Abrahamas Linkolnas (1809 m. vasario 12 d. – 1865 m. balandžio 15 d.) buvo JAV politikas ir teisėjas, 16-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Prezidento pareigas ėjo 1861–1865 m., sunkmečio metu, kai šalyje vyko Amerikos pilietinis karas. Jis išliko žinomas dėl ryžtingo siekio išsaugoti sąjungą ir prisidėti prie vergijos panaikinimo.

Ankstyvoji gyvenimo eiga

Linkolnas gimė lauko trobelėje netoli Hodgenville, Kentukio (tuometinėje Hardin apskrityje). Jo šeima buvo paprasta, jis turėjo mažai formaliojo išsilavinimo, daug ką išmoko savarankiškai skaitydamas ir studijuodamas teisę. Pradėjo dirbti įvairius darbus (tarp jų ir medkirčio, laivo palydovo), vėliau persikėlė į Ilinojų, kur tapo vietos advokatu ir įsitraukė į politiką.

Teisinė ir politinė karjera

Linkolnas užsiėmė advokato praktika, buvo išrinktas į Ilinojaus valstijos atstovybę, o 1847–1849 m. atstovavo Ilinojui JAV Atstovų Rūmuose. 1858 m. jis išgarsėjo dalyvaudamas garsiuosiuose ginčuose su Stephenu A. Douglas dėl vergijos plėtros — šie debatai pakėlė jo politinį prestižą, nors jis tuo metu senate nepralaimėjo. 1860 m. jis tapo Respublikonų partijos kandidatu ir laimėjo prezidento rinkimus, gavęs didelį palaikymą Šiaurės valstijose.

Prezidentūra ir pilietinis karas

Linkolno prezidentavimas sutapo su tuo metu didžiausiu JAV išbandymu — pilietiniu karu tarp Šiaurės ir Pietų. Jo pagrindinis tikslas buvo išsaugoti Sąjungą. 1862–1865 m. Linkolnas priėmė strateginius sprendimus, kurie prisidėjo prie Konfederacijos pajėgų nugalėjimo. Jis paskatino ir leido verbuoti afroamerikiečius į Sąjungos pajėgas, taip stiprindamas karinį potencialą.

Emancipacijos paskelbimas ir vergijos pabaiga

1963 m. Linkolnas paskelbė Emancipacijos proklamaciją (nutarimą, įsigaliojusį 1863 m. sausio 1 d.), kuri skelbė laisvę vergams valstybėse, kurios rebelavo prieš Sąjungą. Nors ši proklamacija nebuvo galutinis vergijos atsisakymas visoje šalyje, ji turėjo didelę moralinę ir politinę reikšmę bei pasiruošė kelią konstituciniam sprendimui. Linkolnas aktyviai rėmė 13-ąjį pataisą JAV Konstitucijoje, kuri visiškai panaikino vergiją — pataisa buvo priimta Kongrese 1865 m. sausio mėn. ir ratifikuota vėliau tais pačiais metais.

Žūtbūtis, nužudymas ir priežastys

Praėjus vos penkioms dienoms po to, kai dauguma Konfederacijos pajėgų pasidavė ir karas baigėsi, Džonas Vilksas Butas (John Wilkes Booth) nužudė Linkolną už tai, kad jis buvo tironas. Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad Butas, aktorius ir Pietų šalininkas, tikėjo, jog nužudydamas Linkolną atkeršys už Pietų pralaimėjimą; jis sušuko "Sic semper tyrannis" (lot. „Taip visuomet būna su tiranais“). Linkolnas buvo pirmasis nužudytas Jungtinių Valstijų prezidentas: jis buvo sušaudytas 1865 m. balandžio 14 d. Fordo teatre Vašingtone ir mirė kitą rytą — balandžio 15 d.

Paveldas ir reikšmė

Linkolnas dažnai minima tarp reikšmingiausių JAV prezidentų. Jo vadovavimo laikotarpis sutapo su šalies išsaugojimu kaip vieningos valstybės ir vergijos panaikinimu. Jo kalbos, ypač Gettysburgo kalba (1863 m.), tapo istoriniu etalonu demokratijos ir lygybės idealams. Linkolnui skirti paminklai, memorialai ir istorinės studijos primena jo indėlį formuojant modernias Jungtines Valstijas.

Reikšmingi faktai:

  • Gimė: 1809-02-12
  • Mirties data: 1865-04-15 (nužudytas)
  • Prezidentavimo metai: 1861–1865
  • Svarbiausi veiksmai: Sąjungos išsaugojimas, Emancipacijos proklamacija, parama 13-ajai Konstitucijos pataisai