Konfederacinės Amerikos Valstijos (CSA): apibrėžimas ir istorija (1861–1865)
Konfederacinės Amerikos Valstijos (CSA): trumpa 1861–1865 m. istorija, priežastys, svarbiausi mūšiai ir pasekmės JAV pilietiniam karui.
Kartais vadinama CSA, kiti pavadinimai žr. CSA.
Konfederacinės Amerikos Valstijos (angl. Confederate States of America, CSA) buvo trumpalaikė karinė ir civili vyriausybė, egzistavusi JAV pietuose per JAV pilietinį karą (1861–1865). Ją 1861 m. įkūrė pirmoji secesiją paskelbusių septynių pietinių valstijų grupė, kuriose buvo įteisinta vergija, po to, kai Abraomas Linkolnas laimėjo prezidento rinkimus 1860 m., bet dar nepradėjo eiti pareigų.
Įkūrimas ir narystė
Pirmosios atsiskyrusios valstybės buvo Pietų Karolina (pirmoji, 1860 m. gruodžio 20 d.), Misisipė, Florida, Alabama, Džordžija, Luiziana ir Teksasas. Po karo pradžios prie Konfederacijos prisijungė Virdžinija, Arkanzasas, Tenesis ir Šiaurės Karolina.
- Pirmoji Konfederacijos laikina sostinė buvo Montgomeris (Alabama); vėliau, 1861 m. gegužę, sostinė perkelta į Ričmondą (Virdžinija).
- Provisionalus Konfederacijos Kongresas susitiko 1861 m. pradžioje ir paskelbė Konfederacijos konstituciją bei rinko vadovus.
Valdymas ir Konstitucija
Konfederacijos vyriausybė daug kuo priminė Jungtinių Valstijų vyriausybę: turėjo dviejų rūmų įstatymų leidžiamąją valdžią, vykdomąją valdžią su prezidentu ir viceprezidentu, bei teismus. Konfederacijos konstitucija buvo panaši į Jungtinių Valstijų konstituciją, tačiau ji akcentavo valstijų teises ir aiškiai gynė juodaodžių amerikiečių vergovę.
Džefersonas Deivisas buvo išrinktas prezidentu, o Aleksandras Stivensas — viceprezidentu. Konfederacija stengėsi riboti federalinių institucijų galią, saugoti vergų „nuosavybės teises“ ir užtikrinti, kad Kongresas negalėtų uždrausti vergovės teritorijose.
Karo pradžia ir eiga
Sąjunga (JAV vyriausybė) nesutiko pripažinti teisės valstybėms pasitraukti. Konfederacijos pajėgos puolė federalinį Sumterio fortą Čarlstone, Pietų Karolinoje, 1861 m. balandžio 12–13 d.; šis incidentas oficialiai žymi pilietinio karo pradžią. Karas truko nuo 1861 iki 1865 m. ir apėmė daugelį itin kruvinų mūšių ir kampanijų.
Svarbūs kariniai vadovai Konfederacijoje — tarp jų Robertas E. Lee, „Stounvolo“ Jacksonas bei kiti — pasiekė reikšmingų pergalių, tačiau ilgesnio laikotarpio pranašumą turėjo Sąjunga, turinti didesnį pramonės pajėgumą, gausesnę kariuomenę ir efektyvesnę laivynų blokadą (Anaconda plano elementas).
Serija pralaimėjimų, logistikos problemų, Sąjungos kariuomenės sėkmių ir vidaus resursų trūkumas lėmė, kad 1865 m. pavasarį Konfederacija ėmė byrėti. 1865 m. balandžio 9 d. generolas Robertas E. Lee kapituliavo prie Appomattox, o vėliau kitos Konfederacijos pajėgos sekė jo pavyzdžiu; Konfederacijos valdžia faktiškai subyrėjo 1865 m. (Dž. Deivisas buvo suimtas 1865 m. gegužės 10 d.).
Ekonomika, visuomenė ir vergovė
Konfederacijos ekonomika rėmėsi žemės ūkiu (ypač bomžų ir kitų augalų auginimu) bei eksportu į Europą; tačiau trūko pramoninių pajėgumų, pramoninių medžiagų ir geležinkelio infrastruktūros, reikalingos ilgalaikiams kariniams veiksmams. Sąjungos jūrų blokada apribojo Konfederacijos galimybes vykdyti prekybą. Konfederacija išleido savo pinigus ir leidė pašto ženklus, tačiau infliacija ir tiekimo krizės kėlė dideles problemas.
Pagal 1860 m. gyventojų surašymą teritorijose, iš kurių dauguma tapo Konfederacijos dalimi, gyveno apie 9 milijonai žmonių, iš kurių apie 3,5 milijono buvo vergai. Vergovės klausimas buvo Konfederacijos visos politinės struktūros centras; po karo vergija Jungtinėse Valstijose buvo panaikinta.
Tarptautinis statusas ir paveldo teisinė reikšmė
Nors Konfederacija siekė diplomatinių pripažinimų ir Europoje buvo dideli simpatijų proveržiai, nė viena suvereni valstybė oficialiai nepripažino CSA kaip nepriklausomos šalies. Nors kai kurios užsienio įmonės (pavyzdžiui, laivų statytojai) tiekė medžiagas ar laivus, oficialaus valstybinių pripažinimų nebuvo.
