Blokada – apibrėžimas, tipai ir karinis-ekonominis poveikis
Blokada - tai fizinis uosto ar kitos vietos blokavimas. Dažniausiai vartojama kalbant apie uostą apsupusius priešo laivus.
Blokada - tai bet kokios pastangos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atsargos, kariuomenė, informacija ar pagalba nepasiektų priešiškų pajėgų. Blokados naudojamos beveik visose karinėse kampanijose ir yra pasirinkta ekonominio karo prieš prieš priešišką šalį priemonė. Tarptautinis baudžiamasis teismas 2009 m. planavo įtraukti pakrančių ir uostų blokadas į karo veiksmų sąrašą.
Kas yra blokada ir kaip ji veikia
Blokada — tai sisteminis judėjimo ir tiekimo ribojimas tam tikroje geografinėje srityje. Ji gali būti įgyvendinama fiziškai (pvz., laivų grandinė aplink uostą), technologiškai (pvz., komunikacijų nutraukimas) arba ekonomine sankcija (pvz., prekybos embargo). Pagrindinis tikslas – atskirti priešą nuo išorinių išteklių, sumažinti jo kovinę gebą ir primesti politinį bei ekonominį spaudimą.
Blokados tipai
- Jūrinė blokada – uostų, prekybos kelių užtvėrimas ir prieigos prie jūrų resursų kontrolė (dažniausiai susijusi su karinio laivyno operacijomis).
- Žemės (apkasu) blokada – miestų ar rajonų apsupimas sausuma, trukdantis tiekimui ir judėjimui (pavyzdys – apgultys).
- Oro blokada – oro erdvės uždarymas, civilių ir karinių skrydžių nutraukimas, taip pat oro tiekimo nutraukimas.
- Ekonominė blokada / embargo – prekybos draudimai, finansinių kanalų uždarymas, sankcijų režimai, ribojantys prieigą prie valiutos, technologijų ir prekių.
- Informacinė ar komunikacijų blokada – interneto, ryšio tinklų nutraukimas ar cenzūra, trukdanti informacijos sklaidai ir koordinacijai.
Teisinis statusas ir tarptautinė teisė
Blokadų teisėtumas priklauso nuo konteksto (tarptautinis karas, pilietinis karas, teisėtvarka). Tarptautinė humanitarinė teisė (pvz., Hagos ir Ženevos konvencijos) draudžia priemones, kurios nevykusiai taikomos arba itin kenkia civiliniam gyventojui. Kai kurios blokados gali būti pripažintos karo nusikaltimu, jei jos sąmoningai skatina badą ar riboja humanitarinę pagalbą civiliams. Kaip minėta, Tarptautinis baudžiamasis teismas 2009 m. svarstė klausimus, susijusius su pakrančių ir uostų blokadomis bei galimu jų kvalifikavimu tarptautiniame kontekste.
Karinis ir ekonominis poveikis
- Karinis poveikis: blokada mažina priešininko aprūpinimą amunicija, kuro ir atsargomis, riboja mobilumą ir gali prisidėti prie greitesnio konflikto sprendimo.
- Ekonominis poveikis: sutrikdo prekybą, tiekimo grandines ir pramonės veiklą, kelia kainas, sukelia darbo netekimą ir fiskalinius nuostolius blokuojamai šaliai.
- Politinės pasekmės: blokada gali izoliuoti šalį tarptautinėje arenoje, paskatinti derybas arba, priešingai, radikalizuoti sprendimus bei pailginti konfliktą.
Humanitariniai padariniai
Blokados dažnai sukelia rimtus humanitarinius padarinius: maisto trūkumą, medicinos priemonių stygių, energijos ir vandens tiekimo sutrikimus. Civiliai gyventojai, ypač pažeidžiamos grupės (vaikai, ligoniai, senoliai), gali patirti negrįžtamą žalą. Todėl tarptautinė bendruomenė dažnai reikalauja leisti humanitarinėms konvojams bei organizacijoms prieigą į blokuotas teritorijas.
Istoriniai pavyzdžiai
- Napoleono karai ir Britanijos jūrinė blokada prieš Prancūziją XIX a. pradžioje.
- Pasauliniai karai: jūrinės blokados, kurios ženkliai paveikė tiek civilinę ekonomiką, tiek karo eigą.
- Modernūs pavyzdžiai: įvairios sankcijos ir embargai, taip pat strateginės uostų ir pakrančių blokados XX–XXI a.
Prevencija, įveika ir kontrpriemonės
- Diplomatinės priemonės: derybos, tarpininkavimas ir tarptautinės organizacijos įsikišimas siekiant nutraukti arba sušvelninti blokadą.
- Humanitariniai išimtys: susitarimai dėl humanitarinių koridorių, konvojų ir stebėtojų, garantuojančių pagalbos pasiekimą civiliams.
