Amerikos Valstijų Konfederacija
Kartais vadinama CSA, kiti pavadinimai žr. CSA.
Konfederacinės Amerikos Valstijos (angl. Confederate States of America, CSA) buvo trumpalaikė vyriausybė, egzistavusi JAV pietuose per JAV pilietinį karą. Ją 1861 m. įkūrė septynios pietinės valstijos, kuriose buvo įteisinta vergija, po to, kai Abraomas Linkolnas buvo išrinktas JAV prezidentu, bet prieš jam pradedant eiti pareigas. Pietų Karolina, Misisipė, Florida, Alabama, Džordžija, Luiziana ir Teksasas paskelbė apie atsiskyrimą (nepriklausomybę) nuo JAV. Prasidėjus karui prie jų prisijungė Virdžinija, Arkanzasas, Tenesis ir Šiaurės Karolina. Pirmoji Konfederacijos sostinė buvo Montgomeris (Alabama), tačiau didžiąją karo dalį sostinė buvo Ričmondas (Virdžinija).
Konfederacijos vyriausybė buvo labai panaši į Jungtinių Valstijų vyriausybę. Konfederacijos konstitucija buvo panaši į Jungtinių Valstijų konstituciją, tačiau joje buvo pabrėžiamos valstijų teisės ir aiškiai ginama juodaodžių amerikiečių vergovė. Prezidentu buvo išrinktas Džefersonas Deivisas, o viceprezidentu - Aleksandras Stivensas. Kaip ir Jungtinėse Valstijose, CSA prezidentas turėjo patarėjų kabinetą.
Jungtinių Valstijų vyriausybė (dar vadinama Sąjunga) nesutiko, kad valstijos galėtų pasitraukti ir įkurti naują vyriausybę. Todėl Sąjungos vyriausybė atsisakė palikti visus savo fortus atsiskirti norinčiose valstijose. Karas prasidėjo, kai CSA užpuolė vieną iš tų fortų - Sumterio fortą Čarlstone, Pietų Karolinoje. Šis karas vadinamas Amerikos pilietiniu karu ir truko nuo 1861 iki 1865 m. Po kelių žiauriausių mūšių JAV istorijoje Sąjungos pajėgos pamažu susigrąžino pietinių valstijų kontrolę. Konfederacijos pajėgoms pasidavus, Konfederacija subyrėjo, o Pilietinis karas baigėsi 1865 m. Po karo vergija buvo uždrausta visose JAV teritorijose. CSA valstijų grąžinimo į Sąjungą procesas, vadinamas Jungtinių Valstijų rekonstrukcija, tęsėsi iki 1877 m.
Vis dar neaišku, ar Amerikos Konfederacinės Valstijos kada nors buvo valstybė. Sąjunga niekada nesakė, kad Konfederacija tikrai buvo valstybė. Nors Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bendrovės pardavinėjo laivus ir medžiagas Konfederacijai, nė viena valstybė oficialiai nepripažino CSA kaip nepriklausomos šalies.
CSA taip pat buvo vadinama "Pietumis", "Konfederacija" ir "Diksiu".
Tamsiai žalia spalva pažymėtos valstijos buvo Amerikos Konfederacinės Valstijos, o šviesiai žalia - teritorija, į kurią buvo pretenduojama, bet kuri niekada nebuvo faktiškai kontroliuojama.
"Kruvina vėliava" - trečioji ir paskutinė Amerikos Konfederacinių Valstijų vėliava. (1865 m. kovo 4 d. - toliau)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Amerikos konfederacinės valstijos?
A: Amerikos Konfederacinės Valstijos (CSA) buvo trumpalaikė vyriausybė, egzistavusi JAV pietuose per JAV pilietinį karą. Ją įkūrė septynios pietinės valstijos, kuriose buvo įteisinta vergija, po to, kai Abraomas Linkolnas buvo išrinktas JAV prezidentu, bet prieš jam pradedant eiti pareigas.
Klausimas: Kokios valstijos buvo paskelbusios apie atsiskyrimą nuo JAV?
A: Pietų Karolina, Misisipė, Florida, Alabama, Džordžija, Luiziana ir Teksasas paskelbė atsiskyrimą (nepriklausomybę) nuo Jungtinių Valstijų. Prasidėjus karui prie jų prisijungė Virdžinija, Arkanzasas, Tenesis ir Šiaurės Karolina.
K: Kur buvo CSA sostinės?
A: Pirmoji Konfederacijos sostinė buvo Montgomeris Alabamoje, tačiau didžiąją karo dalį ji buvo perkelta į Ričmondą Virdžinijoje.
K: Kaip CSA valdžia atrodė palyginti su JAV valdžia?
A.: CSA valdžia buvo labai panaši į JAV - jos konstitucija buvo panaši į JAV konstituciją, tačiau pabrėžė valstijų teises ir saugojo juodaodžių amerikiečių pavergimą. Prezidentu buvo išrinktas Džefersonas Deivisas (Jefferson Davis), o viceprezidentu - Aleksandras Stivensas (Alexander Stephens); panašiai kaip ir JAV, CSA prezidentas turėjo kabinetą su patarėjais.
Klausimas: Kodėl Sąjunga nesutiko, kad valstijos iš jos pasitrauktų?
A: Sąjungos vyriausybė atsisakė palikti visus savo fortus tose valstijose, kurios norėjo atsiskirti, kad galėtų suformuoti naują vyriausybę, ir taip sukėlė karą, kai Konfederacijos pajėgos užpuolė vieną iš tokių fortų - Sumterio fortą Čarlstone, Pietų Karolinoje, ir taip pradėjo 1861-1865 m. trukusį Amerikos pilietinį karą.
K: Kas nutiko pasibaigus pilietiniam karui?
A: Po kelių žūtbūtinių mūšių Sąjungos pajėgos susigrąžino pietinių valstijų kontrolę, dėl to Konfederacija subyrėjo ir 1865 m. baigėsi pilietinis karas; po to vergija buvo uždrausta visose JAV valstijose, o buvusių Konfederacijos valstijų grąžinimo į Sąjungą procesas tęsėsi iki 1877 m.
Klausimas: Ar kuri nors valstybė kada nors pripažino CSA kaip nepriklausomą valstybę?
A: Jokia valstybė oficialiai nepripažino CSA kaip nepriklausomos šalies, nors Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kompanijos pardavė jai laivų ir medžiagų; vis dar neaišku, ar CSA iš tikrųjų kada nors buvo valstybė, nes Sąjunga taip pat niekada to nepasakė.
