priimti įstatymus.
K: Ar gali būti suimti Kongreso nariai sesijos metu arba vykstant į sesiją ar grįžtant iš jos? A: Kongreso nariai negali būti suimti sesijos metu, vykstant į sesiją ar grįžtant iš jos, išskyrus tam tikrus nusikaltimus.
Ieškoti