Po karo JAV vyriausybė ir teismai nuolat laikė secesiją neteisėta. JAV Aukščiausiasis Teismas byloje Texas v. White (1869) nusprendė, kad valstybės teisė pasitraukti iš sąjungos negalioja — tokiu būdu teisiškai patvirtintas JAV vientisumas.
Pasekmės ir rekonstrukcija
Kai Konfederacijos pajėgos pasidavė, Konfederacija iširo, o Pilietinis karas baigėsi 1865 m. Po karo vergija buvo uždrausta visose JAV teritorijose — pirmiausia per Emancipacijos deklaraciją (1863 m., taikė maištaujančioms valstijoms) ir, galutinai, 13-osios pataisos priėmimą (1865 m.).
Sugrąžinimo į Sąjungą procesas, žinomas kaip Jungtinių Valstijų rekonstrukcija, apėmė politinius, socialinius ir teisės pokyčius pietuose ir tęsėsi iki 1877 m., kai politiniai susitarimai nutraukė kai kurias rekonstrukcijos priemones.
Skaičiai ir žuvusiųjų kaina
Pilietinis karas buvo vienas kraujingiausių JAV konfliktų: tyrimai rodo, kad žuvo maždaug 620 000–750 000 karių (Sąjungos ir Konfederacijos pajėgose kartu), o sužeistųjų ir civilių aukų skaičius buvo dar didesnis. Karas turėjo ilgalaikių ekonominių, socialinių ir politinių pasekmių visai šaliai.
Vis dar dažnai diskutuojama, ar Amerikos Konfederacinės Valstijos kada nors buvo tikra tarptautine valstybe: Sąjunga niekada nepriėmė Konfederacijos buvimo teisėtu atsiskyrimu, o tarptautinis pripažinimas nebuvo gautas. Po karo daug buvusių Konfederacijos politikų ir karių palaipsniui sulaukė amnestijos ar paleidimo.
CSA taip pat buvo vadinama „Pietumis“, „Konfederacija“ ir „Diksiu“ (angl. „Dixie“).
Tamsiai žalia spalva pažymėtos valstijos buvo Amerikos Konfederacinės Valstijos, o šviesiai žalia - teritorija, į kurią buvo pretenduojama, bet kuri niekada nebuvo faktiškai kontroliuojama.
"Kruvina vėliava" - trečioji ir paskutinė Amerikos Konfederacinių Valstijų vėliava. (1865 m. kovo 4 d. - toliau)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Amerikos konfederacinės valstijos?
A: Amerikos Konfederacinės Valstijos (CSA) buvo trumpalaikė vyriausybė, egzistavusi JAV pietuose per JAV pilietinį karą. Ją įkūrė septynios pietinės valstijos, kuriose buvo įteisinta vergija, po to, kai Abraomas Linkolnas buvo išrinktas JAV prezidentu, bet prieš jam pradedant eiti pareigas.
Klausimas: Kokios valstijos buvo paskelbusios apie atsiskyrimą nuo JAV?
A: Pietų Karolina, Misisipė, Florida, Alabama, Džordžija, Luiziana ir Teksasas paskelbė atsiskyrimą (nepriklausomybę) nuo Jungtinių Valstijų. Prasidėjus karui prie jų prisijungė Virdžinija, Arkanzasas, Tenesis ir Šiaurės Karolina.
K: Kur buvo CSA sostinės?
A: Pirmoji Konfederacijos sostinė buvo Montgomeris Alabamoje, tačiau didžiąją karo dalį ji buvo perkelta į Ričmondą Virdžinijoje.
K: Kaip CSA valdžia atrodė palyginti su JAV valdžia?
A.: CSA valdžia buvo labai panaši į JAV - jos konstitucija buvo panaši į JAV konstituciją, tačiau pabrėžė valstijų teises ir saugojo juodaodžių amerikiečių pavergimą. Prezidentu buvo išrinktas Džefersonas Deivisas (Jefferson Davis), o viceprezidentu - Aleksandras Stivensas (Alexander Stephens); panašiai kaip ir JAV, CSA prezidentas turėjo kabinetą su patarėjais.
Klausimas: Kodėl Sąjunga nesutiko, kad valstijos iš jos pasitrauktų?
A: Sąjungos vyriausybė atsisakė palikti visus savo fortus tose valstijose, kurios norėjo atsiskirti, kad galėtų suformuoti naują vyriausybę, ir taip sukėlė karą, kai Konfederacijos pajėgos užpuolė vieną iš tokių fortų - Sumterio fortą Čarlstone, Pietų Karolinoje, ir taip pradėjo 1861-1865 m. trukusį Amerikos pilietinį karą.
K: Kas nutiko pasibaigus pilietiniam karui?
A: Po kelių žūtbūtinių mūšių Sąjungos pajėgos susigrąžino pietinių valstijų kontrolę, dėl to Konfederacija subyrėjo ir 1865 m. baigėsi pilietinis karas; po to vergija buvo uždrausta visose JAV valstijose, o buvusių Konfederacijos valstijų grąžinimo į Sąjungą procesas tęsėsi iki 1877 m.
Klausimas: Ar kuri nors valstybė kada nors pripažino CSA kaip nepriklausomą valstybę?
A: Jokia valstybė oficialiai nepripažino CSA kaip nepriklausomos šalies, nors Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kompanijos pardavė jai laivų ir medžiagų; vis dar neaišku, ar CSA iš tikrųjų kada nors buvo valstybė, nes Sąjunga taip pat niekada to nepasakė.
Ieškoti