- Militarinės kontrpriemonės: konvojų apsauga, minų neutralizavimas, prieigos atkūrimas karinėmis priemonėmis (tik pagal tarptautinę teisę).
- Ekonominės diversifikacijos: ilgesniu laikotarpiu šalys siekia sumažinti pažeidžiamumą diversifikuodamos tiekimo šaltinius ir plėsdamos vidaus gamybą.
Išvados
Blokada yra galingas tiek karinį, tiek politinį poveikį turintis instrumentas. Jos taikymas gali pasiekti strateginius tikslus, bet kartu sukelia didelę civilinę kančią ir juridinius iššūkius. Todėl blokados naudojimas turi būti labai apgalvotas, atitikti tarptautinės teisės reikalavimus ir, kur įmanoma, numatyti priemones civilinėms pasekmėms sušvelninti.
Istorinės blokados
Istorinės blokados apima:
- Spartos įvykdyta Atėnų blokada po Egospotamio mūšio, dėl kurios Atėnai neteko galimybės importuoti grūdų ar susisiekti su savo imperija.
- 1585-1792 m. Olandijos Respublikai užblokavus Šeldo upę, Ispanijos valdomas Antverpenas neteko galimybės vykdyti tarptautinę prekybą ir didžiąją dalį prekybos perkėlė į Amsterdamą.
- Didžiosios Britanijos vykdyta Prancūzijos ir jos sąjungininkių blokada per Prancūzijos revoliucinį ir Napoleono karą
- 1812 m. karo metu Didžiosios Britanijos vykdyta Jungtinių Valstijų rytinės pakrantės blokada
- Sąjungos blokada - Sąjungos vykdoma Konfederacijos pakrančių blokada pagal "Anakondos" planą Amerikos pilietinio karo metu.
- Mūšis prie Ikikės per Ramiojo vandenyno karą
- Pirmojo pasaulinio karo metu Didžiosios Britanijos vykdyta Vokietijos blokada, kuri buvo Pirmojo Atlanto mūšio dalis, nusinešė daugybę gyvybių.
- Antrasis mūšis prie Atlanto vandenyno Antrojo pasaulinio karo metais
- Jungtinių Valstijų Japonijos blokada Antrojo pasaulinio karo metais
- 1944 m. rugsėjo - 1944 m. lapkričio mėn. Vokietijos vykdyta Šeldo upės blokada, dėl kurios sąjungininkų laivyba negalėjo naudotis Antverpeno uostu. (Žr. Šeldo mūšis).
- 1948-1949 m. sovietų sausumos blokada Vakarų Berlyne, vadinamoji Berlyno blokada.
- Egipto Tiran sąsiaurio blokados prieš 1956 m. Sueco karą ir 1967 m. arabų ir Izraelio karą.
- Jungtinių Valstijų Kubos blokada per 1962 m. Kubos raketų krizę
- Indijos Rytų Pakistano blokada per 1971 m. Bangladešo karą
- NATO Jugoslavijos Federacinės Respublikos blokada 1993-1996 m. operacijos "Sharp Guard" metu
- Izraelio jūrų ir sausumos blokada Gazos ruožui nuo antrosios intifados pradžios (2000 m.) iki dabar.
- Izraelio blokados kai kurioms arba visoms Libano pakrantėms įvairiais laikotarpiais per Libano pilietinį karą (1975-1990 m.), 1982 m. Libano karą ir 1982-2000 m. Pietų Libano konfliktą - atnaujintos per 2006 m. Izraelio ir Libano konfliktą.
Susiję puslapiai
- Apgula
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra blokada?
A: Blokada - tai fizinis uosto ar kitos vietos užblokavimas, paprastai naudojamas priešų laivams, apsupusiems uostą.
K: Koks blokados tikslas?
A: Blokados tikslas - užtikrinti, kad priešininkų pajėgų nepasiektų atsargos, kariai, informacija ar pagalba.
K: Kur naudojamos blokados?
A: Blokados naudojamos beveik visose karinėse kampanijose ir yra pasirinkta ekonominio karo prieš prieš priešišką šalį priemonė.
K.: Ar Tarptautinis baudžiamasis teismas blokadas laiko karo veiksmais?
A.: Taip, Tarptautinis baudžiamasis teismas 2009 m. planavo įtraukti pakrančių ir uostų blokadas į karo veiksmų sąrašą.
K: Kas naudoja blokadas karinėse kampanijose?
A.: Blokados naudojamos beveik visose karinėse kampanijose.
K: Kas yra ekonominis karas?
A.: Ekonominis karas - tai tokia karo rūšis, kai siekiant susilpninti priešo ekonomiką naudojamos ekonominės priemonės, pavyzdžiui, blokados ir sankcijos.
K: Kaip blokados naudojamos ekonominiame kare?
A.: Blokados dažnai būna priešiškos šalies ekonominio karo priemonė.
